- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- 1-146-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nukentėjusysis
- M. V., I. B.
- Kaltinamasis
- J. A.
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nukentėjusiajai M. V., jos atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, atstovei pagal įstatymą I. B., nukentėjusiajai I. B., nukentėjusiajai I. B., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2007-08-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2012-10-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 40 parų areštu;
3) 2013-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartimi pritaikius lygtinį paleidimą 2013-12-03 paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės;
4) 2017-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 12 parų areštu;
5) 2017-07-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams;
6) 2021-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto bausme (bausmė atlikta),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 23 d., apie 21.30 val., būdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kieme tyčia sugadino svetimą, I. B. priklausantį turtą - automobilio Ford Fiesta valst. numeris (duomenys neskelbtini), kairės ir dešinės pusės šoninių veidrodėlių korpusus, kairės pusės durelės ir pradūrė automobilio keturias žiemines padangas, tuo padarydamas nukentėjusiajai bendrą 287,06 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Be to, J. A. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 24 d., apie 18.02 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo buvusioji sugyventinė I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., jis bandė neteisėtai patekti į namus, o būnant tik nepilnametei dukrai M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., namuose pradėjo grasinti nepilnametei M. V., kad su ja bus susidorota. Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, J. A. sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: jis, 2020 m. sausio 17 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), ) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą I. B. per nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos (turto sunaikinimas ar sugadinimas)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis automobilio negadino, padangų nepradūrė, ten nebuvo ir įvykyje nedalyvavo. Kodėl nukentėjusioji įtaria, kad jis, tai tuo metu jie buvo susipykę. Ji už jo akių pradėjo bendrauti su kitu asmeniu, jis tai įtarė, ir dėl to įvyko konfliktas. Jo manymu, kad tas žmogus mašiną ir sudaužė, nes jis 18 metų atsėdėjęs už sukčiavimus, tai ir sudaužė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad J. A. yra pažįstamas, jis kenkia jos šeimai. A. M. V. bijo jo, bijo eiti į mokyklą. Pašto dėžutė sudaužyta. Senelis veža ją į mokyklą, paima iš mokyklos. Mašiną irgi kaltinamasis sugadino, sudaužė. Jų namas yra šalia kaltinamojo namo. Grasina todėl, kad pinigų reikia, nori įsikelti gyventi. Jis galvojo, kad pagyveno su liudytojos dukra metus, tai jis čia visą laiką gali būti. Dėl mašinos, tai policija paskambino, kad mašina apgadinta. Mašina stovėjo kieme, prie dukros namų. Dukros irgi namas šalia. Kai ji atėjo prie mašinos su dokumentais, pamatė, kad 4 padangos sugadintos, veidrodėliai išdaužti ir durelės sugadintos. Jis iki mašinos sugadinimo, buvo atėjęs pas dukrą, dukra neįsileido. Dėl to pradėjo labai triukšmauti, bet policijos nekvietė, nes bijo jo, nežino ką daryti. Automobilis „F. F.“ draustas civiliniu draudimu. Civilinis ieškinys dėl automobilio yra pareikštas. Pirko padangas, veidrodėlį, servise surašė sumą. Žalos tikrai niekas neatlygino.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad J. yra jos buvęs sugyventinis, gyveno pas ją (duomenys neskelbtini) metais. Maždaug po metų sužinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Pradėjo nešti iš namų daiktus, papuošalus, vertė ją tai daryti, vis sakydamas kad viskas bus gerai, tačiau niekas nesikeitė. Ji išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, kai grįžo, J. jau buvo išėjęs iš kalėjimo. Tada Lietuvoje susirado naują darbą, o J. tada grįžo iš kalėjimo, pasakė, kad narkotikų nevartoja, žadėjo viską atlyginti, ką išnešė, įsidarbinti. Tačiau jis ir toliau vartojo, pradėjo grasinti, daužydavo duris, o jeigu neįleisdavo, tai grasindavo. Vaikščiojo kasdien