Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Bazilius, dalyvaujant L. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 127 str. 1 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūnė 2014 m. lapkričio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 29P-21691409-14 dėl to, kad 2014 m. rugsėjo 4 d., apie 07 val. 30 min., Barziūnų k., Pagėgių sav., L. V., vairuodama automobilį Peugeot 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo judėjimo kryptimi, kelio važiuojamosios dalies kelkraščiu einančio pėsčiojo, dėl ko jį kliudė. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešus policijai. Eismo įvykio metu pėsčiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pažeidė KET 5, 9, 219, 219.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d.

L. V. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl eismo įvykio yra abiejų pėsčiojo ir jos kaltė. Pėsčiasis ėjo ne prieš transporto priemonės važiavimo kryptį, o ji pro užrasojusį langą jo nepastebėjo. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažįsta, nes tyčia iš įvykio vietos nepasišalino. Apie 7 val. 30 min. išvažiavo iš namų kiemo ir lėtai apie 20 km/h greičiu pasuko į keliuką. Važiavo į darbą. Pavažiavus apie 50 metrų pajuto kažką atsitrenkus į automobilio dešinę pusę, ties priekinėmis durelėmis. Iš kart sustojo, išlipo. Pamatė ant žemės kelkraštyje pargriuvusį kaimynų vaiką K. A.. Išsigando, kad gali būti sužalotas. Klausė ar jam kas nenutiko, gal vežti į greitąją. Tačiau jis atsistojo, nusivalė nešvarumus, pasakė, kad jam viska gerai, nieko neskauda ir eis toliau į mokyklą. Ji nuvažiavo į darbą. Policijai apie įvykį nepranešė, nes K. A. sakė, jam nieko nenutiko, be to nesimatė jokių sužalojimų, manė kad viskas gerai, paprasčiausiai nepagalvojo, kad apie tai būtina pranešti. Automobilis įvykio metu nebuvo apgadintas. Priekinį stiklą akmenuku prieš tai buvo įskėlęs tėvas. Vėliau sužinojo, kad K. A. mokykloje pasijuto blogai, buvo paguldytas į ligoninę. Iš kart atvyko į ligoninę jo aplankyti, atsiprašė. Įvykio metu buvo blaivi. Prašo bylą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad L. V. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., kas numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Jos kaltė įrodyta pačios paaiškinimu, 2014-10-14 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvykio vietos schema, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. A. dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio pažeidimo L. V. skirtina administracinė nuobauda.

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas, t.y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, gali būti padaromas tik vairuotojui suvokiant, kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis susijęs, ir sąmoningai neteisėtai (nepranešant policijai ar kitaip pažeidžiant KET) paliekant eismo įvykio vietą. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinė byla Nr. 2AT-11-2012).

L. V. teigia iš įvykio vietos nepasišalino tyčia. Po susidūrimo pati iš kart sustojo. Priėjo prie K. A., klausė kaip jaučiasi, siūlė kviesti greitąją pagalbą. Kadangi ant jo nesimatė jokių sužalojimų, pats atsisakė pagalbos, teigė viskas gerai ir eis toliau į mokyklą, suprato, kad vaikinui nieko nepadarė, jo nesužalojo. Su K. A. yra kaimynai, vienas kitą pažįsta, buvo blaivi, įsitikino, kad pėsčiasis nėra sužalotas, nebuvo motyvo pabėgti iš įvykio vietos. K. A. sveikata pablogėjo tik praėjus kuriam laikui, būnant mokykloje. Be to, jau vėliau sužinojusi, kad vaikinas gydosi, jį aplankė, nevengė atsakomybės, padėjo nustatyti įvykio aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad L. V., po įvykio įsitikinusi, kad pėsčiasis nesužalotas ir nuvažiuodama, nesuvokė, jog jos pasišalinimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Ji neneigia padariusi sužalojimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog L. V. supratusi, kad įvyko eismo įvykis, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.Abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą vertinamos jo naudai, todėl bylos teisena dalyje dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju L. V. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Skiriant nuobaudą L. V. pagal ATPK 127 str. 1 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. L. V. pažeidimo padarymo metu administracine tvarka nebuvo bausta, charakterizuojama teigiamai, todėl jai skirtina minimali-500 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

L. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir paskirti 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo L. V. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030.

Sumokėjęs baudą banko kvitą turi T. T. apskrities VPK, Pagėgių PK, adresu Vilniaus g. 17, Pagėgiai.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui Lietuvos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka.