Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto A. S. 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) J. Š., pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30,00 eurų dydžio bauda, už tai, kad jis 2025 m. vasario 17 d. 22.49 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos. Tokiais veiksmais J. Š. pažeidė Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306, 1, 2 punktus.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos Nutarimu, J. Š. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutartimi skundas tenkintas iš dalies. Apylinkės teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusižengimo užfiksavimo dieną, t. y. 2025 m. vasario 17 d. automobiliui „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ buvo panaikintas ir pareiškėjas apie šią aplinkybę buvo informuotas. Visgi, teismas nustatė, jog J. Š. atžvilgiu nagrinėjama ir daugiau administracinių nusižengimų bylų, kuriose laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. jis yra nubaustas už analogiškų nusižengimų padarymą. Teismas sprendė, jog įvertinus faktines aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, jog Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. padaryti nusižengimai ar dalis jų turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai. Dėl ko Institucijos Nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

4. Institucija, nesutikdama su šia apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

4.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje konstatuota, jog Institucija turėjo spręsti klausimą dėl J. Š. galimai padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri yra apie bylų sujungimą bei nėra tapati ar artima nagrinėjamai bylai, t. y. nagrinėjamos bylos aplinkybės nuo teismo minimų bylų iš esmės skiriasi ir negali būti precedentu.

4.2. Institucija skunde nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės taryba nustatė vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ ir 2 eurų dydžio mokestį už įvažiavimą į šią zoną. Nustatytas 2 eurų dydžio mokestis yra taikomas už kiekvieną atskirą įvažiavimą, todėl kiekvienas įvažiavimas nesumokėjus rinkliavos sudaro savarankišką, baigtinį administracinį nusižengimą, o administracinio nusižengimo sudėtis atsiranda kiekvieną kartą atliekant konkretų veiksmą, o pažeidimas pasibaigia jį atlikus. Kvalifikavus šiuos veiksmus kaip vieną tęstinę veiką, būtų sudarytos prielaidos asmenims sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir patirti mažesnes finansines pasekmes nei jų laikantis, kas prieštarautų administracinės atsakomybės esmei, prevencinei paskirčiai ir ANK įtvirtintiems atsakomybės taikymo principams.

4.3. Pažymima, kad pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, tačiau tik tais atvejais, kai jos nuo pat pradžių yra jungiamos bendros tyčios ir pagal savo pobūdį sudaro vieną nusikalstamą (ar administracinį) procesą. J. Š. įvažiavimas į Senamiesčio taršos zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną. Toks nusižengimas baigiamas pačiu įvažiavimo faktu, nesumokant rinkliavos.

4.4. Institucijos manymu, aplinkybės, kad per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šias veikas laikyti tęstine veika, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai.

4.5. Skunde akcentuojama tai, kad dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats J. Š., kadangi jis sistemingai darė pažeidimus. Nustatyta, kad dar 2024 m. buvo fiksuoti analogiški J. Š. administraciniai nusižengimai, dėl kurių vyko teisminiai procesai, kurių metu jam buvo išaiškinta, jog įvažiuoti į sumažintos taršos zoną leidžiama tik turint galiojantį leidimą. Šioje byloje, leidimas buvo panaikintas pačio J. Š. iniciatyva, kuomet jis kreipėsi į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu ištrinti jo duomenis ir pats nurodė, kad nesutinka gauti informaciją apie leidimo būseną. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad jo prašymas buvo patenkintas, duomenys ištrinti, o leidimas panaikintas. Taigi, J. Š. pats sukūrė situaciją, kurioje neturėdamas galiojančio leidimo, pažeidinėjo nustatytą tvarką.

4.6. Be to, Institucijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios, kaip ji suprantama kasacinio teismo praktikoje, t. y. iš anksto susiformavusio sprendimo atlikti ne vieną konkretų veiksmą, siekiant vieningo rezultato. Kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių, o ne vieningo, iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio plano. Taip pat nurodoma, jog teismas rėmėsi praktika, kuri negali būti precedentu šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodyta teismų praktika buvo suformuota taikant kitokią ANK redakciją.

4.7. Skunde nurodoma, jog ANK nenumato administracinių bylų sujungimo ar kitokio bendro jų nagrinėjimo mechanizmo, todėl kitos bylos negalėjo egzistuoti kaip vieninga procesinė visuma. Net ir tais atvejais, kai atskiros bylos formaliai jau buvo pradėtos, jos nebuvo pradėtos tuo pačiu metu ir nebuvo protokolą surašančio ar nutarimą priimančio pareigūno žinioje. Administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingomis datomis, Institucijoje gauti ir registruoti skirtingu metu. Kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašomas ir kiekvienas nutarimas priimamas atskirai, skirtingu metu ir skirtinų pareigūnų, remiantis tik konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis, neturint nei pareigos, nei galimybės vertinti kitų galimų nusižengimų. Institucijos teigimu, nebuvo jokios teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo ex officio analizuoti ir motyvuoti galimą kitų savarankiškų administracinių nusižengimų kvalifikavimą kaip vieną tęstinę veiką.

