Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorui A. A., kaltinamajai I. K., jos gynėjui advokatui M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesnio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji I. K. 2020 m. liepos 26 d., apie 18 val. 40 min., namų kieme, (duomenys neskelbtini), atidariusi V. Č. automobilio priekines keleivio pusės dureles, tyčia griebė rankomis automobilyje sėdinčiai D. K. už plaukų ir traukė–vilko ją iš automobilio, tokiu būdu nukentėjusiajai D. K. sukeldama fizinį skausmą, tęsdama savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis, nagais V. Č. į galvą, kaklą, padarydama odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje ir kaklo dešiniame šone, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. K. teisme dėl jai pareikšto kaltinimo kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio gerai neprisimena, tačiau kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Įvykio metu nesuvokė ką padarė. Ji dar nėra atsigavusi po dukters mirties. Ji žino, kad blogai padarė ir visa tai matė anūkai. Dėl savo poelgio gailisi. Atsiprašo. Iki šio įvykio su V. Č. santykiai buvo neblogi. Ji niekada nėra gyvenime mušusi nei vyro, nei kito asmens, taip pat ir savo buvusio žento. Pagarsinti parodymai teisingi. Vėliau nurodė, kad jau gerai nežino kaip buvo. V. Č. buvo perspėtas, kad jam negalima vežtis jokios moters į kaimą, kadangi ji po dukros mirtis dar nėra pasiruošusi matyti nukentėjusįjį su kita moterimi. Įvykio dieną anūkas paskambino ir pasakė, kad D. K. nebus ir ji bus išlaipinta (duomenys neskelbtini) kavinėje. D. K. matė pirmą kartą, neturėjo pagrindo jos įžeidinėti. Galėjo sužaloti V. Č., kai gynėsi nuo jo. Jis laikė ją už rankos. Ji galėjo jam suduoti, kai jis šią plėšė nuo durelių ir jie grūmėsi. Ji nesiekė tokių veiksmų ir specialiai nesielgė. Nežino, ar prieš ją nėra įvykdyta nusikalstama veika. Vėliau teigė, kad V. Č. teisėtai ją traukė nuo D. K. Suvokia, kad jiems sukėlė skausmą. Jos V. Č. nelietė tol, kol ji nelietė D. K. Gali pažadėti, kad tokių veiksmų daugiau nebus (t. 2, b. l. 29–31).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų kaltinamosios parodymų, duotų 2020 m. rugpjūčio 12 d. įtariamosios apklausos metu nustatyta, jog I. K. kalta prisipažįsta iš dalies, kadangi V. Č. nesužalojo, o gynėsi nuo jo užpuolimo, o kalta prisipažįsta ir dėl to labai gailisi, labai pergyvena dėl fizinio skausmo sukėlimo D. K. Gali paaiškinti, kad 2020 m. liepos 26 d., apie 18 val. 30 min. – 19 val., tiksliai valandų nepamena, į jos tėviškės sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo buvęs žentas V. Č. ir atvežė pasisvečiuoti, tai yra palikti pas ją savo vaikus, jos anūkus, kurie yra jos 2017 metais mirusios dukros ir jo vaikai. Tuo metu sodybos kieme su ja buvo jos seserys N. M. ir L. K. O jos vyras J. K. ir jos motina I. S. buvo namų viduje. Atvažiavo jos buvęs žentas ne vienas ir ne tik su trimis jos anūkais M., R. ir M., bet ir su savo meiluže D. K., kurios vardą ir pavardę žinojo iš savo anūkų. Atvažiavęs į kiemą V. Č. automobilį pastatė kiemo viduryje ir išlipo su vaikais iš automobilio. Ji su seserimis nuėjo jų pasitikti ir pasisveikinti. Ji spėjo pasisveikinti su anūke R. ir pamatė, kad kažkas sėdi mašinoje ir ji buvusio žento paklausė kas yra mašinoje. Žentas jai pasakė, kad „tai ne Jūsų reikalas“. Ji jam pasakė kam tą meilužę atvežė į kaimą. V. Č. kažką jai pasakė, bet nesuprato ką, nes susijaudino dėl meilužės atvažiavimo ir ji taip susinervino, kad atidarė mašinos dureles, pasakė jai „Laba diena“ ir paklausė kas ji „do viena“. D. K. atsakė, kad tai ne jos reikalas, liepė nelįsti, pradėjo ją visaip įžeidinėti – vadino šlykštyne, kiaule. Ar ji ją įžeidinėjo nepamena. Pamena, kad susinervinusi jai sėdinčiai automobilyje – priekyje, keleivio sėdynėje dešine ranka griebė už plaukų ir pradėjo tąsyti. Pripažįsta, kad dėl tokių jos veiksmų D. K. galėjo skaudėti. V. Č. tai pamatęs pribėgo prie jos ir rankomis sugriebęs jos kairės rankos žąstą ėmė traukti nuo D. K. Ji paleido šios plaukus ir D. K. užsidarė automobilio dureles. Užsidarius automobilio durelėms, V. Č. ją kažkuria ranka griebė už kaklo ir traukė nuo automobilio. Ji tuomet bandė gintis – bandė jį atstumti nuo savęs, bet V. Č. paleidęs jos kaklą, suėmė ją už abiejų rankų savo rankomis. Bandė iš jo gniaužtų išsivaduoti, tačiau sugebėjo ištraukti tiktai vieną – dešinę ranką. T. V. Č. jai abejomis rankomis pradėjo laužti nepaleistą kairiąja ranką, o ji ta dešine savo laisva ranka vieną smūgį sudavė per ausį, kaklą sprandą, kairę pusę, tai yra nežino kur pataikė ar į ausį, ar į kaklą. Tada jis ją paleido. Jos vyras iš namo vidaus atbėgo tik viskam pasibaigus, tai yra, kai V. Č. ją paleido, kai jokios muštynės nebevyko. Ją vyras nusivedė toliau, atokiau. Dėl įvykių labai emociškai pergyvena, gailisi, daug apie tai galvoja, nes niekada nieko panašaus nėra padariusi. Vaikai tuo metu buvo prie automobilio ir viską matė (t. 1, b. l. 122-124).

