Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teista Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, bausmę atlikusi, (duomenys neskelbtini) išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinama pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji V. S. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)val. iki (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) patalpose, (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką, tyčia melagingai policijos įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie prieš ją padarytą nusikalstamą veiką, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. bute (duomenys neskelbtini) M. S., laikydamas ją už plaukų, jos galvą trenkė į kambario durų staktą, po to kambaryje kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną bei vieną smūgį į dešinį petį, toliau ją pargriovė ant lovos, suėmė ranka jai už kaklo ir smaugė, dėl to ji jautė fizinį skausmą, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini)val. iki (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą parodymų davimą, apklausiama kaip nukentėjusioji, davė žinomai melagingus parodymus, apie prieš ją įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodydama tas pačias nebūto nusikaltimo aplinkybes.

Kaltinamoji V. S. kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini) jos bute (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. tarp jos ir (duomenys neskelbtini) M. S. kilo žodinis konfliktas dėl to, jog šis bendrauja su (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, ji buvo blaivi. Konflikto metu (duomenys neskelbtini) jos nemušė, pykosi tik žodžiais. Supykusi (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją ir melagingai nurodė, kad jis ją sumušė. Atvykusiems medikams parodė sužalojimus, kurie buvo ant jos kairio kelio ir dešinės alkūnės. Sužalojimai atsirado (duomenys neskelbtini), kai kartu su (duomenys neskelbtini) į jos butą nešė baldus. Atvykusiems pareigūnams bei medikams pasakė, kad sužalojimus padarė M. S., ir nurodė melagingas aplinkybes. Apklausų metu davė melagingus parodymus, nors žinojo, kad yra įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vėliau apklausų metu parodymus pakeitė ir papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų, kad M. S. fizinio smurto prieš ją nenaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. S. visiško prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

(Duomenys neskelbtini)S. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tyrimas pradėtas pagal V. S. pareiškimą, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtavo (duomenys neskelbtini)M. S. Pareiškime V. S. nurodė, kad M. S. tempė ją už plaukų, jos galvą trenkė į durų staktą, kumščiu sudavė jai vieną kartą į kairį šoną ir į dešinį petį. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu V. S. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp jos ir (duomenys neskelbtini) M. S. įvyko žodinis konfliktas, ji supykusi iškvietė policijos pareigūnus ir jiems atvykus melagingai įskundė M. S. bei davė melagingus parodymus apie neva prieš ją panaudotą smurtą. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas.

Įspėjimai dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai yra prieš atliekant procesinius veiksmus (apklausas, akistatą), V. S. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

(Duomenys neskelbtini)ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuris priimtas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)val. iki (duomenys neskelbtini)val., užfiksuota, kad nukentėjusioji V. S. nurodė, jog M. S. yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)vakare kartu atvažiavo į jos butą (duomenys neskelbtini). M. vienas pradėjo vartoti alkoholį. Apie (duomenys neskelbtini) val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sulaužė buto duris ir išdaužė du lango stiklus. Ji M. S. pasakė, kad, jeigu taip elgiasi, tegul išsikrausto iš jos buto ir išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). M. paskambino (duomenys neskelbtini) D. S. ir paprašė, kad ji jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. atvažiavo D. S. ir pasakė, kad M. važiuotų namo. M. pasakė, kad, kol V. S. jo neatsiprašys, jis namo nevažiuos. Ji pasakė, kad neturi dėl ko atsiprašyti. M. pradėjo priekaištauti, kad ji jam neištikima. Konflikto metu, apie (duomenys neskelbtini)val. jie buvo minėto buto kieme, kur M. paėmė ją už plaukų ir nusitempė į butą. Tempiama už plaukų, ji jautė fizinį skausmą. Įsitempęs į butą, laikydamas už plaukų, jos galvą trenkė į kambario durų staktą. Dėl suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą. Smūgio metu ji nusibrozdino dešinės rankos alkūnę. Kambaryje M. jai kumščiu vieną kartą trenkė į kairį šoną ir vieną kartą į dešinį petį. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Po to jis parvertė ją ant lovos, viena ranka suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugė keletą sekundžių, kol jį atitraukė D. S. ir A. K. Dėl smaugimo ji jautė momentinį fizinį skausmą, tik kol ją smaugė. Kai M. atitraukė, ji nubėgo pas (duomenys neskelbtini), išgėrė vaistų nuo skausmo, nes skaudėjo galvą, šoną, petį ir alkūnę. Po kiek laiko skausmą jautė tik šone ir petyje. Kai M. ją tempė už plaukų, juos išrovė, nes matė, kad plaukų kuokštas buvo jo rankoje, kai ją paleido. Kur M. padėjo plaukus, nematė, nes ji iš namų pabėgo. Atvykusi policija ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur apžiūros metu jai nustatytas kairės pusės šono sumušimas, dešinės alkūnės ir kairio kelio nubrozdinimas. Kuriuo metu nusibrozdino kelį, nežino. Kai nubėgo pas (duomenys neskelbtini), po kurio laiko atėjo ir M. Jos duris buvo užsirakinę. M. pradėjo belstis į duris ir langus. Neatidarius durų, jis jas sulaužė, išmėtė šiukšlių konteinerius ir kažkur nuėjo. Po kiek laiko atėjo A. K. ir pasakė, kad M. jo D. S. išvežė į (duomenys neskelbtini).

