- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- eI-382-821/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės istorijos archyvui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos valstybės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovams Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos valstybės istorijos archyvo dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme priimtas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2018-06-07 sprendimą Nr. 3R-240(AG-185/05-2018); 2) panaikinti Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau – Archyvas) individualius administracinius aktus Nr. R10-525 ir Nr. (P1-1952-1958, 1960-1971, 1975)P2-3906; 3) įpareigoti Archyvą pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti visas pareiškėjo prašymuose (Nr. P1-1952, P1-1953, P1-1954, P1-1955, P1-1956, P1-1957, P1-1958, P1-1959, P1-1960, P1-1961, P1-1962, P1-1963, P1-1964, P1-1965, P1-1966, P1-1967, P1-1968, P1-1969, P1-1970, P1-1971, P1-1972, P1-1973, P1-1974, P1-1975, P1-1976, P1-1977) (toliau – ir Prašymai) esančias administracines procedūras Archyvo sąskaita per 10 darbo dienų, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų iš Archyvo pusės, vykdant Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-02-20 įsakymą Nr. ĮV-377, neapsiribojant paieška tik metrikos knygose; 4) priteisti pareiškėjui 3000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Archyvo veiksmų, atlyginimo; 5) priteisti iš Archyvo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde paaiškina, kad pareiškėjas Archyvui 2018-03-26 pateikė 26 Prašymus dėl administracinių procedūrų vykdymo. 2018-04-24 pareiškėjas elektroniniu paštu gavo nepasirašytą Archyvo informacinio pobūdžio atsakymą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Šį atsakymą apskundė Archyvui, prašydamas paaiškinti, kodėl neatliekamos administracinės procedūros ir pažeidžiamos jo teisės. 2018-05-02 gavo Archyvo 2018-04-24 sprendimą, kurį apskundė LAGK. LAGK, nedėmesingai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2018-06-07 sprendimą, kuriuo dalyje bylą nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiami Archyvo priimti individualūs administraciniai aktai neatitinka VAĮ reikalavimų, nes nei Archyvo atsakyme Nr. R10-525, nei Archyvo sprendime Nr. (P1-1952-1958, 1960-1971, 1975) P2-3906 (toliau – ir Sprendimas Nr. P2-3906) nenurodyta jų apskundimo tvarka, pastarasis buvo siunčiamas elektroniniu paštu, todėl turėjo būti pasirašytas elektroniniu parašu, apie prašymo nenagrinėjimą pareiškėjui nebuvo pranešta per 5 darbo dienas, neteisėtai ir nemotyvuotai reikalaujama dokumentų ir informacijos, kurių nereikia administracinės procedūros sprendimui priimti, taip pat reikalaujama pateikti dokumentus, kurie jau buvo pateikti anksčiau, praleisti atsakymų pateikimo terminai, esant neaiškumams, pareiškėjas nebuvo apklaustas, Archyvas netinkamai organizuoja savo darbą, nes neaišku, kam ir kur paduoti skundą, darbuotojų nuolat nebūna darbo vietoje, jie atsisako priimti skundus. Taip pat pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12, 14, 15 ir 16 straipsnių nuostatos, taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 27 ir 31 punktai, nes į pareiškėją nebuvo kreiptasi per 5 darbo dienas dėl trūkstamos informacijos gavimo, taip pat pažeisti šių taisyklių 24, 25, 27, 30, 37, 38, 42 punktai. Taip pat, pareiškėjo įsitikinimu, Archyvas pažeidė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-02-20 įsakymą Nr. ĮV-377 „Dėl Valstybės archyvų mokamų paslaugų ir jų įkainių sąrašo bei šių paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 13.1.1 papunktį, nes turėdami pareiškėjo pateiktą lengvatą suteikiančią galiojančią pažymą, neatliko administracinės paslaugos nemokamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad atsisakius tenkinti jo Prašymus, esant akivaizdiems neteisėtiems skriaudą padariusių valstybės tarnautojų veiksmams, kilo nuoskaudos ir nusivylimo teisingumu jausmas, valstybės abejingumo pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui, žalą sukėlusio asmens „nebaudžiamumo“, „nepasmerkimo“ problema. Per nepagrįsto bylinėjimosi laiką pareiškėjas nurodo patyręs stresą ir išgyvenimus, kas sukėlė neigiamas pasekmes sveikatai (el. b. 1 t., b. l. 21–26).
