- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2-71-959/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00840-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė prašė nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo R. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – P., atsakovui – P.; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravo santuoką; santuokos metu nebuvo įgytas joks kilnojamasis ar nekilnojamasis, privalomas registruoti turtas (7-8 b. l.); šalys nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo santuokos sudarymo pradžios ignoravo ieškovę, nenurodydamas tokiam elgesiui pagrįstų priežasčių, be to, smurtavo prieš ieškovę – stumdė ją, griebė už gerklės ir smaugė, vadino necenzūriniais žodžiais. Todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos tokios pavardės: ieškovei – „P.“, atsakovui – „P.“.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo R. P. valstybei priteistina 144 Lt dydžio žyminio mokesčio suma ir 701,59 Lt išlaidų už A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. P. ir atsakovo R. P. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti tokias pavardes: „P.“, „P.“.
Priteisti iš atsakovo R. P. valstybės naudai 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 701,59 Lt (septynis šimtus vieną litą 59 ct) išlaidų už A. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.