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad nesutinka susitaikyti su kaltinamąja. Jos tikslas nėra nubausti. Jos tikslas yra pasiekti teisingumą šios situacijos atžvilgiu, kad I. K. suvoktų savo veiksmų pasekmes. Ji pirmą kartą gyvenime patyrė tokį pažeminimą. Fizinis smurtas yra mažoji dalis, palyginus su moraline žala, kurią ji patyrė. Tai buvo visiškas nesiskaitymas su ja, kaip žmogumi, absoliuti nepagarba ją matant pirmą kartą. Jie nevyko į svečius. Jie tik užvežė vaikus. Iš automobilio tikrai nesiruošė išlipti, kadangi toks buvo kaltinamosios noras (t. 2, b. l. 33).

Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad nesutinka susitaikyti su kaltinamąja. Tai, ką šiandien išgirdo, jo neįtikino. Kaltinamoji mano, kad turi kažkokią teisę nurodinėti su kuo, kada ir kaip jam būti, teigia, kad nėra pasiruošusi susitaikyti su situacija ir matyti jokių moterų šalia jo. Nelabai šiai dienai įsivaizduoja kaip galėtų atrodyti susitaikymas (t. 2, b. l. 33–34).

Kaltinamajai I. K. visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamoji, jos gynėjas, nukentėjusieji ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Iš nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. liepos 26 d. 18 val. 40 min. ji kartu su draugu V. Č. atvyko pas jo buvusios žmonos motiną I. K. Kartu važiavo nepilnamečiai V. Č. vaikai – M. Č. ((duomenys neskelbtini) metų), R. Č. ((duomenys neskelbtini) metų), M. Č. ((duomenys neskelbtini) metai). Atvykus pas I. K. kieme buvo V. Č. buvęs uošvis. Iš automobilio išlipo V. Č. su vaikais, o ji liko automobilyje. Nuo gyvenamojo namo sparčiu žingsniu link automobilio ėjo moteris, kaip žino – I. K. Priėjusi prie automobilio I. K. atidarė priekines keleivio dureles, kur sėdėjo ji, ir pradėjo šaukti ant jos klausdama kas ji tokia. Nespėjus jai atsakyti, I. K. griebė ją už plaukų ir bandė išvilkti–ištraukti iš automobilio. Tuo metu patyrė didelį šoką. Iš karto pribėgo V. Č. ir traukė I. K. nuo jos, uždarė dureles ir liepė jai užsirakinti. V. Č. atsisėdo į automobilį, pasakė vaikams sėstis į automobilį, nes išvažiuoja. Jie ruošėsi išvažiuoti iš kiemo, tačiau iš automobilio buvo pabėgęs jos šuo, todėl V. Č. išlipo iš automobilio jo paimti. Tuo tarpu prie automobilio pribėgo galimai I. K. seserys ir iš automobilio išlaipino nepilnamečius vaikus. Išlipus V. Č. ir išlaipinus vaikus, pajuto plaukų tempimą, pastebėjo, kad I. K., būdama automobilio gale, tempia jos plaukus. Atsilaisvinus tempimui, išgirdo V. Č. pasakymą užsirakinti, užsivesti automobilį ir važiuoti iš kiemo. Tuomet ji greitai perlipo į kitą automobilio pusę, t. y. į vairuotojo vietą, bandė kurti automobilį, tačiau dėl patirto streso automobilio užkurti nepavyko, bet šis galimai išriedėjo iš kiemo dėl įkalnės. Išriedėjus iš kiemo, užkūrė automobilį ir nuvažiavo už sodybos, kad nesimatytų iš kiemo teritorijos. Praėjus apie 5–10 min. atėjo V. Č. ir jie išvyko, o jo vaikai liko pas jų močiutę I. K. V. Č. vaikai buvo lauke ir šį visą konfliktą matė, verkė, buvo išsigandę. Visas veiksmas vyko kiemo teritorijoje. Kieme buvo I. K. vyras, dvi seserys. Dėl šių I. K. veiksmų ji juto fizinį skausmą, baimę. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 43–45).