4.8. Institucijos vertinimu, teismas, žinodamas apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus ir priimtus nutarimus bei turėdamas visas bylas, nesprendė klausimo, ar padaryti veiksmai yra pavieniai administraciniai nusižengimai, ar viena tęstinė veika. Teismas nesvarstė galimybės sujungti bylas arba, esant reikalui, perduoti jas vienam teisėjui, siekiant užtikrinti vieningą sprendimą. Teismo suformuluota pareiga Institucijai kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta, tačiau ir praktiškai neįgyvendinama. Jokio bendro proceso, kuriame būtų buvę nagrinėjami visi galimi nusižengimai kartu, nebuvo. Protokolą surašęs ir nutarimą priėmęs pareigūnas neturėjo informacijos apie kitus galimus pažeidimus, nes kitos bylos tuo metu dar nebuvo ištirtos. Pavedant kiekvienoje savarankiškoje byloje atgaline tvarka rekonstruoti tariamą tęstinę veiką, remiantis aplinkybėmis, kurios atsirado tik teismo stadijoje, toks reikalavimas prieštarauja tęstinės veikos instituto esmei.

4.9. Skunde pažymima tai, kad tęstinės veikos kvalifikavimas galimas tik tais atvejais, kai veiksmai atliekami vieningo sumanymo pagrindu, sudaro nepertraukiamą ir tarpusavyje neatskiriamą veiksmų grandinę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekiant nustatyti, ar J. Š. padaryti nusižengimai ar dalis jų turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai. Skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – J. Š., kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja. Skundo autoriaus teigimu, Institucijai nebuvo jokios teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo analizuoti ir motyvuoti galimą kitų savarankiškų administracinių nusižengimų kvalifikavimą kaip vieną tęstinę veiką.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde bei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra pagrįstas ir teisėtas.

8. Pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimą.

9. J. Š. Institucijos Nutarimu nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 17 d. 22.49 val. vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos.

10. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. J. Š. transporto priemonei „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“. 2025 m. sausio 5 d. J. Š. prašymu kreipėsi į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ reikalaudamas jam suteikti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą bei nurodydamas, kad nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, taip pat reikalaudamas ištrinti jo asmens duomenis ir nustoti tvarkyti jo asmens duomenis. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ išnagrinėjusi jo prašymą panaikino jam išduotą leidimą įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas leidimas buvo panaikintas nuo 2025 m. sausio 25 d., kuris vėl iš naujo išduotas buvo 2025 m. kovo 3 d. Apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nusižengimo užfiksavimo dieną, t. y. 2025 m. vasario 17 d. automobiliui „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas buvo panaikintas, o J. Š. apie šią aplinkybę buvo informuotas. Apeliaciniame skunde, šios nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos.

11. Visgi, apylinkės teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančius duomenis, nustačius, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama bei išnagrinėta 15 bylų pagal J. Š. skundus dėl Institucijos priimtų nutarimų analogiško pobūdžio bylose, kuriose J. Š. yra nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už administracinių nusižengimų padarymą, kurių padarymo laikotarpis sutampa su išduoto leidimo negaliojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., sprendė, jog Institucija turėjo pareigą spręsti ar minėti administraciniai nusižengimai ar bent dalis jų neturėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas. Institucija pateikdama apeliacinį skundą nesutinka su šiomis apylinkės teismo išvadomis. Taigi, aukštesnysis teismas, nagrinėdamas Institucijos skundą, nevertina J. Š. kaltės klausimo, o pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su Institucijos skundo teiginiais, kad leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ buvo panaikintas pačio J. Š. iniciatyva. Šios aplinkybės yra nustatytos skundžiamoje nutartyje. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, aptariamu atveju, tai nepaneigia Institucijos pareigos spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atliktų veiksmų kvalifikavo kaip tęstinio administracinio nusižengimo.

13. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir Institucijos skunde nurodoma, kad tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu, vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas atskirai gali būti laikomas teisės pažeidimu, esant vieningai kaltei (bendrai tyčiai), siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas teismų praktika, nepagrįstai ja vadovavosi, kadangi šiuo atveju tai nesudaro precedento, tačiau aukštesnysis teismas, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo.

14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Institucija šiuo atveju privalėjo svarstyti, ar J. Š. galimai padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ir turėjo aiškiai pasisakyti apie tai nutarime.

16. Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo spręsti J. Š. veiksmų tęstinumo dėl padarytų administracinių nusižengimų, kadangi nustatytas mokestis įvažiuojant į vietinės reikšmės zoną, taikomas už kiekvieną atskirą įvažiavimą, kas nesumokėjus mokesčio, kiekvieną kartą sudaro savarankišką, baigtinį administracinį nusižengimą. Nesutinkant su šiuo skundo argumentu, svarbu pažymėti tai, jog J. Š. transporto priemonei „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 21 d. buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, kuris faktiškai buvo panaikintas 2025 m. vasario 10 d., o 2025 m. kovo 3 d., J. Š. pateikus sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, šis leidimas vėl suteiktas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama ne viena administracinio nusižengimo byla dėl to, kad J. Š. įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos, būtent tuo laikotarpiu, kuomet minėtas leidimas buvo panaikintas, t. y. nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodyta aplinkybė, jog 2024 metais buvo fiksuoti analogiški J. Š. administraciniai nusižengimai dėl kurių taip pat vyko teisminiai procesai, šiuo atveju, esminės reikšmės neturi, kadangi laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. fiksuoti pažeidimai padaryti dėl tos pačios priežasties, t. y. dėl vietinio teisės akto ir pateikto pranešimo dėl suteikto leidimo ignoravimo.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šios nutarties priėmimo metu, Kauno apygardos teisme gauta viso 19 apeliacinių skundų administracinių nusižengimų bylose, kuriose J. Š. atžvilgiu priimti nutarimai dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 419 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Įvertinus šiuos duomenis, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su Institucijos skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju Institucija neturėjo pareigos spręsti dėl tęstinių J. Š. veiksmų, kadangi atskiros bylos jau formaliai buvo pradėtas, jos nebuvo pradėtos tuo pačiu metu ir nebuvo protokolą surašančio ar nutarimą priimančio pareigūno žinioje. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas pažymi tai, jog iš esmės visais atvejais, Institucija suformuotame kaltinime nurodo, jog užfiksuoti pažeidimai pasireiškė įvažiavimu į tą pačią vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, nesumokėjus vietinės rinkliavos. Padaryti veiksmai skiriasi tik jų padarymo data ir laiku, tačiau kaip ir teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, visi pažeidimai padaryti būtent tuo laikotarpiu, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – J. Š. išduotas leidimas įvažiuoti į minėtą zoną buvo panaikintas, kas sudaro pagrindą spręsti dėl J. Š. veiksmų vieningos tyčios, t. y., jog jis savo veiksmus galėjo suvokti kaip vientisą veiką.

18. Taip pat nustatyti keli atvejai kuomet tą pačią dieną, skirtingais laikais, fiksuojami netgi du atvejai kuomet užfiksuoti įvažiavimai į vietinės reikšmės apsaugos zoną, kurie vertinami kaip atskiri administraciniai nusižengimai. Be to, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nutarimai administracinių nusižengimų bylose buvo priimti tos pačios Institucijos, per palyginti trumpą laikotarpį. Kaip jau minėta, visi administraciniai nusižengimai fiksuojami laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., o visi nutarimai šiose bylose priimti praėjus keliems mėnesiams nuo šių nusižengimų padarymo. Aptartos aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad Institucijai buvo žinoma apie J. Š. fiksuojamus pažeidimus bei surašomus atskirus protokolus bei nutarimus už kiekvieną įvažiavimą į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, juolab, jog ir ne vienu atveju nutarimai buvo priimami tą pačią dieną.

19. Sutiktina su Institucijos skundo argumentu, jog teismas, nagrinėdamas atskiras administracinio nusižengimo bylas dėl galimai tapataus pobūdžio administracinio nusižengimo, siekiant užtikrinti tinkamą teisinį procesą, gali spręsti klausimą dėl bylų sujungimo. Nors ANK nėra reguliuojamas bylų sujungimo institutas, tačiau taikant analogiją, tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Visgi, tai nesudaro teismui imperatyvaus reikalavimo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo, kadangi toks sprendimas yra teismo diskrecijos teisė.

20. Visgi, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo sutikti su skunde dėstomais argumentais, jog būtent teismas, turėdamas visus duomenis apie J. Š. atžvilgiu priimtus nutarimus, turėjo pareigą pats įvertinti šių veiksmų kvalifikavimą bei spręsti ar jo veiksmai atitinka pavienius veiksmus ar sudaro tęstinę veiką. Pažymėtina tai, kad būtent institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylas turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, aš šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Administracinio nusižengimo bylose, galimai padarytų nusižengimų kvalifikavimas taip pat yra bylą tiriančios ir nagrinėjančios institucijos pareiga. Taigi, šiuo atveju, tik Institucija, gali įvertinti visus priimtus procesinius sprendimus dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., o kurie yra savarankiški administraciniai nusižengimai.

21. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tapačių J. Š. veiksmų yra priimti ir kiti nutarimai administracinio nusižengimo bylose dėl analogiškų pažeidimų, Institucija privalėjo svarstyti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimai padaryti pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai bei turėjo tai aiškiai pasisakyti nutarime, tačiau to nepadarė. Juolab, kad teismų praktikoje nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniu, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių.

22. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog Institucija nesprendė klausimo, ar J. Š. veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, pagrįstai panaikino Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Dėl to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, Institucijos skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.