Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Laukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nedirbantis, teistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. bauda 54 MGL dydžio (2700 EUR), BK 64-1 str. sumažinta 1/3, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2020 m. birželio 7 d., apie 19 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau 1.51 ir daugiau, mažiausiai 3,19 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad 2020 m. birželio 7 d. nuo ryto 11 val. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ("Utenos" 6 proc. stiprumo). Iš viso išgėrė apie 6 litrus. Vakare, gal 19 val., tikslaus laiko nepamena, su nepilnamete sese K. A. automobiliu sugalvojo nuvažiuoti į Pabalvės k., Tryškių sen., Telšių r. prie ežero išsimaudyti. Suprato, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau nesijautė labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl vairavo automobilį. Jau buvo nuvažiavę beveik iki Pabalvės k., Tryškių sen., Telšių r., kuomet pastebėjo, kad nepasiėmę rankšluosčių, todėl grįžinėjo vėl atgal į Tryškių mstl., bet bevažiuojant Stakminų k., Tryškių sen., Telšių r. pastebėjo priešais atvažiuojantį policijos automobilį su skiriamaisiais ženklais. Jis pats nestabdomas sustojo ir priėjus policijos pareigūnui pasakė, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Automobilis "Opel Corsa", v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo, nuosavybės teise priklauso jam, tik nėra jo vardu registruotas. Automobilį gal prieš savaitę laiko buvo nusipirkęs iš pažįstamo D. P.. Pirkimo-pardavimo sutarties nesirašė, kadangi automobilį pirko tikslu jį išardyti ir parduoti dalimis ir jo net nebeplanavo registruoti. (b. l. 86-91).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. V.tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020-06-07, 19 val. 50 min., patruliuojant tarnybiniu automobiliu, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis "Opel Corsa", v/n (duomenys neskelbtini)kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus V. A.. 20.00 val. V. A. alkotesteriu buvo nustatytas 3.19 prom. apsvaigimas, antru pūtimu 20.18 val. 3.21 prom. girtumas. Vairuotojas neturėjo automobilių dokumentų, vairuotojo pažymėjimo, automobilio salone ant grindų matėsi alkoholinių gėrimų "Alus" buteliai, kartu važiavo nepilnametė sesuo K. A.(b. l. 24-25).

Apžiūros protokole ir fotolentelėje bei Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad 2020-06-07 (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje apžiūrėtas apgadintas ir apibraižytas automobilis "Opel Corsa", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio salone 2 taros 1 ltr. talpos "Gaspadorių alus". Automobilis už KET 14 p. reikalavimų pažeidimą ir atsakomybę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę adresu Šiaurinės g. 6B, Telšiai (b. l. 7-20, 22).

Neblaivumo nustatymo akte ir Drager Alcotest 7510 prietaiso teste užfiksuota, kad 2020-06-07 20.20 val. V. A. nustatyti neblaivumo požymiai, alkotesteriu Alcotest 7510, ARHJ-0206, kuriam patikros sertifikatas Nr. 1204644 galioja iki 2020-08-04, pirmas tikrinimas 20:00 val. parodė 3.19 prom., antras 20:18 val. 3.21 prom. girtumą (b. l. 32-34).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau tai neatima iš teismo teisės tokią bausmės rūšį paskirti motyvuojant savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis jau buvo teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Dėl to jam buvo skirta bauda, kurios jis nėra sumokėjęs. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka, kurie susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Paskirtų baudų kaltinamasis nemoka. Tai suponuoja išvadą, kad kaltinamajam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje negalėtų būti pasiekti skyrus kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį baudą, nes kaltinamasis jų nemoka. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamsis nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, tačiau teismo nuomone, šis kaltinamojo gailėjimasis laikytinas tik deklaratyviu teiginiu, siekiant išvengti didesnės sankcijos. Nuolatinis analogiškų veiksmų darymas nepadarant jokių su savo elgesiu susijusių išvadų negali būti laikomas nuoširdžiu gailėjimuisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių atsakomybių nebuvimą ir vieną sunkinančią teismas turėtų skirti didesnę bausmę nei numatyta sankcijos vidurkyje, tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamajam buvo parinkta viena iš griežščiausių bausmės rūšių, todėl skiria 48 parų arešto bausmę, .t. y. šiek tiek švelnesnę nei vidurkyje numatytas bausmės vidurkis (BK 49, 54 straipsniai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas esmines aplinkybes būtinas veikos kvalifikavimui, procesas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 32 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta basumė bendrintina su Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso kaltinamajam. Šią aplinkybę patvirtino ir ludytoju apklaustas D. P. (b. l. 39-42). Dėl to ši transporto priemonė konfiskuotina iš kaltinamojo.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ketverių metų laikotarpiui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. birželio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 48 parų areštą.

Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti 32 parų arešto.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda ir paskirti V. A. galutinę subendrintą basumę 32 paras arešto ir 1 700 Eur baudą.

V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir konfiskuoti nusikaltimo priemonę – automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. birželio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.