- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1379-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02374-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu pripažino A. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad A. S. 2010 m. balandžio 29 d., apie 13.30 val., vairuodamas Smiltelės – Reikjaviko g. automobilį VW Golf, keitė važiavimo kryptį, kliudė sustojusį automobilį Mercedes Benz A160 ir iš įvykio vietos nuvažiavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant veiksmuose kaltės formos – tyčios. Nurodo, jog jis automobilių susidūrimo nejuto, nematė, kad kliudė kitą automobilį. Tą nurodė tiek pareigūnams, tiek bylą nagrinėjusiam apylinkės teismui, tačiau skundžiamame nutarime teismas nepagrįstai nurodė, jog A. S. pripažino padaręs pažeidimą. Teigia, jog nutarime išdėstyti argumentai neatitinka jo paaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis automobilių kontakto nejuto.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.).
Apeliantas neneigia sukėlęs eismo įvykį, tačiau nurodo, kad jis nejuto, kad būtų kliudęs kitą automobilį. Eismo įvykį betarpiškai mačiusios S. Š. ir J. C. paaiškino, kad A. S. vairuojamas automobilis kliudė automobilį, kuriuo važiavo liudytojos, ir jį apgadino. Po susidūrimo liudytojos nuvažiavo paskui apelianto automobilį VW Golf, o šiam sustojus, vairuotojui parodė sudaužytą veidrodėlį, tačiau A. S. pasakė, kad nieko baisaus neatsitiko ir nuėjo pirkti cigarečių (b. l. 6, 7). Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad automobilio VW Golf vairuotojas į įvykio vietą iki išvykstant pareigūnams nesugrįžo, nors nuo įvykio aplinkybių nustatymo iki automobilio išvežimo praėjo pusantros valandos (b. l. 9, 10). Pažymėtina, kad pats A. S. paaiškinime pareigūnams nurodė, jog važiuodamas jokio smūgio nepajuto, tačiau įvažiavus į kiemą, prie jo privažiavo mašina ir jos vairuotoja jam pradėjo aiškinti, kad A. S. nudaužė veidrodėlį (b. l. 8). Ši aplinkybė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantui vėliausiai tuomet, kai grįžo į kiemą, tapo žinoma apie padarytą eismo įvykį. Todėl, sutinkamai su Kelių eismo taisyklių nuostatomis, eismo įvykio dalyviai arba turėjo sutarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, arba, nesutariant dėl įvykio aplinkybių, likti įvykio vietoje ir kviesti policiją (KET 232 p.).
Pažymėtina, kad apelianto nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nepagrįstai teigiama, kad jis savo kaltę pripažino, nagrinėjamu atveju laikytini formaliu trūkumu ir nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutarimo, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina neabejotiną išvadą, kad A. S. veikoje buvo tyčia, t. y. kad apeliantas suvokė kliudęs nukentėjusiosios automobilį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo siekdamas išvengti atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.