Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, ūkininkas, teistas: 1) 2012-01-04 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d.; 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėn. atlyginti padarytą turtinę žalą, 2) 2016-02-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 10 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje S. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 245 straipsnyje , t.y būdamas 2013 m. spalio 7 d. Panevėžio miesto apylinės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3780-223/2013 įpareigotas per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 7 d. pašalinti O. P. teisės pažeidimus ir atlaisvinti O. P. priklausantį žemės sklypą unikalaus Nr.6621-0001-0053, esantį (duomenys neskelbtini) rajone: nuimti vartus, išgabenti techniką, statybines medžiagas, medieną, kitus jam priklausančius daiktus ir atliekas, tyčia, per teismo nustatytą terminą, nevykdė šio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Kaltinamasis S. P. parodė, kad kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta, t.y. pripažįsta, kad nevykdė laiku teismo sprendimu jam paskirtų įpareigojimų, tačiau tai darė ne tyčia. Panevėžio m. apylinkės teismas priėmė 2013-10-07 sprendimą, kuriuo jis buvo įpareigotas per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti O. P. priklausantį žemės sklypą: nuimti vartus, išgabenti techniką, statybines medžiagas, medieną, kitus daiktus, atliekas. Priimto sprendimo neskundė, jis įsiteisėjo, ieškojo sklypo šalia pastato, ketino jį pirkti, nes technika, kurią turėjo išgabenti buvo didelių gabaritų. Aplink jo pastatą buvo nustatytas 3 metrų servitutas. Paskui atsirado tvora, viskas liko už tvoros. Jam priklausanti technika buvo piktybiškai užkrauta rulonais. Per mėnesį negalėjo išsikraustyti ir kreipėsi į teismą, prašė terminą atidėti, bet teismas prašymo netenkino. Po 2014-09-29 apygardos teismo nutarties priėmimo buvo išgabenta dalis technikos: skutikas, plūgas, nedaug daiktų buvo likę- puspriekabė, cisternos ir kultivatorius. Cisternos buvo užkrautos rulonais, paskui atsirado tvoros. Tvora buvo užtverta 2014 m. ir technika liko viduje, be įvažiavimo. Statybinės medžiagos - plokštės liko, medienos nebuvo. Kai sužinojo, kad bus baudžiamoji byla, tada atardė tvorą, pasiėmė puspriekabę, statybines medžiagas. Dabar yra visus daiktus išsivežęs. Dabar viskas sudėta ant 3 metrų žemės servituto. Prašė aplinkinių žemės sklypų šeimininkų parduoti sklypą, bet nusipirkęs sklypą dar turės pakeisti žemės paskirtį ir tai užtrunka laiko. Cisternas patraukė šiais metais. Neturėjo galimybių anksčiau įvykdyti teismo sprendimo. Statines sudėjo prie pastato, dabar visas pastatas yra apkrautas ir jis nebeatitinka jokių saugos reikalavimų. Ankščiau daiktų nesudėjo prie pastato, nes reikėjo dirbti. Dabar sprendimas įvykdytas. Per laikotarpį nuo 2014-09-29 iki 2016 m. sausio mėnesio buvo sutarta su žmogumi dėl šalia esančio sklypo pirkimo. Su A. J. sudaryta preliminari sutartis dėl sklypo pirkimo, sklypas yra šalia. Iš antstolio nebuvo gavęs pranešimų, raginimų vykdyti teismo sprendimą. Antstolė buvo paskyrusi baudą dėl sprendimo nevykdymo. Bauda - 1000 litų buvo paskirta vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjo. Šiai dienai sprendimą įvykdęs yra pilnai. Su motina O. P. visi konfliktai vyksta dėl žemės. Aplink pastatą turi 3 metrus servitutinės žemės, jam daromi įvairūs trukdžiai. Ūkininkauja, turi virš 300 ha žemės, verčiasi augalininkyste. Visos gaunamos pajamos yra iš ūkininkavimo. Konfliktai su motina prasidėjo, kai pradėjo ūkininkauti atskirai ir nuo jos atsiskyrė. Dėl konfliktų ji kviečia žurnalistus, televizijas.

Liudytojas O. P. parodė, kad S. P. turėjo išsikraustyti, kadangi neišsikraustė, tai ji pagal teismo sprendimą turėjo jį nukraustyti, bet to padaryti negali, nes neturi technikos. Jeigu ką nukrausto, tai jis vėl pastato. Dabar jis išsivežė daiktus, bet tyčia paliko įmūrytą stulpą, ir negali privažiuoti prie šienainio. 2013 m. buvo sprendimas išsikraustyti. Kreipėsi į antstolį, kad sprendimas būtų vykdomas priverstinai. S. P. nevykdė sprendimo, jam buvo paskirta bauda O. P. naudai, baudą sumokėjo. Ant jos žemės stovėjo šie daiktai: dvi statinės, plokštės betoninės. Medienos nebuvo. Talpų ir metalo laužo nevežė iki dabar. Technika, kuri buvo palikta, buvo nenaudojama, ji kaip metalo laužas. Kai tvėrė tvorą, samdė apsaugą. Jos daiktų, kurie trukdytų S. P. išsivežti savo daiktus nebuvo, ji netrukdė išsivežti daiktus. Leido vežti daiktus pro vartus, bet jis nieko neklausė, nupjovė tvorą ir išsivežė. Daiktai, kuriuos sukrovė, užima daugiau vietos nei trys metrai. Kuro talpas buvo galima pravežti pro vartus. Tvorą užsitvėrė 2014-10-17.Vartai nerakinami. Kai S. P. pirko pastatą, ji sakė, kad žemės nėra, ta žemė aplink pastatą priklauso jai. Jis pastatą nusipirko be žemės, turėjo mokėti už žemę, bet nemoka. Su S. P. bendrauja tik teismuose. Sprendimas nėra įvykdytas, nes daiktai buvo perkraustyti iš vienos vietos į kitą, ant jos žemės. Cisternas, plokštes jis sudėjo ant savo kelio, o dabar važiuoja per jos žemę. Kultivatorius pastatytas ant jos žemės.

Liudytojas V. K. parodė, kad pas S. P. dirba traktorininku – vairuotoju. Žino apie daiktų pervežimą, nes pats juos pervežė. Pervežė šiuos daiktus: cisternas, priekabas, kultivatorių, sijas, perdengimo plokštes, statybos, metalo laužą. Su teleskopiniu krautuvu perkrovė visus daiktus, darbus atliko patys. Atkabino tvorą, padėjo ją į šoną ir išvežė daiktus. Paskui viską tvarkingai paliko. Kitos galimybės pervežti daiktus neturėjo. Iš kiemo pusės vartų nėra. Išvežė visus daiktus. Stulpo nematė. Daiktus sukrovė aplink Sigito pastatą, palei sienas. Perkraustymui buvo panaudota technika su kuria dirba. Perkraustymo darbus atliko prieš mėnesį, 2016 metais. Perkraustyti prašė darbdavys. Su Sigitu dirbo 3-4 dienas, gal ilgiau. Neteko matyti, kad O. P. perkrautų daiktus, o S. atgal juos suneštų. Iškraustė Sigitui priklausančius daiktus. S. P. daiktų nebeliko, liko šiukšlės, atliekos, durpės. Perkraustant daiktus O. P. tvora yra su vartais, pro juos nevažiavo, nes jie būna užrakinti, bet ir dėl techninių galimybių patogiau buvo išvežti daiktus taip kaip vežė.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad jai buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl įpareigojimo S. P. pašalinti tvorą, techniką iš pareiškėjos žemės sklypo. S. P. buvo duotas raginimas, jis nebuvo įvykdytas. Tada pareiškėja atvykusi pranešė, kad įpareigojimas nėra įvykdytas ir antstolė kreipėsi į teismą dėl S. P. nubaudimo. Vykdomajame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja pati gali pašalinti daiktus iš savo sklypo, jos išlaidas apmokant skolininkui. Daugiau pareiškėja nesikreipė. Pareiškėja neprašė iškraustyti, esant įpareigojimui galima kreiptis tik į teismą dėl nubaudimo, tai viskas ką antstolis gali atlikti. O šiaip pareiškėjas savo lėšomis gali iškraustyti.Esant įpareigojimui, yra laukiama pareiškėjos pranešimo, tačiau daugiau pareiškėja nesikreipė. Ji kreipėsi vieną kartą, pagal jos pareiškimą buvo kreiptasi į teismą dėl nubaudimo. Raginimas buvo išsiųstas skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju, tai privaloma. Byla specifinė, bet kuriuo atveju turi kreiptis pareiškėja, ji informuoja, kad neįvykdyta, tada kreipiamasi į teismą. Šalys pačios turi tartis.