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovės atstovas Archyvas pateiktame atsiliepime nurodo, kad aplinkybė, kad atsakovas skundžiamame sprendime nesukonkretino, kokių teisės aktų pagrindu yra ribojamas priėjimas prie archyve esančių dokumentų, ir nenurodė apskundimo tvarkos, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes jokios esminės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms tai neturėjo. Tai, kad elektroniniu paštu išsiųstas Archyvo atsakymas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, vertintina kaip formalus pažeidimas, nes pats dokumentas buvo pasirašytas įprastai. Pažymi, kad pareiškėjas pats pateikė elektroniniu parašu nepasirašytus Prašymus, todėl atsakovas galėjo atsisakyti šiuos Prašymus priimti, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra ilgametis Archyvo teikiamų administracinių paslaugų naudotojas, remdamasis bendraisiais viešojo administravimo principais, neturėdamas abejonių dėl pareiškėjo tapatybės, juos priėmė ir išnagrinėjo.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie susistemintų asmens duomenų rinkmenų ribojamas 30 metų po to asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta, – 100 metų nuo to asmens gimimo. Jeigu nenustatyta nei asmens gimimo, nei mirties data, šis priėjimas ribojamas 70 metų nuo dokumentų sudarymo, išskyrus atvejus, kai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo prašymais Nr. P1-1952 – P1-1955 prašomi pateikti duomenys nėra vieši ir gali būti teikiami tik duomenų subjekto ar jo įgalioto atstovo prašymu, o jeigu asmuo, apie kurį prašoma duomenų yra miręs ir nuo mirties nepraėję daugiau nei 30 metų – tik esant giminystės patvirtinantiems dokumentams. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nemokamu administracinių paslaugų teikimu pareiškėjui, atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodomame Apraše nustatyti tik archyvų teikiamų paslaugų įkainiai ir jokia archyvo teikiamų administracinių paslaugų atlikimo tvarka ar turinys šiame sąraše nėra reglamentuota. Pareiškėjo Archyvui pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2018-02-13 pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui socialinė pašalpa skiriama nuo 2018-01-01 iki 2018-04-01, todėl pareiškėjas priimant skundžiamus sprendimus jau nebeturėjo teisės pasinaudoti Apraše nurodytomis lengvatomis. Skundžiamus Archyvo ir LAGK sprendimus naikinti nėra teisinių pagrindų, todėl išvestinis pareiškėjo reikalavimas Archyvui pašalinti pažeidimus ir įvykdyti pareiškėjo Prašymuose nurodytas administracines procedūras atsakovo sąskaita bei priteisti neturtinę žalą atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2018-03-22 26 vnt. prašymų, užregistruotų Archyve 2018-03-26 jiems suteikiant registracijos numerius P1-1952, P1-1953, P1-1954, P1-1955, P1-1956, P1-1957, P1-1958, P1-1959, P1-1960, P1-1961, P1-1962, P1-1963, P1-1964, P1-1965, P1-1966, P1-1967, P1-1968, P1-1969, P1-1970, P1-1971, P1-1972, P1-1973, P1-1974, P1-1975, P1-1976, P1-1977 (el. b. 1 t., b. l. 63–88) kreipėsi į Archyvą prašydamas atlikti paiešką ir išduoti pažymas apie Prašymuose nurodytų asmenų gimimo ir santuokos aktų įrašus. Visuose prašymuose pažymos gavimo tikslas nurodytas „asmeninis“.
Archyvas pareiškėjui į didžiąją dalį Prašymų (20) atsakė 2018-04-24 raštu Nr. (P1-1952-1958, 1960-1971, 1975)P2-3906, nurodydamas, kad negali atlikti paieškos dėl dalies pareiškėjo nurodytų asmenų santuokų ir gimimo įrašų, nes Kamojų, Lentupio, Bistryčios, Kiemeliškių, Svierionių, Žukainių, Kliukščionių ir Mikailiškių Romos katalikų bažnyčių XIX a. pabaigos – 1940 m. metrikų knygų Lietuvos valstybės istorijos archyvas nesaugo, todėl pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Baltarusijos archyvus arba civilinės metrikacijos įstaigas. Dėl pareiškėjo prašymuose Nr. P1-1952 – P-1955 nurodytų asmenų gimimo ir santuokos įrašų, Archyvas nurodė, kad šių duomenų pateikti negali, nes pareiškėjas nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų arba atstovavimo sutarties (el. b. 1 t., 27–28). Šį atsakymą pareiškėjas skundžia teismui.