prie namų, rytais ateidavo į darbą, vakare irgi ateidavo ir gaudydavo ją kada išeis. Ne kartą sakė, kad užmuš ją, jeigu ji ir toliau nebendradarbiaus. Jeigu draugauja, tai jo manymu, iki mirties, jokių draugų negali turėti, tik ji ir jis. Vieną vakarą, kai jis atėjo į butą, baladojosi į duris, po to atėjo prie balkono. Butas (duomenys neskelbtini) aukšte. Prašė pinigų, bet ji pasakė, kad neturi. Rodė, kad peilį nešiojasi. Liepdavo pasiskolinti jam pinigų, nes neva tai ji turi daug draugų. Tą vakarą, kai buvo sugadinta mašina, ji kaltinamojo neįleido, jis piktas išėjo. Po kiek paskambino jai mama, pasakė, kad ateitų ir atsineštų mašinos dokumentus. Kai atėjo pamatė, kad buvo mašinos ratai supjaustyti, apdaužyti veidrodėliai, kurie buvo neseniai nupirkti. Mama parašė pareiškimą. Kitą dieną, kai važiavo į darbą, jai paskambino J., o ji turi programėlę, kuri įrašinėja pokalbius, J. jai pasakė, kad nepergyventų, kad nupirks naujus ratus, leido suprasti, kad tai jis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. B. parodė, kad jo dukra I. su J. A. kartu gyveno, bet trumpai. Dukra padarė klaidą, turbūt žinojo, kad J. narkomanas, tačiau įsileido į butą. Per tą laiką J. išviliojo iš dukros apie 15-20 tūkstančių eurų. Po to J .atlikinėjo bausmę, kai grįžo vėl jis prašydavo dukros, kad „įleisk, įleisk“, eidavo į dukros darbą, terorizuodavo ją. Po to vieną vakarą padangas subadė, automobilį apgadino. Kai ateidavo prie buto, išjungdavo elektrą iš viso buto, šaldytuve mėsa sugesdavo. Gatvėje sutikdavo anūkę, grasindavo ir jai. Kodėl liudytojas mano, kad J. subadė padangas, tai jis tą žadėjo padaryti. Yra ir kaimynas, kuris matė, tik jo asmeniškai nepažįsta, bet policijoje buvo pasakyta, kad liudytojas yra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas J. V. parodė, kad atsimena įvykį dėl automobilio apgadinimo. To žmogaus veido jis nematė. Jis buvo svečiuose pas draugės tėvus, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir išgirdo, kaip kažkas laužo veidrodėlius ir padangas daužo. Atstumas galėjo būti iki tos mašinos apie 70-80 metrų. Matė to žmogaus siluetą, matė žmogų su kapišonu, su sportine avalyne, su kažkokia sportine striuke. Jis iš pradžių galvojo, kad nuleido tas padangas, bet vėliau pamatė, kad pradurtos. Ta mašina kurį laiką dar stovėjo, o jis būdamas svečiuose, pasižiūrėjo kas su tomis padangomis, nes įdomu buvo. Jis rūkydamas girdėjo tokį garsą „tsss“, tarsi nuleidinėtų padangas. O po to išgirdo, kaip laužo veidrodėlius, tada paskambino policijai. Buvo vienas žmogus prie tos mašinos. Jam nelabai rūpėjo, ar tas žmogus, kuris buvo prie mašinos ir laužė veidrodėlius, pastebėjo jį ar ne. Jis anksčiau to asmens nematė, be to, buvo tamsus paros metas. Pagarsinus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 21.10 val., buvo pas savo draugę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Išėjęs į balkoną parūkyti išgirdo kaip galimai leidžiasi automobilio padangos. Lauke tuo metu buvo tamsu. Įsižiūrėjus daugiabučio namo kieme pamatė, kad prie automobilio Ford tamsios spalvos yra vaikinas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnėmis (kurios buvo galimai aptaškytos dažais), ant galvos buvo arba gaubtuvas, arba kepurė. Tas vaikinas nulaužė minėto automobilio abiejų pusių šoninius veidrodėlius, vienos pusės veidrodėlį tas vaikinas nulaužė spyriu su koja. Nulaužęs kitą, tas vaikinas pasišalino link mokyklos. Daugiau požymių neįsidėmėjo. To vaikino iš veido bruožų atpažinti negalėtų, nes buvo tamsu ir buvo toli. Galėtų atpažinti tik pagal tokius pačius drabužius. Ankščiau to vaikino niekada nematė. Kam priklauso apgadintas automobilis, nežino. Apie įvykį pranešė policijai (t. 1, b. l. 117).
Įvykio vietos apžiūros 2019-11-24 protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemas, kuris nėra aptvertas, nefilmuojamas. Namo kieme apžiūros metu matomas automobilis FORD FIESTA, valst. numeris (duomenys neskelbtini), kurio abiejų pusių šoninių veidrodėlių korpusai yra sugadinti, kabo ant laido. Ant kairės pusės priekinių durelių ir sparno matomi apgadinimai, nubrozdinimai. Automobilio visos 4 žieminės padangos yra pradurtos, galimai aštriu daiktų. Įvykio vietoje aštrių daiktų neaptikta. Daugiau su įvykiu susijusių apgadinimų neaptikta. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta. Fotografuota (t. 1, b. l. 135, 137-141).
