- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- AN2-504-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00834-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria D. D. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 26 d. nutarimo, buvo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. kovo 26 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal D. D. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. ĮS-893 patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) pažeidimo, dėl teisės į privatumą pažeidimo.
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, D. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. spalio 4 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2019 m. kovo 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų spalio 4 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – pripažinti B. P. padarius administracinį teisės nusižengimą pagal byloje nustatytas pažeidimo aplinkybes ir skirti nuobaudą. Taip pat prašo priteisti apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas – 300 eurų advokato paslaugoms ir 3,21 eurų pašto išlaidoms apmokėti.
3.1. Apeliantė teigia, jog konkretus šuns gardas buvo įvertintas vietoje apsilankiusių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistų, kurie konstatavo, kad tai yra kilnojamasis daiktas, kuriam netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos. Ne kartą per pastaruosius kelis metus kreipėsi į Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovių taisyklėse nurodytus kontroliuojančius asmenis, tačiau įstatymų laikymasis nebuvo užtikrintas.
3.2. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-47-895/2016 konstatavo, kad „Patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminų skaičiavimui, kai pažeidimas yra trunkamasis teisiškai svarbus yra ne šio pažeidimo pradžios, bet pabaigos momentas. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo <...> ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia“.
3.3. Skundo autorės nuomone, Institucija apklausė per 2 namus ir kitoje gatvės pusėje gyvenantį kaimyną D. D., kuris niekaip neturi kontakto su B. P. sklypu ir ginčo šuns gardu. Pats pareigūnas uosdamas nustatė, kad smarvės nėra (vasario mėn. viduryje, per -12-17 laipsnių šalčio, esant žemės įšalui iki 19 cm (pagal 2019 m. vasario 16 d. Meteorologijos tarnybos suvestinę)). Institucija pasirėmė B. P. paaiškinimu, kad dėl neva tokio paties klausimo jau išsprendė ir pasisakė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (iki šios dienos sprendimas nėra įsiteisėjęs).
3.4. Skundo autorės teigimu, ji negavo Institucijos atsakymo dėl pareiškimo, pateikto 2019 m. sausio mėn., todėl 3 registruotais laiškais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir (duomenys neskelbtini) apskr. VPK. Dėl to turėjo 3,21 eur išlaidų, kurias prašo priteisti. Tik po šių laiškų išsiuntimo jai buvo pateiktas Institucijos atsakymas dėl pareiškimo tyrimo, kai apie atsakymo apeliantei pateikimo įpareigojimą pranešė iš Kauno apskr. VPK.
3.5. Apeliantės vertinimu, trunkamajam nusižengimui teisiškai nėra svarbu kada ir kiek reglamentų buvo keista dėl ginčo dalyko per nusižengimo trukmę - svarbu, kad dar 2013 m. pabaigoje B. P. pastatė šuns gardą tik per 20 cm nuo sklypo ribos, kai tuomet galiojusios taisyklės numatė ne mažesnį nei 1 m atstumą.
Atsiliepimas
4. B. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.
5. Institucijos atsiliepimu prašoma apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. D. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju D. D. nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje, iš esmės prašydama pripažinti B. P. kalta dėl Taisyklių pažeidimo.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl B. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad B. P. kaltė, padarius Taisyklių pažeidimą, yra įrodyta.
9. ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymas, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
10. Pagal bendrą taisyklę teisės akto galiojimo laiką apima laikotarpis nuo jo įsigaliojimo ir iki jo galiojimo pabaigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) teisės principas, kuris reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po jų įsigaliojimo, jei pačiame teisės akte nėra nurodyta kitaip (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-449-261/2018). Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad retroaktyvus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio teisinio reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas teises ir pareigas, todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas).
11. Pažymėtina, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais juos darant, bus laikomi teisėtais, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, taip pat privalu paisyti protingumo reikalavimo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
12. Bylos esmė – tarp D. D. ir B. P. kilęs ginčas dėl pastarosios sklype esančio šuns voljero, pastatyto pažeidžiant Taisyklių reikalavimus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šuns voljeras B. P. sklype buvo įrengtas dar 2013 m., to neginčija nei viena šalis. Byloje taip pat nustatyta, kad šuns voljeras yra įrengtas mažiau, nei 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo tvoros (D. D.), taip pažeidžiant Taisyklių reikalavimus. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Taisyklės įsigaliojo tik nuo 2016 m. gegužės 31 d. ir nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu ir papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju negali būti B. P. pripažįstama kalta už Taisyklių pažeidimą ir patraukiama administracinėn atsakomybėn, kadangi šuns voljeras buvo įrengtas iki Taisyklių pažeidimo ir jos neturi grįžtamosios galios.
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė, manydama, kad jos teisės yra pažeistos, jas gali ginti civilinio proceso tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas nėra tenkinamas, nėra pagrindo ir apeliantei priteisti bylinėjimosi, pašto išlaidas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.