Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui: 2024 m. liepos 27 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia vieną kartą kumščiu smogė R. B. į dešinės akies sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis apklaustas teisiamajame posėdyje kaltęs pripažino visiškai, parodė, kad 2024 m. liepą apie vidurnaktį prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ išėjimo (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė R. B. į veidą. Dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį kumščiais mušė kaltinamasis (I tomas, b.l. 46-57).

Liudytojai D. M. (apsaugos darbuotojas) (I tomas, b.l.87-90), J. M. (I tomas, b.l.93-96), D. B. (I tomas, b.l. 99-102) ir A. G. (I tomas, b.l.81-84) iš esmės davė tokius pačius parodymus.

Kaltinamasis ir posėdyje, ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tokius jo parodymus patvirtina tokie patys nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Kaltinamasis G. P. tyčia, kumščiais smūgiavo kitam žmogui, suprato, kad taip sukels jam fizinį skausmą ir to siekė, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas kitam žmogui (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis anksčiau niekada neteistas, baustas administracine tvarka (I tomas, b.l.176-180), atsižvelgiama, kad nukentėjusysis taip pat smurtavo prieš kaltinamąjį, ir buvo už tai nuteistas. Nukentėjusysis vedęs, išlaiko savo vaikus, yra dirbantis, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, civilinio ieškinio nėra, todėl jo prašymas atleisti jį pagal laidavimą tenkintinas, nes laikoma, kad jis pakankamai pasimokė iš šio baudžiamojo proceso, suprato neigiamas pasekmes, daugiau nedarys nusikaltimų. Tuo pačiu įvertinus tai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, jis smogė žmogui į jautrią kūno vietą – galvą, G. P. taikoma piniginė baudžiamojo poveikio priemonė.

R. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas atsižvelgia, kad ji ir kaltinamasis susituokę ir gyvena kartu 19 metų, vienas kitu labai pasitiki ir gerbia, abu panašaus amžiaus. Nors laiduotoja buvo daug kartų patraukta administracinėn atsakomybėn, atsižvelgiama į tai, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra nukreipti į viešąją tvarką, piktybiniai ar labai pavojingi. Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo teigiamą charakteristiką, užimtumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis patirs iš laiduotojos pakankamai teigiamą įtaką, ir daugiau nusikaltimų nedarys, todėl laiko, kad prašymas perduoti kaltininką atsakomybėn pateiktas asmens, verto teismo pasitikėjimo šiuo konkrečiu atveju. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnio 1 dalį, ir atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato.

Kaltinamojo elgesys pasireiškė agresyviais, smurtiniais veiksmais prieš kitą žmogų, todėl jam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokėtina per 2 mėnesius (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendė:

G. P. vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant jį 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laiduotojos R. P. atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato, baudžiamąją bylą G. P. nutraukti.

Išaiškinti G. P., kad būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, G. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti įmokėti per 2 (du) mėnesius.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.