Protokole-pareiškime I. B. 2019-11-24 pareiškė, kad 2019-11-23, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme iš chuliganiškų paskatų buvo apgadinti jai priklausančio automobilio Ford Fiesta, valst. numeris (duomenys neskelbtini), kairės ir dešinės pusės šoninių veidrodėlių korpusai, kairės pusės durelės, pradurtos 4 žieminės padangos. Bendra jai padaryta turtinė žala 400 eurų. Ji įtaria, kad jos automobilį apgadino J. A., kuris ankščiau draugavo su jos dukra (t. 1, b. l. 102).
Prie liudytojos I. B. 2019-12-18 protokolo pridėta popieriaus skiautė su įrašu: Paskambink man skubiai (duomenys neskelbtini) J.. I. (t. 1, b. l. 127). Taip pat pridėta lapo kopija su SMS žinučių tekstais telefono ekrane gruodžio 17 d.: JA + (duomenys neskelbtini) Tu padla jai su manim shandien ne susitiksi as tau (necenzūriniai žodžiai) durna galva. (necenzūriniai žodžiai) tu neraliota, paskambink jau (necenzūriniai žodžiai) (t. 1, b. l. 129).
Policijos vyresniosios tyrėjos V. G. 2019-11-24 tarnybiniame pranešime pranešta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą 01-1-49989-19 buvo telefonu susisiekta su pranešėjos dukra I. B., kuri paaiškino, kad vakar vakare prie jos namų durų atėjo jos buvęs vaikinas J. A., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris grasino jai ir prašė jį įleisti į vidų, tačiau ji jo neįleido. Per balkoną matė, kad J. buvo apsirengęs juodos spalvos striuke ir juodos spalvos kepure, daugiau drabužių neįsidėmėjo. Apklausti I. B. nebuvo galimybės, kadangi ji nurodė, kad šiuo metu dirba ir negali skirti laiko policijos pareigūnams. Nurodė, kad pati kreipsis į 2 PK, kai jai bus išeiginė. Po pokalbio su I. B. maždaug po 10 minučių ji perskambino ir nurodė, kad įtariamasis jai ką tik skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) , savo MRT jis neturi, skambina iš draugų/pažįstamų telefonų. Jis vėl jai grasino, kad sudaužys langus ir šiuo metu yra Stoties rajone. Pagal policijos tyrėjos užklausą, minėto telefono numerio abonentas buvo kažkur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse. Nuvykus į Stoties rajoną bei patikrinus lošimo automatų salonus, kitas asmenų susibūrimo vietas, įtariamasis nepastebėtas. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , kur registruotas ir gyvena įtariamasis, buto durų niekas neatidarė. Ar įtariamasis tuo metu buvo namuose, nenustatyta. Dėl minėtų aplinkybių įtariamasis nesulaikytas (t. 1, b. l. 110).
Apžiūros 2020-02-11 protokolas. Policijos tyrėja perklausė 2019-12-18 garso įrašą, kuriame fiksuotas I. B. ir J. A. pokalbis <...> I. B.: Pas tave problemos? Tu vakar buvai su peiliu, grasinai man, subadei visą mano mašiną, sulaužei ją ir dabar sakai, kad aš tau pinigų paskolinčiau. J. A.: Nepaskolintum, o permestum, kad, o nepaskolintum. Nors supranti, kad pas mane problemos. Mane „necenzūrinis žodis“ užspardys, mane užbadys. Aš tau sakau jau (necenzūrinis žodis) visa savaitė, kad pas mane problemos, o tau nusišikt. Tau mašina (necenzūrinis žodis), aš tau (necenzūrinis žodis) tuos ratus galiu iki pirmadienio atstatyti.<...> (t. 1, b. l. 64-65).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2020-02-17 protokolu I. B. policijos tyrėjai pateikė SMS pranešimus ir du vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 63).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis), ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), ar baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis), ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).
Nors kaltinamasis J. A. savo kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios I. B. išsamūs bei nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekintantys parodymai, kuriais teismas netikėti neturi teisinio pagrindo. Be to, juos papildo I. B. parodymai, liudytojo J. V. parodymai, kuris būdamas svečiuose girdėjo padangų nusileidimo garsą, vėliau matė įtartiną asmenį prie automobilio, taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, tokie kaip garso įrašas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas J. A. kaltinimas pasitvirtino visiškai.
Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas)
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. parodė, kad kaltės dėl grasinimo vaikui nepripažįsta, dėl jis ten nebuvo, niekam negrasino. Kodėl nukentėjusiosios sako, kad tai jis viską padarė, tai jie buvo su I. susipykę, todėl tai galėjo būti pagrindas jį apkaltinti. Kad Č. B. vežiojo M. į mokyklą, tai jis taip sako. Vaikas žudėsi. Tuo metu, kai vaikas bandė žudytis, jis sėdėjo kalėjime. M. V. išmetė iš mokyklos, nes ji suspardė vaiką, tai lanko kitą mokyklą. Kaltinamasis nesupranta, prie ko čia ta M., ji laisvai vaikšto po rajoną. Gal čia tėvas ją primokė, kad J. A. „blogis“.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad ji labiau jaudinasi dėl vaiko, jos dukra M. bijo vaikščioti į mokyklą. Jos išsikraustė iš to buto, gyvena pas tėvus. J. A., jeigu neįleidi, tai būdavo išjungdavo elektrą iš viso buto, nes skaitikliai tai koridoriuje. Jai dėl vaiko baisu, gal ir ji kalta, kad su juo ilgai bendravo, pavasarį, kol nebuvo Covid-19, vaikas vaikščiojo pas psichologą. Ją reikia nuvežti ir parvežti iš mokyklos. Ji labai dėl to stresuoja, bijo ir dieną J.sutikti arba jo brolį. K. M. buvo viena namuose, ji tuo metu darbe buvo. M. paskambino jai, pasakė, kad J. daužo į duris, sakė, kad sudegins, užmuš. Ji pasakė, kad mamai, t. y. močiutei paskambintų ir mama iškvietė policiją, tačiau J. jau nebuvo. Grasinimai buvo tokie: užmuš, sudegins, langus sudaužys. Ji anksčiau nekreipdavo dėmesio į tuos pasakymus, bet kai J. sugadino mašiną, tai tie grasinimai jai tapo realūs. (duomenys neskelbtini) aukšte gyvena, visai nesunku įlipti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. V. parodė, kad J. A. gyveno su jomis, apytiksliai apie metus. Pirmus metus buvo geras, gerai sutarė, o po to pradėjo dingti daiktai, dingdavo ir jos daiktai, pinigai, sakydavo, kad atiduos, bet neatiduodavo. Jai seneliai duodavo pinigų. Paskui išsiaiškino, kad J. vartoja narkotikus, pasakė mamai ir seneliams. Ji pradėjo J. bijoti, nes jis pradėjo grasinti ir didžiąją laiko dalį leisdavo pas močiutę, nes močiutė jo vienintelė nebijojo. Po to J. buvo pasodintas į kalėjimą, po kalėjimo vėl pradėjo su mama bendrauti. Tada dar labiau pradėjo jiems grasinti. Neįmanoma buvo miegoti, atėjęs laužė durų rankeną, ir taip kiekvieną naktį. Po to J. sudaužė jų mašiną, ji nufotografavo ją, kad būtų įrodymai. M. V. tą dieną praleido su E. T., kitą dieną irgi buvo su E.. Kai jie buvo namuose, atėjo J., pradėjo belstis, ji pasakė, kad mamos nėra. Tada jis nuėjo prie balkono, pradėjo grasinti, kad jeigu neįleis, ir mama neateis, ją sudegins gyvą. Ji išsigando, paskambino mamai, mama močiutei, kad iškviestų policiją. Jai, po mašinos sudaužymo, būdavo labai baisu. J. iš jos buvo paėmęs raktus, telefoną, vis grasindavo.