Iš nukentėjusiojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. liepos 26 d. 18 val. 40 min. jis kartu su drauge D. K. bei savo nepilnamečiais vaikais: M. Č., R. Č., M. Č., vyko iš Klaipėdos ir pakeliui planavo užsukti pas jo buvusią uošvienę I. K., užvežti vaikus pabūti kaime, paatostogauti. I. K. yra jo buvusi uošvienė, nes jo vaikų mama, I. K. dukra, mirė (duomenys neskelbtini) m. Įvažiavus į kiemą, kieme sėdėjo uošvis J. K. Matė, kaip nuo kiemo ūkinio pastato ėjo uošvienė. Tuomet jis kartu su nepilnamečiais vaikais išlipo iš automobilio, o D. K. liko sėdėti automobilio priekyje, keleivio pusėje. Jis eidamas link automobilio bagažinės pasiimti daiktų išgirdo I. K. šaukimą: „Kas tu tokia?“. Pakėlęs galvą, pamatė, kad atidarytos automobilio durys ir I. K. peša D. K. plaukus. Tuomet jis iš karto bėgo ginti D. K. Iš karto nuo automobilio atitraukė I. K. ir D. K. liepė užsirakinti duris ir užsidaryti langą. Atitraukus I. K., ši pradėjo iš karto jį daužyti. Sudavė apie 5–10 smūgių rankomis jam į galvą. Po šių I. K. veiksmų jam buvo pradrėksta ausis, kaklas, bėgo kraujas. Išgirdę konfliktą atėjo I. K. seserys – N. M., L. K.. Taip pat atėjo J. K., kuris bandė sulaikyti I. K., kad ši nešoktų toliau muštis. I. K. seserys jį laikė už rankų, nepaleido, sakė, kad vaikai irgi jų, joms priklauso. Girdėjo kaip N. M. necenzūriniais žodžiais keikė D. K. Pavykus ištrūkti iš seserų, nubėgo iki automobilio, pasakė vaikams, kad šie sėstų į automobilį važiuoti. Matė, kad vaikai tuo metu verkė, buvo šoko būsenoje, buvo išsigandę, nežinojo ką daryti. Pribėgus ir įsėdus į automobilį, jam D. K. pasakė, kad pabėgo šuo. Tuomet jis vėl išlipo iš automobilio paimti šuns. Paėmęs šunį jį padavė D. K. Tuo pat metu pamatė, kad I. K. atsidariusi automobilio galines dureles, įkišusi rankas rauna, peša D. K. plaukus. Ji tai darė iš galo, į automobilio vidų nelipo. Jis atstūmė I. K. nuo automobilio, D. K. pasakė kurti automobilį ir išvažiuoti iš kiemo. D. K. nepavykus užkurti automobilio, šis išriedėjo iš kiemo, kadangi buvo įkalnė. Išriedėjus iš kiemo automobiliui, I. K., J. K., N. M. ir L. K., judėjo paskui automobilį. Pavykus užkurti automobilį D. K. išvažiavo. Automobilyje ji buvo viena, tuo metu vaikai buvo išlipę iš automobilio, šį visą konfliktą matė būdami kieme. Jie buvo išsigandę, verkė, bijojo. Išvykus D. K., jis nuėjo iki dukterų R. ir M. paklausti, ar tikrai nori pasilikti. Jis suprato, kad gražiai vaikų neišsiveš, kadangi buvę anksčiau, kad jam vaikų nenorėjo atiduoti uošvienė, nenorėdamas vaikų „plėšyti per pusę“, paliko vaikus kaime. Su D. K. išvažiavo. Jam buvo neramu, buvo šoko būsenoje dėl ko nekvietė pareigūnų. Vis skambino vaikams ir klausė kaip laikosi. Dėl šių I. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą, nerimą. Baisu, kad šį konfliktą matė jo nepilnamečiai vaikai. Jis su D. K. I. K. jokių smūgių nesudavė, bandė nuraminti konfliktą, tačiau tai pavyko tik išvažiavus D. K. iš kiemo. Civilinio ieškinio byloje neteiks (t. 1, b. l. 56–59).