Į likusius 6 pareiškėjo prašymus jam atsakyta Archyvo 2018-04-24 raštais Nr. (P1-1959)P2-3930, (P1-1972)P2-3931, (P1-1973)P2-3932, (P1-1974)P2-3933, (P1-1976)P2-3934 ir (P1-1977)P2-3936, kuriais pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašomos suteikti paslaugos (prašymuose nurodytų asmenų santuokos ir gimimo įrašų aktų pateikimas) yra mokamos ir nurodyti apmokėjimo už paslaugas rekvizitai (el. b. 1 t., 57–62).
Pareiškėjas dėl Archyvo atsakymo Nr. (P1-1952-1958, 1960-1971, 1975)P2-3906 pateikė skundą Archyvui (nurodyta, kaip prašymas) (el. b. 1t., 29), kuriame nurodė, kad jam administracinės paslaugos pagal jo pateiktus prašymus turi būti suteiktos nemokamai, nes jis yra socialinės pašalpos gavėjas, o pažyma patvirtinanti tokį jo statusą Archyvui buvo pateikta 2018 m. vasario mėnesį.
Į minėtą prašymą pareiškėjui atsakyta taip pat teismui skundžiamu Archyvo 2018-05-02 raštu Nr. R10-525 „Dėl prašymo“ (el. b. 1 t., b. l. 30). Jame paaiškinta, kad pareiškėjo prašymai buvo nagrinėjami eilės tvarka teisės aktų nustatyta tvarka per 20 darbo dienų, kadangi teko susirasti teisingus vietovardžių pavadinimus, iš padrikai surašytų vietovardžių išskirti bažnytkaimius, nustatyti, kokiai parapijai priklausė vienas ar kitas kaimas bei informacinėse sistemose peržiūrėti už kokį laikotarpį yra archyve saugomi dokumentai, prašymuose paieškos ribos nurodytos 10 ir daugiau metų bei įrašyti trijų vietovardžių pavadinimai, kaimų pavadinimai pateikti gudiškai, dabar tie kaimai yra Baltarusijoje, todėl dėl XIX a. pab. Ir XX a. metrikų pareiškėjui patarta kreiptis į Baltarusijos archyvus arba civilinės metrikacijos įstaigas.
Nesutikdamas su Archyvo pateiktais atsakymais, pareiškėjas kreipėsi į LAGK ir prašė: 1) pripažinti Archyvo darbuotojų veiksmus neteisėtais; 2) skirti griežtas poveikio priemones Archyvo darbuotojams; 3) įpareigoti įvykdyti visas pareiškėjo prašymuose esančias administracines procedūras Archyvo sąskaita per 10 darbo dienų. Komisijos posėdžio metu papildomai prašė panaikinti Archyvo 2018-04-24 raštą Nr. P2-3906 ir 2018-05-02 raštą Nr. R10-525 (prijungtos LAKG bylos b. l. 1–2; 67).
LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018-06-07 sprendimu Nr. 3R-240(AG-185/05-2018) konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės prašo LAGK Archyvo darbuotojams pritaikyti tarnybinę atsakomybę, tačiau vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalimi, tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, atsižvelgiant į tai, LAGK neturi kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimo, todėl byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti Lietuvos valstybės archyvo darbuotojų veiksmus (neveikimą) neteisėtais bei skirti griežtas poveikio priemones atsakovės darbuotojams nutrauktina. Likusioje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas (prijungtos LAGK bylos b. l. 68–70, el .b. l. 31–35).