Teisiamojo posėdžio metu Č. B. parodė, kad jam žinoma, jog kaltinamasis jo anūkę M. gąsdino, sakė aš tave sudeginsiu, aš tave užmušiu. Dukra turėjo dėl jo butą pakeisti. Jo anūkė bandė net žudytis, susirgo baimės liga. M. visa drebėjo, jai buvo blogai. Yra liudytojas, vienu iš įvykio metu jie abudu tame bute.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. V. paaiškino, kad jis dirba policijos pareigūnu, prisimena tą įvykį. Gavo iškvietimą dėl grasinimo, kai nuvyko, tai bute buvo mergaitė ir seneliai. Sakė, kad mergaitei grasino. Kokiais žodžiais, ką sakė, nepamena. Pagarsinus liudytojo parodymus, kuriuos jis palaikė, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2019 m. lapkričio 24 d. jis dirbo su pareigūne A. K.. Apie 18 valandą gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , į pranešėjos anūkės buto duris daužo pažįstamas vyras, kad jis yra buvęs pranešėjos dukros sugyventinis, kad pranešėjos anūkė yra įbauginta. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja, M. močiutė I. B.. Vėliau atvyko M. motina I. B., kuri paaiškino, kad tas vyras yra J. A., I. buvęs sugyventinis, kuris sėdėjo kalėjime, kad vartoja narkotikus, dabar ateina pas juos ir grasino visai šeimai, kad ji labai bijo dėl savo dukros. Pati įvykio nematė, nes buvo darbe, jai tik paskambino dukra M. ir viską papasakojo verkdama į telefono ragelį. Įtariamasis nebuvo rastas, jis pasišalino iš įvykio vietos (t. 2, b. l. 14).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. T. parodė, kad M. yra jo draugė. Pamena, kad įvykio metu buvo bute su M.. Vienu metu atėjo kaltinamasis ir pradėjo grasinti M. Jis tada jo nematė, nes buvo uždengtos užuolaidos, bet iš matymo jį pažįsta, nes tame pačiame rajone gyvena. Atėjęs jis pradėjo prašyti M. kad susisiektų jos mama su juo. Po to, pradėjo grasinti M. , jeigu nesusisieks bus blogai ir tada buvo iškviesta policija. Jis tada rėkė, kad padegs namą. Langas buvo uždarytas, bet viskas gerai girdėjosi per langą, buvo baisu. Kiek teko būti su M., tokie atvejai būdavo ir anksčiau, būdavo į duris beldžiasi, per langą rėkia. Buvo bute atjungiama elektra. Pagarsinus liudytojo parodymus, kuriuos jis palaikė, ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2019 m. lapkričio 24 d. vakare jiedu buvo M. namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kažkas pradėjo stuksenti į buto duris, pradėjo kalbėti vyriškas balsas, sakė M. atidaryti duris, jei ji neatidarys duris ar tai nepaskambins savo mamai, tai jis ją padegs tame bute gyvą. Tada vyras išėjo į lauką, o M. pradėjo skambinti savo močiutei, kuri gyvena netoli jos, ir viską jai papasakojo. Močiutė pasakė skambins į policiją pati ir viską praneš. Vyras, būdamas lauke, dar bandė kažką tai mesti į langą, bet lango neišdaužė. Liudytojas teigia pats buvęs labai išsigandęs dėl to vyro ilgesio. Tada vyras vėl pradėjo grasinti M. kad padegins ją ir butą, vėl pradėjo sakyti M., kad jam paskambintų į mobilų telefoną M. mama. Vėliau vyras pasišalino nuo lango, išėjo iš įvykio vietos. Tuomet atvyko M. giminė, močiutė, senelis ir dar vienas vyras, vėliau atvyko policija. Liudytojas pabuvo apie 10 minučių ir išėjo. M. buvo labai išsigandusi, ji bijo to vyro, jai iš tikrųjų baisu vienai eiti į mokyklą ir grįžti atgal į namus (2 t., b. l. 17).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad J. yra pažįstamas, kenkia jų šeimai. A. M. V. bijo jo, bijo eiti į mokyklą. Įvykio dieną ji iškvietė policiją, nes anūkei J. grasino.
2019-11-24 pareiškime I. B. pareiškė, kad 2019-11-24, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į duris pradėjo daužyti J. A., rėkdamas, kad atidarytų duris. Jis daužė duris, keikėsi, liepė atrakinti duris, jei ne, tai rytoj, kai mama lydės į mokyklą, jas abi užmuš. Neatidarius durų pradėjo daužytis į langą ir šaukti M., kuri turi per dvi minutes paskambinti mamai, jei ne, tai jis išdaužys langą ir sudegins ją gyvą. Jis keikėsi, paskui pabėgo. To pasėkoje anūkė gavo didžiulį stresą, ji labai bijo. Prašo apsaugoti jos nepilnametę anūkę, kad ši galėtų ramiai eiti į mokyklą (t. 2, b. l. 6).
?? Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019-11-24 protokole nurodyta, jog I. B. pareiškė, kad 2019-11-24, apie 18.02 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančiu adresu namuose būnant jos dukrai M. V. atėjo I. B. buvęs sugyventinis J. A., kuris grasino M. V. susidorojimu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Paliudijo, kad M. V. jai sakė, jog J. A. sakė, kad sudegins ją gyvą bute, jei I. B. jam nepaskambins. Galvoja, kad jos buvusio sugyventinio grasinimai realūs (t. 2, b. l. 9-12).