Iš 2013-10-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3780-223/2013 matyti, kad rezoliucinėje dalyje tenkinant O. P. ieškinį teismas nusprendė: Įpareigoti atsakovą S. P., per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės O. P., teisės pažeidimus ir atlaisvinti ieškovei O. P., priklausantį žemės sklypą UN 6621-0001-0053, esantį (duomenys neskelbtini) r.: nuimti vartus, išgabenti techniką, statybines medžiagas, medieną, kitus atsakovui priklausančius daiktus ir atliekas, neįvykdžius sprendimo nustatytu terminu ieškovė O. P. turi teisę atlikti nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis išieškant iš atsakovo turėtas išlaidas, atsakovui nevykdant sprendimo paskirti 1000 Lt baudą.( b.l.6-8)

Iš 2014-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad S. P. už sprendimo nevykdymą skirta 1000 Lt bauda ( b.l.9-10).

Iš 2014-05-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo ir 2014-09-29 Panevėžio apygardos teismo nutarčių matyti, kad S. P. prašymas atidėti sprendimo vykdymą atmestas ( b.l.11-16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia. Tačiau priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Taikant baudžiamojo pobūdžio priemones yra privalu vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą, ar S. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, reikia įvertinti ar pagal savo pavojingumą S. P. padaryta veika yra tokia, už kurią būtina taikyti pačią griežčiausią teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog kiekvieną kartą sprendžiant ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitu pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012).

Siekiant pripažinti kaltinamąjį S. P. kaltu turi būti įrodyta, kad jo padaryta veika ne tik formaliai atitinka BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir yra pavojinga, t. y. dėl tyčinio jo veikimo ar neveikimo iš esmės buvo užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui civilinėje byloje Nr.2-3780-223/2013.

Kaip matyti iš 2013-10-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3780-223/2013, S. P. turėjo pašalinti ieškovės O. P. teisės pažeidimus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo. Jam neįvykdžius sprendimo nustatytu terminu, t.y. neatlaisvinus ieškovei O. P., priklausančio žemės sklypo UN 6621-0001-0053, esančio (duomenys neskelbtini) r.: nuimant vartus, išgabenant techniką, statybines medžiagas, medieną, kitus atsakovui priklausančius daiktus ir atliekas, ieškovė O. P. pati turėjo teisę atlikti nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis, išieškant iš atsakovo turėtas išlaidas, o atsakovui nevykdant sprendimo jam nutarta paskirti 1000 Lt baudą.

Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, kad S. P. kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau įsiteisėjusia 2014-09-29 Panevėžio apygardos teismo nutartimi toks jo prašymas buvo netenkintas. S. P. nurodė, kad po 2014-09-29 Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo buvo išgabenta dalis technikos: skutikas, plūgas, buvo likę puspriekabė, cisternos ir kultivatorius. Šių daiktų, dėl jų gabaritų, jis iškeldinti negalėjo, nes jam buvo trukdoma, cisternos buvo užkrautos rulonais, paskui 2014 m. O. P. užtvėrė tvorą. Jis neturėjo prie pastato žemės sklypo, kur galėtų susikrauti šiuos daiktus. Kai sužinojo, kad bus baudžiamoji byla, tada išardė O. P. tvorą ir daiktus išsivežė, juos susidėjo prie savo pastato ant servitutinio kelio. Liudytoja apklausta O. P. nurodė, kad iš visų teismo sprendime nurodytų daiktų nebuvo išgabentos dvi statinės, betoninės plokštės ir įmūrytas metalinis stulpas, kuri stovi iki šiol, nurodė, kad ji pati neturėjo pinigų ir technikos pati įvykdyti teismo sprendimą. Kaltinamojo parodymus dėl S. P. turto pašalinimo iš O. P. žemės sklypo patvirtina liudytojo V. K. parodymai, kuris pats atliko daiktų perkraustymo darbus bei teismo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga. Liudytoja antstolė V. Ž. parodė, kad jai O. P. pateikė vykdyti vykdomąjį raštą dėl 2013-10-07 teismo sprendimo priverstinio vykdymo, pagal kurį, ji S. P. pateikė raginimą, o neįvykdžius jos raginimo, ji kreipėsi į teismą dėl S. P. nubaudimo. Vykdomajame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja pati gali pašalinti daiktus iš savo sklypo, jos išlaidas apmokant skolininkui, tačiau pareiškėja O. P. į antstolę daugiau nesikreipė ir savo pažeistų teisių nebandė ginti pagal civilinio proceso normas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 771 str., reglamentuojantis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus priverstinį vykdymą, numato keletą būdų, kuriais galima priversti skolininką įvykdyti sprendimą. Be sprendime nurodytų pasekmių skolininkui pritaikymo, šiuo atveju piniginės baudos paskyrimo, išieškotojas, jei jis pats neturi lėšų sprendimui priverstinai įvykdyti, gali kreiptis į teismą, kad teismas jo prašymu priimtų nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko. Darytina išvada, kad O. P. nepasinaudojo jai teismo sprendime suteikta bei įstatyme numatyta teise pačiai įvykdyti teismo sprendimą ir nesiėmė jokių priemonių, kad lėšos žmonėms ar specialiai technikai iškraustymo darbams atlikti, būtų išieškotos iš S. P. ir taip civilinio poveikio priemonėmis baigti išspręsti tarp jų kilusį ginčą.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012).

Įvertinus visą bylos medžiagą, taip pat nenustatyta, kad S. P. tyčia nevykdė 2013-10-07 Panevėžio apylinkės teismo sprendimo ir dėl to buvo užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui civilinėje byloje. Nors byloje nustatyta, kad jis nuo 2014-09-29, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, galutinai neįvykdė teismo sprendimo, tačiau sprendimo nevykdymas buvo įtakotas ir objektyvių priežasčių, t.y. pačios išieškotojos elgesio, kuri užsitvėrė tvorą bei sudarė kliūtis pasiimti S. P. daiktus, kitų objektyvių priežasčių, t,y, žemės sklypo, kur galėtų sandėliuoti savo daiktus neturėjimo, teisinių ginčų su O. P. dėl žemės. Šalių parodymais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. P. prie savo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies žemės sklypo neturi, visa žemė priklauso O. P., jis tik naudojasi kelio servitutu prie pastato. Galutinai S. P. sprendimą įvykdė tik 2016 m. vasario mėnesį prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir pašalino savo daiktus iš O. P. priklausiusios teritorijos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad S. P. veikoje nėra visų būtinųjų BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslo, t.y teismo sprendimo įvykdymo, galima buvo siekti ir taikant CPK numatytus priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdus.

Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą taikymas būtų nepagrįstas, pažeidžiantis proporcingumo principą, todėl S. P. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. ( BK 3 str. 1 d. 1 p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

S. P. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. P. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.