Iš liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. liepos 26 d. po 18 val., tiksliai laiko nepamena, į sodybą atvyko jos sesers I. K. buvęs žentas V. Č. Jis atvežė pasisvečiuoti I. K. anūkus. Kai jis atvažiavo, ji tuo metu buvo kieme, prie tvoros, kartu buvo I. K., jos vyras J. K.. Sesuo N. M. tuo metu „triūsėsi“ vasarinėje virtuvėje. Pamačius automobilį ėjo pasitikti vaikų. Ėjo pasitikti trise – ji, I. K. ir J. K. Ji matė, kad mašinos priekinėje keleivio sėdynėje sėdi moteris. Matė, kaip iš mašinos išlipo V. Č. ir lygtai nuėjo prie bagažinės. Kaip tik tuo metu ji pamatė, kaip I. K. nuėjo prie automobilio priekyje sėdėjusios, kaip suprato, V. Č. naujos draugės. Ko ji ten nuėjo, kokiu tikslu, nežino. Tik pamatė, kad pro atidarytas dureles I. K. laiko tą moterį už plaukų. Kai I. K. pačiupo tą merginą už plaukų, šalia jos buvo abi V. Č. dukterys. Pamatęs, kad I. K. laiko už plaukų draugę, jos ginti puolė V. Č. Jis stūmė į krūtinę I. K. nuo draugės. Jis rankomis užlaužė I. K. kairiąją ranką ir laikė. I. K. muistėsi, kad ištrūktų, V. Č. jokių smūgių nesudavė. V. Č. liepė draugei imti raktelius, persėsti į vairuotojo vietą ir važiuoti iš kiemo, ką ji ir padarė. V. Č. užlaužus sesei ranką, ji puolė V. Č. gindama I. K. Tai yra V. Č. sudavė smūgį dešine ranka į jo kairės pusės sprandą, kaklą. Sudavė vieną smūgį, ne daugiau. Kai ji jam sudavė smūgį, tai V. Č., stūmė ją nuo savęs. Ji krūtine atsitrenkė į dureles. Kai viskas vyko, šalia automobilio, šalia visų, buvo ir I. K. vyras, jis nesikišo. Tik paskui nuvedė I. K. toliau nuo V. Č., kad daugiau nekiltų muštynių. Jis viską turėjo matyti. Kažką matė ir vaikai, kurie buvo labai išsigandę. Visko kas vyko tik nematė N. M., kuri į kiemą atėjo tik išgirdusi triukšmą. Ji pritaria I. K. poelgiui. I. K. buvo skaudu po dukters mirties matyti svetimą V. Č. moterį. Jam buvo sakyta, nevažiuoti su draugėmis pas I. K., bet jis neklausė. Patikslino, kad kategoriškai tvirtinti, kad sesuo V. Č. nesudavė nei vieno smūgio jiems besistumdant, ji negali, gal ir sudavė, bet ji gal to nematė, nes viskas vyko labai greitai. Be to, dėl to kas vyko, ji labai susijaudino, susinervino. J. K. atitraukus tolyn I. K., visas konfliktas baigėsi. Kad sesuo koliotų V. Č. draugę neatsimena (t. 1, b. l. 70–73).