?? Kitų objektų apžiūros 2019-12-13 protokole užfiksuotas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir - BPC), trukmė 1.49 min. Girdimas pokalbis. BPC darbuotojas: 112. Pranešėja: Labas vakaras. BPC darbuotojas: Labas vakaras. Pranešėja: Žinokit norėsiu policiją iškviesti į (duomenys neskelbtini), narkomanas į duris daužosi, vaikas namie vienas, mama darbe, vakar jis supjaustė mano mašinos padangas, o šiandien vėl daužo. BPC darbuotojas: Koks miestas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini), o durų kodas koks? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: Tai čia pas jus į duris daužo kas nors? Pranešėja: Čia į dukros duris, man anūkė paskambino. BPC darbuotojas: O jinai? Pranešėja: Jinai viena. BPC darbuotojas: Ai nemoka pati išsikviesti? Pranešėja: Ne, jinai bijo iš vis, dreba visa, vaikas. BPC darbuotojas: O tai ji pažįsta tą vyrą, kuris daužosi? Pranešėja: Taip, taip, narkomanas, jis kažkada buvęs dukros draugas, kalėjime sėdėjęs, jis dabar grįžo iš kalėjimo ir daužosi. BPC darbuotojas: Jis sugyventinis ar kas ten? Pranešėja: Nu kaip, draugas buvo, koks ten sugyventinis, gal porą mėnesių pagyveno kartu, paskui pasodino, dabar vėl grįžo ir duodasi. BPC darbuotojas: Supratau. Jūsų vardas koks? Pranešėja: I. B., aš mama. BPC darbuotojas: Jūs močiutė esat jos? Pranešėja: Nu taip, močiutė, tai mano anūkė. BPC darbuotojas: Gerai, informuosime policiją. Pranešėja: Bet tai kad greitai atvažiuotų, na tai vaikas bijo. BPC darbuotojas: Pone, kuo ilgiau kalbėsim, tuo lėčiau pas jus važiuos. Pranešėja: Ačiū, gerai. BPC darbuotojas: Viso gero (t. 2., b. l. 39).
?? Kitų objektų apžiūros 2019-12-12 protokole pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kurio trukmė yra 0.49 min. Policijos pareigūnai filmuoja merginą, kuri išeina iš savo kambario, šalia jos stovi vaikinas. Policijos pareigūnas: „Tai čia anūkė?“. Mergina: „Aš buvau viena namuose su draugu ir pradėjo belstis…“. Policijos pareigūnė užduoda klausimą; prieina močiutė. Policijos pareigūnė: „Čia draugas Jūsų?“. Vaikinas: „Taip“. Mergina: „Pradėjo belstis pradžioje į duris buvęs patėvis, paskui trankyti labai.“ Policijos pareigūnas: „Tai patėvis?“. Močiutė: „Koks čia patėvis, jis buvęs sugyventinis“. Policijos pareigūnas: „Patėvis ar sugyventinis? Jūs gyvenot kartu ar kaip čia? Nesuprantu“. Mergina: „Čia mano mamos sugyventinis buvęs.“ Policijos pareigūnai: „Ai tai čia mamos. Tai sugyventinis, mamos sugyventinis“. Mergina: „Pradėjo stipriai duris trankyti, pradėjo kalbėti man atidarykite duris iš pradžių. Pradėjo į langą, prie lango buvo atėjęs“(t. 2, b. l. 37).
BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.
