- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 1-278-814/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42390-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis baldų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, Ukmergės r. Kultuvėnų k., gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) 2016-06-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2017-06-02 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK140 str. 2 d.- 16 (šešiolika) parų arešto (bausmę atlikęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. artimoje aplinkoje prieš šeimos narį panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017-08-18, apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine E. G. metu, kambaryje, dešine ranka tyčia sudavė nukentėjusiajai E. G. į veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje, dešine ranka tyčia sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajai E. G. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. G. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešinio skruosto sumušimą su odos nubrozdinimu, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. G. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, R. K. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017-08-18 kartu su E. G. išgėrinėjo jo tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini) Tai galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte, apie 21 val. Būdamas išgėręs, nukrito nuo laiptų, susimušė ranką. Nuvykus į ligoninę, jam ant rankos uždėjo langetę. Grįžęs iš ligoninės, toliau išgėrinėjo. Kartu gėrė ir S. D.. Pastarajam išėjus namo, jį užvaldė pyktis, kad E. G. nežiūri vaikų ir jie atiduoti globėjui. Supykęs sudavė jai gulinčiai vieną kartą į veidą. E. G. nubėgo į virtuvę. Virtuvėje jie toliau kivirčijosi. Jis sudavė kelis kartus E. G. į galvos sritį dešine ranka, kuri buvo su langete. Labai gailisi dėl tokio poelgio, labai myli savo vaikus, myli ir E. G., nori su ja gyventi. Jį labai veikia alkoholis, todėl nuvyko į Vilnių pas gydytoją ir jį užkodavo 3 metams nuo alkoholio. Alkoholio visiškai nebevartoja. Vaikai iš jų paimti, vaikus lanko socialinių paslaugų centre, nori juos susigrąžinti. Šiuo metu jis gyvena atskirai nuo E. G.. Kiek jam žinoma, E. G. alkoholio nebevartoja. Su nukentėjusiąja E. G. susitaikė. Žalą ligonių kasoms pilnai atlygino. Nuoširdžiai gailisi. Būdamas blaivas, taip nebūtų pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.
Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir sutiko tuoj pat duoti parodymus. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji E. G. prašė neskirti R. K. laisvės atėmimo bausmės. Pripažįsta ir savo kaltę, nes, vartodama alkoholį ir būdama neblaivi, galėjo išprovokuoti R. K. ir taip paskatinti vartoti jos atžvilgiu smurtą. Nori susigrąžinti vaikus ir gyventi normalų šeiminį gyvenimą.
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo R. K. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji E. G. parodė, kad nuo 2011 metų gyvena kartu su R. K., adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena, priklauso R tėvui, ji su R gyvena namo antrame aukšte, o tėvai - pirmame aukšte. Ji su R. susilaukė dviejų vaikų, veda bendrą ūkį. 2017-08-18 dienos metu namuose kartu su R vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 19.00 val., pas juos atėjo S. D., visi vartojo alkoholį. Apie 20.00 val. ji atsigulė miegoti ir pabudo nuo smūgio, suduoto į kairę akį. Kadangi kambaryje buvo tamsu, ji nematė, kas jai sudavė. Po šio smūgio ji pašoko ir nubėgo į virtuvę, paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškarto pajuto smūgį į pakaušį. Kas sudavė smūgį, nematė, nes tas asmuo jai buvo už nugaros. Po to ji neprisimena įvykio aplinkybių, tik prisimena, kad jai, gulinčiai ant grindų, buvo suduodami smūgiai kietu daiktu į galvos sritį. Mano, kad ją 2017-08-18 sumušė sugyventinis R. K., nes jis yra prieš ją jau smurtavęs ir smūgius R jau sudavinėjo dešine ranka, kuri įvykio dieną buvo sugipsuota. R ją sumušė dėl prarastų vaikų, kurie šiuo metu gyvena pas globėjus. Dėl 2017-08-18 jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, R. K. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 26-27).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas S. D. parodė, kad 2017-08-18 ar 19 dieną, tiksliai neatsimena, pažįstamas R. K. pasikvietė jį į svečius, kur kartu su R. K. ir E. G. namo antrame aukšte vartojo alkoholį. Jiems begeriant, jokių konfliktų nebuvo. Pas R prabuvęs apie 20 minučių, išėjo. Kas vyko pas R namuose jam išėjus, nežino. Kitą dieną kaime iš kažko sužinojo, kad iš vakaro R. K. sumušė E. G. ir ji buvo išvežta į ligoninę (b. l. 78).
2017-08-18 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyriausios patrulės K. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017-08-18 apie 21 val. 19 min., prieš E. G. smurtavo sugyventinis R. K.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vizualiai matyti abejose akyse mėlynės, sumušta nosis, ištinęs veidas, GMP brigada nukentėjusiąją išvežė į LSMUL Kauno klinikas (b. l. 2-5, 18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2589/2017(02), užfiksuota, kad E. G. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio skruosto sumušimas su odos nubrozdinimu, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai E. G. rankose, kurie galėjo būti padaryti ginantis, medicininiuose dokumentuose neaprašyti. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-08-18. Tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33).
2017-08-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)., apžiūrint nustatyta, kad namo antrame aukšte virtuvėje ant kilimo matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (b. l. 12-17, 18).
2017-09-22 apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, užfiksuota, kad E. G. skambučio metu sako, jog vyras ją sumušė, ji yra kruvina, jai sužalota galva (b. l. 23-24).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K. su savo sugyventine ir nukentėjusiąja E. G. santuokos nebuvo įregistravę, tačiau kartu gyveno ilgiau nei metus laiko ir vedė bendrą ūkį, todėl E. G. atitinka šeimos nario statusą, kaip tai nustatyta BK 248 straipsnio 2 dalyje.
Aukščiau išvardinti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios apklausos protokolai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvadoje nurodyti paaiškinimai, patvirtina, kad kaltinamasis 2017-08-18 smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės E. G. - atžvilgiu bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Nusikalstamą veiką R. K. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, jai suduodamas smūgius, numatė pavojingas pasekmes ir jų norėjo.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino civiliniam ieškovui turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau taip pat yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, dėl ko 2016-06-08 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, tačiau asmuo tinkamų išvadų nepadarė ir 2017-06-02 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas arešto bausme. Nagrinėjamos bylos atveju, kaltinamasis vėlgi smurtavo prieš savo sugyventinę, kas rodo, kad jis tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio keisti nesiekia. R. K. administracine tvarka baustas, registruotas įskaitoje VšĮ Jonavos PSPC (diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas). Įvertinęs minėtas aplinkybes, ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės kaltinamojo polinkio nusikalsti iš esmės nepakeitė, teismas sprendžia, kad dėl paminėtų aplinkybių visumos R. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jos dydį, skiriant didesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, supratęs, kad nukentėjusiosios atžvilgiu elgėsi labai netinkamai ir žadėjo ateityje nebesmurtauti, su nukentėjusiąja susitaikė, dirba, atlygino civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį, ir į pačios nukentėjusiosios elgesį – girtuokliavimą kartu su kaltinamuoju. Nukentėjusioji teismo posėdžio nurodė, jog ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra jiems abiems pamoka bei pripažino, kad ji savo elgesiu – kartu vartodama alkoholinius gėrimus - galimai išprovokavo kaltinamąjį tokiam jo elgesiui. Nukentėjusioji nori, kad kaltinamasis nebūtų baudžiamas laisvės atėmimo bausme, nori susigrąžinti iš jų paimtus vaikus ir pradėti gyventi normalų šeimyninį gyvenimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų neigiamą įtaką kaltinamojo R. K. socialiniams ryšiams – būtų stabdomas bendravimas su vaikais bei jų susigrąžinimo į šeimą klausimas, be to, jis netektų galimybės dirbti, tuo pačiu negalėtų vykdyti pareigos – išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. R. K. kritiškai vertina savo elgesį, kas rodo, kad kaltinamasis supranta savo veiksmų neigiamas pasekmes, yra motyvuotas pasitaisyti, todėl teismas suteikia kaltinamajam galimybę įrodyti pasiryžimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir mano, jog bausmės tikslai R. K. atžvilgiu dar gali būti pasiekti, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas išreikš humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Tikslu užtikrinti tinkamą bausmės paskirties įgyvendinimą ir nusikalstamo elgesio prevenciją, kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti kaltinamąjį ir prižiūrėti jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario atžvilgiu, praeityje du kartus teistas taip pat už sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostata, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį – 114,28 Eur sumai (b. l. 71). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui pateikė mokėjimo kvitą, jog civilinis ieškinys 114,28 Eur sumai yra sumokėtas. Jonavos apylinkės teisme 2017-11-23 gautas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, kad R. K. yra atlyginęs žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisako (b. l. 181), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas BPK 112 straipsnio 3 dalies ir CPK 140 straipsnio 1 dalies bei 294 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinė plokštelė su pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašu – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant R. K.:
tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje;visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę:
- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią R. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, pareikšto R. K. dėl 114,28 eurų turtinės žalos priteisimo, nutraukti.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinę plokštelę su pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.