Skundžiamame LAGK sprendime nustatyta, kad atsakovas 2018-04-24 rašte Nr. P2-3906 motyvuotai paaiškino, dėl kokių konkrečių prašymų įrašų išdavimas negalimas, nurodė paieškų atlikimui reikalingos informacijos apimtį ir pobūdį, taip pat paaiškino, kokia informacine sistema reikia vadovautis. Iš šio rašto spręstina, kad juridinius faktus patvirtinančių įrašų išdavimas pagal 20 prašymų dėl šiame rašte nurodytų priežasčių yra negalimas, o administracinės paslaugos suteikimas pagal likusius pareiškėjo 6 prašymus bus atliktas, kai pareiškėjas apmokės Archyvo pateiktas sąskaitas. LAGK nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad apie skundo nenagrinėjimą jam turėjo būti pranešta per 5 darbo dienas nuo skundo priėmimo, nes tiek pareiškėjo pateikti 26 prašymai, tiek 2018-04-25 prašymas buvo išnagrinėti ir pareiškėjui buvo pateikti atsakymai, be to, atsakymai pateikti nepažeidžiant įstatyme nustatytų 20 darbo dienų termino. Vertindama aplinkybę, kad Archyvo raštuose nebuvo nurodyta apskundimo tvarka ir tai, kad elektroniniu paštu persiųstas Archyvo atsakymas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, LAGK pasisakė, kad šie administracinių aktų trūkumai nesukliudė pareiškėjui pasinaudoti įstatymuose nustatyta administracinių aktų apskundimo tvarka, pareiškėjas operatyviai kreipėsi į LAKG dėl pažeistų teisių gynimo. LAKG, atsižvelgdama į tai, kad administracinių paslaugų teikimas, t. y. prašymų ir juose nurodytų duomenų analizė, informacijos rinkimas ir apdorojimas, išrašų juridiniams faktams patvirtinti rengimas bei išdavimas yra tęstinė procedūra, susidedanti iš skirtingų veiksmų atlikimo etapų, padarė išvadą, kad Archyvas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 13.1.1 papunkčio reikalavimų ir jam netaikomos lengvatos, nes administracinių paslaugų teikimo metu, pareiškėjas neteko lengvatos gavėjo statuso.
Šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovo Archyvo atsisakymo suteikti administracines paslaugas pagal dalį pareiškėjo prašymų ir atsisakymo suteikti administracines paslaugas pagal likusius pareiškėjo prašymus iki kol bus apmokėta už jų suteikimą, todėl iš esmės vertintina, ar atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti administracines paslaugas. Kaip nustatyta, pareiškėjas kreipėsi į Archyvą prašydamas pateikti išrašus, patvirtinančius atitinkamus juridinius faktus (prašymuose nurodytų asmenų gimimo ir santuokų aktų įrašus).
Prašymų nagrinėjimo tvarką valstybės institucijose ir įstaigose reglamentuoja Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), nuostatos. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
Pareiškėjas nurodo, kad Archyvo atsakymai pateikti nesilaikant minėtų terminų, tačiau teismas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka. 26 pareiškėjo prašymai Archyve užregistruoti 2018-03-26 (pirmadienį), 20 darbo dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2018-03-27 baigiasi 2018-04-24 (nes iškrito nedarbo diena – 2018-04-01 – 2018 m. Velykų antroji diena). Taigi atsakymas pareiškėjui pateiktas laiku. Dėl ginčijamo Archyvo 218-05-02 atsakymo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2018-04-25 prašymą, termino praleidimo, akivaizdu, kad atsakymas pateiktas laikantis 20 darbo dienų termino administracinei procedūrai išnagrinėti.
Dėl Archyvo atsisakymo pateikti dalį prašymuose nurodytų gimimo ir santuokos aktų, pažymėtina, kad Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie susistemintų asmens duomenų rinkmenų ribojamas 30 metų po to asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta, – 100 metų nuo to asmens gimimo. Jeigu nenustatyta nei asmens gimimo, nei mirties data, šis priėjimas ribojamas 70 metų nuo dokumentų sudarymo, išskyrus atvejus, kai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai. Pareiškėjas prašymais Nr. P1-1952 ir Nr. P1-1953 prašė pateikti pažymas apie K. P. ir Z. M. 1928 m. gimimo įrašus, prašymu Nr. P1-1954 – apie K. P. 1948-1955 santuokos įrašą, prašymu Nr. P1-1955 – apie Z. M. ir L. G. 1955-1960 m. santuokos įrašą. Teismo vertinimu, Archyvas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui šias pažymas, nes šių asmenų duomenys nėra vieši, kadangi nėra duomenų, kad minėtuose prašymuose minėti asmenys yra mirę, nuo K. P. ir Z. M. gimimo (1928 m.) nėra praėję 100 metų, o nuo K. P. santuokos (1948-1955 m.), Z. M. ir L. G. santuokos (1955-1960 m.) nėra praėję 70 metų.