Nors kaltinamasis J. A. nepripažįsta savo kaltės įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo byloje esančių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusioji M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie įvykį. Parodė, kad J. A. yra grasinęs ne kartą, ne tik jai, bet ir jos mamai. Yra subadęs automobilio padangas, apgadinęs automobilį, daužydavo duris, todėl buvo pagrindas tikėti, kad jis savo grasinimą realiai gali įvykdyti. Parodė, kad įvykio dieną jie su draugu E. T. buvo namuose, atėjo J., pradėjo belstis, ji pasakė, kad mamos nėra. Tada prie balkono nuėjo, pradėjo grasinti, kad jeigu neįleis, ir mama neateis, ją sudegins gyvą. Ji išsigando, paskambino mamai, mama močiutei, kad iškviestų policiją. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai E. T., I. B., Č. B., kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo. Juos papildo ir BPC garso įrašas, kitų objektų apžiūros protokolas.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą tikėti, jog kaltinamojo išsakytas grasinimas yra realus ir jis gali būti įgyvendintas, todėl teismas sprendžia, kad J. A. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 140 straipsnio 1dalyje numatytos nusikalstamos veikos ( fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną buvo konfliktas, kieme, kur gyvena I.. I. atėjo su tuo draugu. Tas draugas pradėjo šaukti ant kaltinamojo, po to vytis, bandė vienas kitam suduoti. Bet jis I. B. netrenkė, tik pasakė, kad „mes su tavim pasikalbėsim“. I. stovėjo apie 20 metų nuo jo ir to vyro. Kaltinamojo manymu, jeigu jis suduotų į nosį, tai jau matytųsi. Jis nukentėjusiosios pirštu nepalietė. Pas J. A. tą dieną nebuvo konflikto su I.. Konfliktas buvo su tuo žmogumi, su kuriuo ji draugavo, lyg vardas Č. Čia grynas melas, sugalvota viskas. K. I. iškvietė policiją, nežino, niekas nesimušė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2020 m. sausio 17 d. ji buvo pas gydytoją. Eidama laiptine išgirdo, kad laiptinėje sėdi J. ir su kažkuo kalbasi. Ji nusprendė neiti, tyliai uždarė laiptinės duris ir bėgo pas tėvus. J. pamatė ir pradėjo ją vytis. Pavijęs stvėrė jai už atlapų, ji pasakė, kad paleistų. Kai pribėgo prie tėvų laiptinės, J. trenkė jai per nosį. Tada išėjo nukentėjusiosios tėtis, paskui kaimynas V. M. iš to namo, su kuriuo J. pasikalbėjo ir paskui dingo. K. J. ją purtė ir mušė, tai pretenzijos dėl jos buvusio draugo R.. Sakė, kad dar kartą pamatys su tuo R., tai užmuš, kad ji negali turėti kitų vyrų, tik jį vieną. Dėl smūgio sudavimo į nosį, tai juto skausmą iki vakaro. Kraujas nebėgo, bet labai skaudėjo vieną nosies pusę.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Č. parodė, kad jis dirba pareigūnu. Važiavo dėl grasinimo, seniai buvo, visų aplinkybių neatsimena. Buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Policijos pareigūnas E. Č. paliudijo, kad 2020-01-17 dirbęs su vyr. patruliniu K. B.. Apie 15.04 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešėjos buvęs sugyventinis, agresyvus, puola pranešėją. Nepilnamečių vaikų nėra. GMP nereikalinga. Moteris I. B., laukė prie (duomenys neskelbtini) namo. Ji paaiškino, kad 2020-01-17, 14.45 val (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kieme, jai einant namo, ją užpuolė buvęs sugyventinis J. A., kuris pribėgęs prie jos trenkė kumščiu į veidą, dėl ko pajuto fizinį skausmą, grasino užmušti. Į medikus nesikreipė, buvęs sugyventinis kiekvieną dieną ateina, reikalauja pinigų ir grasina susidorojimu. Taip pat siunčia ir grasinančias žinutes. Dar grasino, jog nužudys. Ankščiau buvęs sugyventinis yra minėjęs, jog ketina su peiliu nupjauti jai galvą. Taip pat augina nepilnametę dukrą M. V., bijo dėl gresiančio pavojaus. Po įvykusio konflikto su sugyventiniu ji pabėgo pas savo tėvus. Pranešėja I. B. buvo viena, bet ji per apklausą paminėjo savo dabartini draugą, kurio vardo pavardės nenorėjo sakyti, paaiškino, kad J. A. žino apie tą jos draugą ir kad dėl to J. A. jiems neduoda ramybės. Bendraujant su pranešėja ant jos veido nebuvo pastebėta smurto žymių. J. A. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 48).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad įvykis buvo seniai. Jis kaltinamojo nepažįsta, bet yra matęs. Kiek jis pamena, kad jokio smurto jis nematė. Jis išgirdo kažkokį konfliktą kieme, pažiūrėjo per langą, kad kažkoks susibūrimas ir barnis vyksta. Jis pamatė savo kaimynus iš 1 buto, t. y. Č. B., jo žmoną ir išėjo į kiemą. Kitų žmonių negalėtų atpažinti. Smurto neužfiksavo, bet buvo barnis. Tuo metu kai vyko barnis, jis nežino ar matė kaltinamąjį, veido neatkartos. Buvo masė žmonių. Pagarsinus jo parodymus paliudijo, kad 2020 m. sausio 17 d. būdamas namuose jis išgirdo triukšmą, pažiūrėjęs pro langą pamatė stovinčius žmones, kurie labai garsiai kalbėjo. Pamatė visą kaimynų B. šeimą, šalia jų stovėjo trys nepažįstami vyrai. Liudytojas greitai nusileido į kiemą, kur jau visi išsiskyrė. Liudytojas pasisveikino su savo kaimynu Č. ir grįžo pas save namo. Vėliau liudytojas vėl išgirdo triukšmą po langais, pamatė, kad jam nepažįstamas vyras ir jo draugai triukšmavo po pirmame aukšte esančiais B langais. Liudytojas vėl išėjo į lauką, priėjo prie tų vyrų, pradėjo su jais bendrauti, pasakė jiems, gal nueinam į šoną pakalbėti. Tas vyras pradėjo kalbėti liudytojui kažkokių nesąmonių apie kažkokius tai savo santykius. Tie kiti vyrai stovėjo šone ir tik stebėjo jų pokalbį. Liudytojas pasakė tam vyrui, su kuriuo kalbėjo, kad jam visai neįdomi tą jų situacija ir paprašė, kad jie netriukšmautų po langais. Vyras atsakė, kad gerai, jie netriukšmaus. Tada liudytojas grįžo į savo butą (t. 1, b. l. 56).