Utenos apylinkės teismo sprendimas

2022-06-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-2521-266/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-20
Bylos Nr.
e2YT-2521-266/2022
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00300-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Pareiškėjas
L. R.
Kategorijos
  • 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2521-266/2022Proceso Nr. 2-14-3-00300-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.3.;3.4.5.2;3.2.3.8. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. R. , mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi faktiškai valdyti.

Pareiškėja L. R. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos senelis S. R., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Su seneliu iki mirties gyveno ir jo žmona G. R. , jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name. Name G. R. liko gyventi ir po savo vyro mirties. Ji toliau naudojosi visu po vyro mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius, tvarkė ir remontavo ir naudojo kaip savo , todėl priėmė vyro palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. (duomenys neskelbtini), G. R. mirė. Jos įpėdiniai sūnūs V. R. ir A. R.. A. R., pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Kai po močiutės mirties jie kreipėsi į notarą , sužinojo, jog po senelio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, todėl paveldėjimo tikslu prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. R., R. L., E. R.- Š. ir VĮ Turto bankas atsiliepimuose neprieštaravo pareiškėjos prašymui . Sutiko, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į pareiškėjų prašymą, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija ir neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 39-40, 41, 42), pareiškėjos prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis S. R.. Jis iki mirties su savo žmona G. R. gyveno jiems priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Po S. R. mirties, jo žmona G. R. liko toliau gyventi tame name. Ji toliau naudojosi visu po vyro mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius, tvarkė ir remontavo ir naudojo turtą kaip savo , todėl priėmė vyro palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. (duomenys neskelbtini), mirus G. R. , įpėdiniai kreipėsi į notarą ir tada sužinojo, jog po S. R. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo .

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. R. po savo vyro S. R. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y. ji toliau liko gyventi tame pačiame name, naudojosi visu turtu ir tokiu būdu perėmė vyro turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininkėmis. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nereiškė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl pareiškimas tenkintinas , juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. R. , mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi faktiškai valdyti.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė