- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-169/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria G. K. įtrauktas bendraatsakoviu E. K. įmonės bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-1122-124/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi E. K. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Administravimas“. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu E. K. įmonės savininkę E. K. ir jos sutuoktinį G. K. įtraukti šioje byloje bendraatsakoviais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi teismas patenkino bankroto administratoriaus prašymą. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad įmonės savininkė E. K. nevykdo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties, neperduoda bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, su juo nebendrauja, todėl kreditorinių reikalavimų patenkinimui gali prireikti realizuoti įmonės savininkės turtą, tame tarpe ir esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išdėstytų motyvų pagrindu, teismas įmonės savininkę E. K. ir jos sutuoktinį G. K. šioje civilinėje byloje įtraukė bendraatsakoviais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti šią teismo nutartį panaikinti dalyje, kuria G. K. įtrauktas į bylą bendraatsakoviu. Nurodo, kad E. K. yra įmonės savininkė, po santuokos nutraukimo G. K. ir E. K. pasidalino turtą, ji liko šios įmonės savininke. Apeliantas pažymėjo, kad jis su E. K. neturi nieko bendro, kiekvienas iš buvusių sutuoktinių savo dabartinę buitį tvarkosi atskirai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą E. K. įmonės bankroto administratorius UAB „Administravimas“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5781-77/2010 2010 m. liepos 7 d. sprendimu santuoką tarp G. K. ir E. J. nutraukė. Tuo pačiu sprendimu teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią visi sutartiniai įsipareigojimai pagal E. K. individualios įmonės ir SAMPO banko 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytą mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartis Nr. BK 200610-1699 po santuokos nutraukimo vykdomi solidariai, t. y. lieka G. K. ir E. K. , be to, visi sutartiniai įsipareigojimai pagal E. K. individualios įmonės ir UAB „DD design“ 2008 m. vasario 13 d. sudarytą baldų gamybos sutartį Nr. BK 08-V13 po santuokos nutraukimo vykdomi solidariai, t. y. lieka G. K. ir E. K. . Iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 ir 12 punktų matyti, kad apeliantas su E. K. skolas ir įsipareigojo dengti solidariai, t. y. vykdyti kartu įmonės kreditorių reikalavimus. Nei teismo sprendime, nei sutartyje neapkalbėta apie įmonės padalinimą, ar perleidimą vienam iš buvusių sutuoktinių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad E. K. įmonė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2004 m. rugpjūčio 17 d., nuo 1998 m. spalio 24 d. E. K. ir G. K. buvo santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5781-77/2010 2010 m. liepos 7 d. sprendimu santuoką tarp G. K. ir E. J. nutraukė.
Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu, tačiau ne tik ta turto dalimi, kuri yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet ir asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad sutuoktinių turto – individualios įmonės – bendrumo prezumpcija yra paneigta, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apeliantą pagrįstai įtraukė bendraatsakoviu. Priešingai, iš byloje esančio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5781-77/2010 matyti, jog visi sutartiniai įsipareigojimai pagal E. K. individualios įmonės ir SAMPO banko 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytą mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartis Nr. BK 200610-1699 ir pagal E. K. individualios įmonės ir UAB „DD design“ 2008 m. vasario 13 d. sudarytą baldų gamybos sutartį Nr. BK 08-V13 po santuokos nutraukimo vykdomi solidariai, t. y. lieka G. K. ir E. K. . Šios aplinkybės patvirtina, kad ir po santuokos nutraukimo apeliantui liko prievolių, susijusių su E. K. įmonės veikla.
Remdamasi tuo kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.