Pareiškėjas taip pat savo skundą grindžia tuo, kad jam kaip socialinės pašalpos gavėjui Archyvas, vadovaudamasis Aprašo 13.1.1 papunkčiu, administracines paslaugas privalėjo suteikti nemokamai.
Aprašo 13.1.1 papunktyje nustatyta, kad sąrašo 1.1.1–1.1.10.2 papunkčiuose nurodytas paslaugas asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, pateikusiems jų deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, administracijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas, valstybės archyvai teikia nemokamai. Faktą, kad tokia pažyma buvo išduota patvirtina į bylą pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2018-02-13 pažyma (el. b. l. 89). Šioje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui socialinė pašalpa skiriama nuo 2018-01-01 iki 2018-04-01. Pareiškėjo prašymas buvo baigtas nagrinėti 2018-04-24, t. y. kai jau buvo pasibaigęs pareiškėjo, kaip socialinės pašalpos gavėjo, statuso galiojimas. Teismas neturi pagrindo nepritarti LAGK išvadai, kad administracinės paslaugos teikimas pagal pareiškėjo pateiktus prašymus yra tęstinė procedūra, todėl pasibaigus minėtos pažymos galiojimui, bet dar nesant priimto sprendimo dėl administracinės paslaugos suteikimo ar atsisakymo ją suteikti, pareiškėjas neteko socialinės pašalpos gavėjo statuso, todėl už administracinių paslaugų suteikimą turi susimokėti pagal Archyvo išrašytas sąskaitas.
Ginčo dėl to, kad skundžiamuose administraciniuose aktuose nenurodyta apskundimo tvarka, nėra, tačiau įvertindamas tai, kad neigiamų pasekmių pareiškėjui dėl apskundimo tvarkos nenurodymo nekilo, kadangi ja labai operatyviai buvo pasinaudota (skundas LAGK pateiktas 2018-05-07), ši aplinkybė vertinama kaip formalus pažeidimas, kuris niekaip neįtakojo atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl kurio nėra pagrindo naikinti skundžiamus atsakovo sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, skundžiami atsakovo sprendimai yra motyvuoti, administracines paslaugas suteikti atsisakyta pagrįstai, todėl nėra pagrindo šių sprendimų naikinti. Teismo vertinimu, LAGK sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir pakankamai išsamus todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimai nenaikintini nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio prašymo įpareigoti Archyvą pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti visas pareiškėjo prašymuose esančias administracines procedūras Archyvo sąskaita per 10 darbo dienų.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti neturtinės žalos, kurią įvertina 3000 Eur suma, atlyginimą.
Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad skundžiamuose sprendimuose nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, kitų pažeidimų teismas nenustatė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis formalus trūkumas neužkirto pareiškėjui teisės pasinaudoti apskundimo galimybe ir tai jis padarė laiku, darytina išvada, kad pareiškėjo galimybė apskųsti Archyvo priimtus sprendimus nebuvo visiškai paneigta. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad jam kilo nuoskauda, nusivylimo jausmas, teismas šiuo aspektu pažymi, kad ne bet kokie išgyvenimai yra pripažintini pakankamais neturtinės žalos priteisimui, jie neturi būti menkaverčiai ir vienkartiniai. Pareiškėjo nurodomų jam kilusių padarinių (nusivylimo, nuoskaudos jausmas) pobūdis ir laipsnis nelaikytinas pakankamu konstatuoti, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui jo nurodomo dydžio, kurio pareiškėjas nepagrindžia, neturtinės žalos atlyginimą. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad jam kilo sveikatos sutrikimų, tačiau nenurodo kokių ir nepateikia jo nurodomą aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su Archyvo priimtų sprendimų ir LAGK sprendimo neteisėtumu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.