V. S. (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)val. iki (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini)ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)apklausta kaip liudytoja parodė, kad įvykio aplinkybes pamena gerai, apklausiama viską smulkiai nurodė, laikosi savo parodymų. Po įvykio ant jos kairio kelio atsirado kraujosruva, iki konflikto su (duomenys neskelbtini) kelis buvo sveikas, be sužalojimų. Pareigūnui nurodė nežinanti, kokiomis aplinkybėmis atsirado kraujosruva, nes nežinojo, kuriuo būtent metu konflikto eigoje tai nutiko, tačiau mano, jog sužalojimas kelyje atsirado besistumdant su (duomenys neskelbtini), nes jis ją stumdė, tampė už plaukų, greičiausiai atsitrenkė į kokius kietus daiktus.

Akistatos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)tarp nukentėjusiosios V. S. ir įtariamojo M. S. metu nukentėjusioji V. S. pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini)ji su (duomenys neskelbtini) M. S. buvo (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini)val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, pykosi tik žodžiais, (duomenys neskelbtini) jos nemušė. Susipyko, nes (duomenys neskelbtini) skambino (duomenys neskelbtini). Po konflikto ji išėjo pas (duomenys neskelbtini)į jos butą ir informavo policiją apie konfliktą. Atvykusiems policijos pareigūnams melagingai nurodė, kad ją M. S. mušė. Sužalojimai (kelio, alkūnės), kuriuos rodė atvykusiems medikams, buvo atsiradę (duomenys neskelbtini), nešant įsigytus baldus. M. S. patvirtino V. S. parodymus ir nurodė, kad tarp jų (duomenys neskelbtini) buvo tik žodinis konfliktas, jis V. S. nemušė, sužalojimų jai nepadarė.

Papildomai apklausta ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), po atliktos akistatos, V. S. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir akistatos metu.

(Duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini)nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, pripažinus, jog M. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)V. S. buvo (duomenys neskelbtini), kur su V. vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo atvykusi ir A. K. (Duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. tarp jo ir V. S. įvyko žodinis konfliktas. Kad neįvyktų didesnis konfliktas, jis paskambino (duomenys neskelbtini) D. S., kad ši atvyktų jo paimti. V. pasakė, kad atvažiuoja jo paimti ir šiandien su ja nebus. V. dar labiau supyko, todėl toliau abu žodžiu konfliktavo. Apie (duomenys neskelbtini) val. atvyko D. S. Jis iškart nuėjo į automobilį ir išvyko. Nuvykus pas D. S. į namus (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Vėliau sužinojo, kad V. S. policijoje parašė pareiškimą, dėl to, kad prieš ją jis smurtavo. Prieš V. fizinio smurto nenaudojo. Vėliau V. klausė, kodėl ji parašė pareiškimą ir melavo. V. S. paaiškino, kad taip pasielgė, nes pavydėjo, jog jis išvyko su (duomenys neskelbtini) ir norėjo atkeršyti.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji V. S., būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką, tyčia melagingai policijos įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie prieš ją padarytą nusikalstamą veiką, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą parodymų davimą, apklausiama kaip nukentėjusioji, davė žinomai melagingus parodymus apie prieš ją įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodydama tas pačias nebūto nusikaltimo aplinkybes. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, liudytojo M. S. parodymai bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys kaltinamosios parodymai, užfiksuoti pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir jos, kaip liudytojos (nukentėjusiosios) apklausos protokole. Teismas konstatuoja, jog kaltinamosios veiksmuose yra BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jos atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste, nes, būdama jau teista už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamete, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamoji teisiama antrą kartą. Per paskutinius 5 metus šešis kartus bausta administracine tvarka, visus kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnį (alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys), dalies baudų nesumokėjusi. (Duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini). Kaip pati nurodė (duomenys neskelbtini) apklausos metu, šiuo metu (duomenys neskelbtini), jokios išmokos negauna, tvarkosi dokumentus dėl (duomenys neskelbtini)ir kitą mėnesį turėtų gauti apie (duomenys neskelbtini). V. S. (duomenys neskelbtini) neįrašyta, todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, jog bausmės tikslas – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – bus pasiektas, paskyrus V. S. straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę ir prokurorės prašomą įpareigojimą.

Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiai kaltinamajai intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąją V. S. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jai skiriamą laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, jai skiriamas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę pripažino, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. S. laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant ją per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti kaltinamajai tai, jog jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai V. S.