Iš nepilnamečio liudytojo M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad buvo šeštadienis, liepos mėnesis, dienos neatsimena, atvažiavo pas močiutę. Atvažiavo iš Jūros šventės Klaipėdoje. Atvažiavo jis, M., R., tėtis ir D., tėčio draugė. Atvažiavo, po to išėjo močiutė I. K. iš didžiojo namo. Iš pradžių iškoliojo D. K. visais žodžiais. Išvadino ją keiksmažodžiais. Atvažiavus, iš automobilio išlipo tėtis iškrauti daiktų, išlipo jis, M. ir R. D. K. sėdėjo mašinoje, priekyje, kur sėdi keleivis. Močiutė dar eidama link automobilio keikėsi, priėjo atidaryti D. K. dureles, bet D. K. užsitrenkė. Tada močiutė atidarė galines tos pusės mašinos dureles ir paėmė D. K. už plaukų. Ar abiem rankomis, ar viena paėmė nelabai atsimena. Smarkiai tampė, net plaukus išrovė. Nes kitą dieną D. K. sakė, kad išrauti plaukai. Jis išrautų plaukų nematė. D. K. skaudėjo, nes kai tempia už plaukų skauda. Jis jaučiasi sutrikęs. D. K. turėjo skaudėti emociškai. Tėtis gynė D. K., kai pradėjo močiutė tempti už plaukų. Paėmė močiutę per pilvą ir traukė. Kai ištempė, D. K. išvažiavo iš kiemo. Dar kieme buvo N. M., L. K. ir daugiau neprisimena, pamiršo. N. M. ir L. K. laikė tėtį, kai jis atitraukė močiutę nuo D. K. Tada senelis traukė močiutę. Kad suduotų smūgius tėtis močiutei, močiutė tėčiui nematė. Tik po to tėtis sakė, kad kraujas bėgo iš ausies, bet ji to nematė. Kai viskas vyko jis stovėjo prie garažų, už 2–3 metrų. Viskas baigėsi, jie pasiliko pas močiutę, tėtis su D. K. išvažiavo. Taip vyko, nes močiutė ir tetos nemėgsta D. K.. Po konflikto jaučiasi nemaloniai (t. 1, b. l. 90–93).

