Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Č. 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 16 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (įvertinus alkotesterio paklaidą - 2.54597 promilių girtumas), vairuodamas transporto priemonę „Ssang Yong Rexton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią kitą transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 127 punktų reikalavimus. Už šį pažeidimą J. Č. nubaustas 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkino J. Č. prašymo sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas konstatavo, kad J. Č. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliaciniu skundu J. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą - sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Skunde jis teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad visiškai sutinka, jog padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, t.y. neblaivus vairavo automobilį, ko pasekoje atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią kitą transporto priemonę. Neginčija ir niekada neginčijo jam paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo. Priešingai, ne tik nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio elgesio, tokių veiksmų, bet ir pasiryžo iš esmės keisti savo gyvenimo būdą. 2015 m. vasario mėnesį, niekieno neverčiamas, savo iniciatyva išklausė Mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, be to, ir toliau savo iniciatyva reguliariai lankosi Kauno apskrities priklausomybės ligų centre siekiant išlaikyti blaivybę, jau 1,5 visiškai nevartoja alkoholio, dėl ko jam konstatuota stipti motyvacija laikytis blaivybės. Skunde J. Č. pažymi, jog pagal LVAT praktiką, pažeidimo pavojingumas negali būti vertinamas sprendžiant ATPK 329 straipsnio taikymą, kadangi į tai jau buvo atsižvelgta skiriant individualizuotą nuobaudą. Be to, mini, kad asmens veiklos suvaržymai, kuriuos jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei nepasibaigus terminui pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai. Skunde teigia, kad jo pateikti įrodymai byloje patvirtina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai yra pasiekti ir kliūčių sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra.Atsiliepime į J. Č. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. Č. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, o Kauno apylinkės teismas J. Č. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą išnagrinėjo dar galiojant ATPK bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusį įstatymą.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad J. Č. atitiko formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo teismo paskirtą baudą, išklausęs mokymus dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Šių reikalavimų atitikimas nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos niekada netaikytos formaliai, būtina buvo įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. ATPK 20 straipsnyje buvo numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Č. 2015 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu 1300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams buvo nubaustas už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė ir apgadino savo ir kitam asmeniui priklausantį automobilius. Už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, įstatyme, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta bauda nuo 1158 iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Kaip matyti, įstatymo leidėjas už tokio pobūdžio teisės pažeidimą, sankcijoje numatė griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas tokio pažeidimo sunkumą ir galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Tai atsispindi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiose teisės normose, pagal kurias asmeniui vairavimas transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Apeliantas skunde nurodė, kad atitinka visus ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus, be to, ir toliau lankosi priklausomybės ligų centre siekdamas išlaikyti blaivybę, kadangi jau 1,5 metų visiškai nevartoja alkoholio, o padaryto pažeidimo sunkumas negali būti lemiamas sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, todėl laikytina, kad yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, sveikintina pažeidėjo iniciatyva dėl blaivybės, tačiau ši aplinkybė negali būti laikytina išskirtine, kuri sudarytų pagrindą pripažinti, jog administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti. Atsižvelgiant į visą tai pritartina apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad pažeidimą padariusio asmens patiriami nepatogumai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini pakankami ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, J. Č. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Be to, pritartina ir teismo argumentui, kad įvertinus pažeidėjo asmenybę jam paskirtas įstatyme numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, t.y. 3 metai.Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos J. Č. naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, J. Č. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas pagrįstai nubaustojo atžvilgiu netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą ir J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.