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2020-01-17 protokole nurodyta, kad I. B. pareiškė, kad 2020-01-17, apie 14.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis J. A. smurtavo prieš ją, trenkė kumščiu į veidą, grasino nužudyti. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Paliudijo, kad J. A. pribėgęs prie jos trenkė kumščiu į veidą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, grasino užmušti. Į medikus ji nesikreipė. Buvęs sugyventinis kiekvieną dieną ateina, reikalauja pinigų ir grasina susidorojimu, taip pat siunčia ir grasinančias žinutes. Anksčiau yra minėjęs, kad ketina peiliu nupjauti jai galvą. Ji augina nepilnametę dukrą M. V., bijo dėl jai gresiančio pavojaus (t. 1, b. l. 31-34).
Specialisto 2020-01-21 išvadoje Nr. G 268/2020 (01) nurodyta, kad I. B. po 2020-01-17 įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b. l. 62).
Apžiūros 2020-02-11 protokole perklausytas I. B. pokalbis su BPC darbuotoju. BPC darbuotojas: 112. Pranešėja: Sveiki. BPC darbuotojas: Sveiki. Pranešėja: Buvęs draugas puola. BPC darbuotojas: Adresas, kur čia? Pranešėja: (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini), dabar tas buvęs draugas, tai čia sugyventinis buvęs? Pranešėja: Taip. BPC darbuotojas: Aišku, nepilnamečiu vaiku yra namuose? Pranešėja: Dabar nėra, mokykloje. BPC darbuotojas: Greitosios reikia? Pranešėja: Ne, nereikalinga. BPC darbuotojas: Jis ten bute pas jus, taip? Pranešėja: Jis ne bute, jis prie buto. BPC darbuotojas: Aišku. Pranešėja: Ir dar ateina, dabar mes. BPC darbuotojas: Pavardė Jūsų? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) BPC darbuotojas: Pavardė Jūsų? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: Perduodam pareigūnams, privažiuos, laukite. Pranešėja: Gerai. Pokalbio pabaiga (t. 1, b. l. 66).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog J. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios I. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti išsamūs bei nuoseklūs parodymai, nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas, garso įrašai ir jų apžiūros protokolas, liudytojo E. Č. bei V. M. parodymai. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo versija vertintina kritiškai kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Dėl bausmės.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Teismas, skirdamas J. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog J. A. įvykdė 3 tyčinius nesunkius nusikaltimus, veikos baigtos, veikos padarytos tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę, įvertintini ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, tai, kad J. A. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.
Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus J. A. galutinę bausmę – areštą, didesnę už įstatyme numatytą bausmės vidurkį.
Dėl civilinio ieškinio.
Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji I. B. pareiškė 287,06 eurų civilinį ieškinį, kurio sumą sudaro sugadintų automobilio padangų bei kitų automobilio Ford Fiesta, valst. numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų vertė. Ši vertė įrodyta teismo posėdyje ištirtais dokumentais, todėl vertintina kaip pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikinta pradėjus vykdyti šį įsiteisėjusį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
J. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) parų arešto.
J. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnes, vadovaujanti BK 65 straipsniu 2 (dvi) laisvės apribojimo dienos prilyginant 1 (vienai) arešto parai, ir paskirti J. A. galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. A. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. A. palikti nepakeistą iki šiuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veiką tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Civilinės ieškovės I. B. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo J. A. civilinės ieškovės I. B. naudai 287,06 (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 06 ct.) eurų turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam išaiškintina, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus).
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.