Iš nepilnametės liudytojos R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šių metų liepos mėnesio paskutinį savaitgalį, dienos tiksliai nepamena, su tėčiu V. Č., jo drauge D. K., broliu M. Č. ir seserimi M. Č. atvažiavo iš Jūros šventės, vykusios Klaipėdoje, pas močiutę I. K. į kaimą. Koks paros metas buvo nepamena. Atvažiavus, tėtis sustojo kieme, netoli pagrindinio namo. Iš automobilio išlipo visi, bet ne D. K., ji liko sėdėti mašinoje, automobilio priekyje, keleivio pusėje. Jie buvo netoli automobilio, kaip prie automobilio atėjo močiutė I. K. Su ja atėjo ir kitos tetos – N. M. ir dar tikrai viena teta, kurios vardo neatsimena, senelis. Ėjo prie mašinos nedraugiškai. Priėjusi prie mašinos ir pamačiusi D. K. močiutė pradėjo pravardžiuoti D. K. Paklausė D. K. kas ji tokia, vadino prostitute, dar sakė (duomenys neskelbtini), daugiau neatsimena. Kai močiutė taip sakė, D. K. durelės buvo uždarytos, bet močiutė jas atidarė, tempė D. K. už sijono, norėdama ištempti iš mašinos. Neištempus, kažkuris senelis, ar tėtis, močiutę nustūmė nuo mašinos. Tada D. K. užsidarė mašinos duris. Tada močiutė pasakė ją paleisti. Ją laikė, kaip jai atrodo, senelis. Senelis ją paleido, tada močiutė atidarė galines keleivio pusės dureles. Močiutė pro galines dureles, jai atrodo kaire ranka, paėmė sėdinčią mašinoje D. K. už plaukų ir tempė. Tada D. K. atsimušė galva į savo kėdės atlošą. Tai pamatęs tėtis labai supyko, pribėgo nuo bagažinės, kur krovė daiktus, prie močiutės ir ją nustūmė. Kai tėtis stūmė močiutę, gynė D. K. nuo jos, prie jo priėjusios tetos, jį bandė atstumti nuo močiutės. Dar prieš tai jos irgi visaip pravardžiavo D. K. Tada tėtis supykęs jiems liepė sėsti į mašiną, nepasilikti. Senelis buvo jų tėčio pusėje, tai yra palaikė tėtį, todėl laikė močiutę. Kad kuris kažkuriam suduotų tyčinį smūgį nematė. Paklausta, ar gali toks tempimas, koks buvo darytas D. K. sukelti fizinį skausmą, atsakė, kad gal ir gali. Po kelių dienų grįžus namo, D. K. pasakojo, kad jai močiutė išrovė daug plaukų, tris dienas skaudėjo galvą, sakė kad vėmė. Kai viskas vyko kieme, konflikto metu ji stovėjo prie mašinos, šone, keleivio pusėje, netoli. Paklausta kaip ji jautėsi šioje situacijoje, atsakė, kad nesuprato kas vyksta. Jai ir M. buvo liūdna, kad taip įvyko (t. 1, b. l. 96–99).

Iš nepilnametės liudytojos M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji davė parodymus, analogiškus kaip liudytojos R. Č. parodymai. Kai atvažiavo į kiemą močiutė įžeidinėjo tėčio draugę. Vadino šliundra, prostitute, pasileidėle. Jie buvo šoke. Po to močiutė pradėjo atidarinėti mašinos duris. Atidarė D. K. dureles, bandė ją, kaip jai atrodo ištempti už sijono iš mašinos, bet neištempė. Ji tai darė grubiai. Tada tėtis sakė D. K. užsirakinti mašiną. Močiutė pro galines keleivio pusės dureles įėjo į automobilį ir stovėdama lauke, į jį šiek tiek įlindusi, paėmė D. K. už plaukų ir patraukė. Patraukė viena ranka. Tetos, kai močiutė įžeidinėjo D. K., taip pat ją pravardžiavo. Tai darė abi tetos. O senelis bandė žodžiais močiutę raminti, skatino liautis tai daryti. Kai D. K. močiutė tempė už plaukų, tėtis bandė prieiti prie močiutės apginti D. K., bet nepriėjo, nes kelią pastojo abi tetos, neleido jo eiti artyn, stūmė jį nuo močiutės. Jai atrodo, kad tėčiui pavyko prasibrauti iki močiutės, o tiksliau, jai atrodo, kad kažkaip močiutė priėjusi prie tėčio daužė jį rankomis, puolė tėtį. Galėjo suduoti ne mažiau trijų smūgių tėčiui. Matė, kad smūgiai kliuvo į pečius, kažkiek į veidą. Tėtis jai atgal nesmūgiavo. Ką darė tetos, kai močiutė daužė tėtį, tiksliai nematė. Senelis J. bandė močiutę traukti į nuošalę, bet močiutė nesileisdavo. Ji pati dėl šių įvykių buvo pasimetusi. Jai buvo liūdna, verkė, buvo skaudu. Sekančią dieną grįžo namo, nes jos iniciatyva buvo grįžti namo, nes visą tą vakarą po įvykio ji verkė, o jai močiutė, tetos sakė, ko ji žliumbia, ko ji tokia silpna (t. 1, b. l. 102–105).

