Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Justinai Dirmantaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams L. M., E. M., M. M., A. K. I. K. dėl iškeldinimo iš savavališkos statybos pastato, trečiasis asmuo antstolis Valdas Čeglikas, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinį grindžia CK 4.103 straipsnyje įtvirtintu draudimu gyventi savavališkai pastatytame statinyje, nurodo, jog atsakovai iki šiol naudojasi ginčo statiniais be jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovų iškeldinimas iš griautino statinio siekiant įvykdyti teismo sprendimą yra proporcinga ir būtina priemonė, kadangi neiškeldinus savavališkos statybos objektuose gyvenančių asmenų, nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo dėl savavališkos statybos objektų nugriovimo. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju savavališkai pastatytame statinyje gyvena du nepilnamečiai vaikai, todėl vaiko teisių apsaugos klausimus turėtų spręsti Vaiko teisių apsaugos skyrius (e. b. l. 1-6).

Atsakovas A. K. per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog atsakovė E. M. su nepilnamečiais vaikais M. M., I. K. ir pilnamečiu sūnumi A. K. gyvena 3 kambarių 50 kv. m be patogumų bute, sename mediniame name. Vaikams sudarytos patenkinamos sąlygos. Teigia, jog iškeldinimo atveju neturint galimybės nepilnamečiams vaikams suteikti kito gyvenamojo būsto, pareiga pasirūpinti nepilnamečiais vaikais kiltų Vaiko teisių apsaugos skyriui (e. b. l. 123-124, 125-126).

A. L. Milyavichienė, E. M., M. M., A. K., I. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą visiems atsakovams pranešta CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-19 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-39606-728/2014 tenkino inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojo atsakovę L. M. per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, pastatytą 12,40 m ilgio, 9,10 m pločio, ir 5 m aukščio medinio karkaso statinį bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, teismas suteikė teisę ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės (e. b. l. 15-16). Inspekcija teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2015-03-26 aktu Nr. 4D-803 konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas (e. b. l. 17-18, 19). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-10 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-39606-728/2014 (e. b. l. 20-21), todėl Inspekcija pradėjo priverstinio sprendimo vykdymo procesą. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2015-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26921-910/2015 leido taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 sprendime už akių ir jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-39606-728/2014 nustatytus sprendimo neįvykdymo padarinius (e. b. l. 26-28). Antstolis 2016-02-03 aktu vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/01694 konstatavo, kad griautinas statinys nenugriautas, nustatyta, kad šiame statinyje be L. M. gyvena E. M., M. M., A. K. ir I. K. (e. b. l. 29-30). 2016-02-25 patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/01694, antstolis atidėjo priverstinio griovimo vykdymo veiksmus iki bus išspręstas klausimas dėl griautiname statinyje gyvenančių asmenų su jiems priklausančiais daiktais iškeldinimo, ir pasiūlė Inspekcijai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl aukščiau įvardintų asmenų iškeldinimo iš savavališkai pastatyto statinio (e. b. l. 32).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai turi teisę gyventi savavališkai pastatytame statinyje. Byloje nustatyta, kad ginčo statinys buvo pastatytas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, be privalomų statybą leidžiančių dokumentų ir teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, be to, jis pastatytas ne statytojų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomame žemės sklype, o valstybei priklausančioje žemėje. Pažymėtina tai, kad 12,40 m ilgio, 9,10 m pločio, ir 5 m aukščio medinio karkaso statinys, esantis žemės sklype Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, pastatytas savavališkai ir turi būti nugriautas nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-39606-728/2014. CPK 18 straipsnis įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nustačius, kad griautinu statiniu naudojasi (jame gyvena) atsakovai ir jų iš jo neiškeldinus, būtų pažeistas įsiteisėjusio 2014-11-19 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-39606-728/2014, privalomumo principas.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai naudojasi savavališkai pastatytu statiniu, kuris negali būti civilinės apyvartos objektu, ir kuris pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą turi būti nugriautas, bei įvertinęs tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje neprieštaravo, kad nepilnamečiai atsakovai būtų iškeldinti iš savavališkai pastatyto statinio, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objekto yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.) lygiomis dalimis išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš pilnamečių atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 31,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalimi, 6.612 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objekto – 12,40 m ilgio, 9,10 m pločio, ir 5 m aukščio medinio karkaso statinio, esančio žemės sklype Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 EUR (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.