2020 m. liepos 28 d. D. K. protokole–pareiškime nurodyta, kad ji kreipiasi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatą (toliau – Marijampolės AVPK Šakių rajono PK) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, tai yra dėl to, kad 2020 m. liepos 26 d., 18 val. 40 min., jai kartu su V. Č. ir jo trimis nepilnamečiais vaikais, atvykus pas jo buvusios žmonos uošvienę I. K., (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, buvo užpulta I. K., kuri jai sėdinčiai automobilyje griebė už plaukų, bandė išvilkti iš automobilio. Dėl šių I. K. veiksmų ji jautė fizinį skausmą, baimę (t. 1, b. l. 10–12).

2020 m. liepos 28 d. V. Č. protokole–-pareiškime nurodyta, kad jis kreipiasi į Marijampolės AVPK Šakių rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, tai yra, kad 2020 m. liepos 26 d., 18 val. 40 min., jam kartu su drauge D. K., bei nepilnamečiais vaikais – (duomenys neskelbtini) M. Č., (duomenys neskelbtini) R. Č., (duomenys neskelbtini) M. Č., atvykus pas jo buvusią uošvienę I. K., į jos motinos sodybą, (duomenys neskelbtini), palikti paviešėti vaikus, I. K. užpuolė D. K., pešė jai plaukus. Jam pribėgus ginti draugės, I. K. pradėjo jį daužyti rankomis per galvą, sudavė jam 5–10 smūgių, šiais savo veiksmais pradrėskė jam ausį, kaklą (t. 1, b. l. 18–21).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. išorinių sužalojimų nekonstatuota. Sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (t. 1, b. l. 35).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. Č. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje ir kaklo dešiniame šone. Sužalojimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, galimai nagais, paveikus dešinę ausį ir kaklą. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2020 m. liepos 26 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (t. 1, b. l. 39).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad I. K. padaryta: kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti buku daiktu (–ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamomis nurodomomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 125).

VRIS naršyklės duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), tai yra įtariamosios I. K. motinos I. S. gyvenamosios vietos adresu, minimu šioje duomenų bazėje (t. 1, b. l. 136, 137).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios I. K. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji atidariusi V. Č. automobilio keleivio pusės dureles, tyčia griebė rankomis automobilyje sėdinčiai D. K. už plaukų ir traukė–vilko ją iš automobilio ir taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, bei tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis, nagais V. Č. į galvą, kaklą, padarydama odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje ir kaklo dešiniame šone ir taip nukentėjusiajam V. Č. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismas kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti ir tai, kad I. K. nusikalstamą veiką padarė tam tikroje emocinių pergyvenimų pasėkoje, t. y. būdama toje būklėje, kurią jai sukėlė dukters netektis.

BK 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad I. K. diagnozuota pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1). Problemos atsiradusios (duomenys neskelbtini) po dukters mirties. Nuo 2018 m. vasaros pastoviai gydoma psichiatro, konsultuojama psichologo. Paskutiniu metu būklė kiek blogesnė. Nusiskundimuose atsispindi besitęsianti psichotraumuojanti situacija (t. 2, b. l. 26).

Teismo vertinimu, nors I. K. diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, to negalima vertinti kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės įvykusių įvykių kontekste – kaltinamoji jau ėjo priešiškai nusiteikus prie automobilio, nors tokios būtinybės jai nebuvo ir anūkų ateinant galėjo palaukti namuose, jei žinojo, kad nukentėjęs V. Č. vaikus palikti atveš su drauge. Kaltinamoji nukentėjusiosios nepažinojo, ši iš automobilio net nelipo, jokio provokuojančio žodžio ar veiksmo neatliko. Kaltinamoji eidama link automobilio vartojo nepriimtinos formos žodžius, išprovokavo konfliktinę situaciją ir tai darė nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nors pagrindo tam visiškai nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji turėjo pagrindą supykti ant nukentėjusiųjų, o jų elgesys nebuvo nei provokuojantis, nei netinkamas. Priešingai, nukentėjusysis V. Č., važiuodamas pro šalį užvežė pasisvečiuoti anūkus, leisdamas ir sudarydamas sąlygas vaikams bendrauti ir turėti ryšį su seneliais ir kitais giminaičiais, nukentėjusieji niekaip neįskaudino nei kaltinamosios, nei vaikų, nei parodė nepagarbą mirusiosios atminimui. Pažymėtina ir tai, kad nuo kaltinamosios dukters mirties yra praėję 3 metai, t. y. ganėtinai ilgas laiko tarpas, ji yra gydoma tiek psichiatro, tiek psichologo. Atsižvelgdamas į byloje esančius faktinius duomenis apie kaltinamosios psichinės sveikatos sutrikimą, teismas negali daryti išvados, kad sveikatos būklė esmingai apsunkino kaltinamosios galimybę valdyti ir kontroliuoti savo veiksmus, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad konfliktą ji sukėlė pati, o ne kažkaip netinkamai sureagavo į jau kilusį konfliktą. Teismo vertinimu, nėra jokių duomenų, išskyrus pačios kaltinamosios parodymus, kad nustatyta liga galėjo įtakoti ir įtakojo jos neteisėtus veiksmus. Ši informacija apie kaltinamąją laikytiną charakterizuojančia medžiaga. Taigi teismas nelaiko I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji nusikalstamą veiką padarė tam tikroje emocinių pergyvenimų pasėkoje.

Nors kaltinamoji nurodė, kad galėjo sužaloti V. Č. gindamasi nuo jo, kai jis šią plėšė nuo durelių ir jie grūmėsi, be to jis atvažiavo su D. K., kurios ji nenorėjo matyti, taigi pats išprovokavo savo elgesiu jos nusikalstamus veiksmus, tačiau, atsižvelgus į nustatytas šios bylos faktines aplinkybes, pagrindo sutikti su tokiu kaltinamosios argumentu, nėra. Šio įvykio metu kilusi konfliktinė situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, o atsiradusios aplinkybės nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad leistų pripažinti nukentėjusiųjų elgesį provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąją I. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.

BK 39 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nors kaltinamosios gynėjas nurodo, kad I. K. pripažino savo kaltę, yra ne mažiau kaip dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šie argumentai yra nepagrįsti. Kaip aptarta aukščiau, nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nesant visų BK 39 straipsnyje numatytų pagrindų, atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl I. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Skiriant kaltinamajai I. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – pykčio protrūkio, baigtas; į kaltinamosios asmenybę, į jos socialinį statusą – neteista, administracine tvarka nebausta, pensininkė, dirbanti; į tai, kad jai diagnozuota pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1); į tai, kad byloje nereiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajai I. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina 1 metams laisvės apribojimo bausmė be intensyviosios priežiūros; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu; vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, vietoje intensyviosios priežiūros kaltinamajai paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, tai yra 500 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis, dydis ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, į tai, kad yra kaltinamoji juridinio asmens vadovas, tai yra gauna ne tik pensiją, bus proporcinga jos padarytai nusikalstamai veikai, jos asmenybei, darys teigiamą įtaką elgesiui. Prokuroro siūlomas paskirti įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje kaltinamajai neskirtinas, kadangi smurtą ji panaudojo pirmą kartą, o byloje nėra duomenų, kad anksčiau jai būtų pasireiškę pykčio protrūkiai, ar kaltinamoji būtų naudojusi fizinį smurtą kieno nors atžvilgiu. Juolab, kad pati kaltinamoji jau daugiau nei dvejus metus gydosi, neadekvačiai (netinkamai) pasielgė pirmą kartą, savo veiksmais nesukėlė sunkių, nepataisomų pasekmių. Taip pasielgusi gailisi, todėl atsižvelgiant į jos amžių, tokėtina tokie veiksmai yra atsitiktiniai ir daugiau nepasikartos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. K. laikinai sulaikyta nebuvo. Kaltinamajai I. K. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajai kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

Skaitmeninės informacijos laikmenos (kompaktiniai diskai), paliktinos baudžiamojoje byloje.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyviosios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyviosios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, vietoje intensyviosios priežiūros I. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kaltinamajai I. K. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Skaitmeninės informacijos laikmenas (kompaktinius diskus) palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.