Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1459-460/2015

2015 m. lapkričio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1321-991/2015 pagal ieškovo R. J. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas, trečiasis asmuo D. P., ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis asmuo D. P. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ji buvo ieškovo sutuoktinė ir kartu gyveno neprivatizuotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjus galioti Butų privatizavimo įstatymui, trečiasis asmuo su ieškovu nutarė pradėti procedūrą, siekdami privatizuoti minėtą butą. Kadangi ir ieškovas, ir trečiasis asmuo nežinojo, kaip reikia užpildyti dokumentus ir kur kreiptis, trečiasis asmuo kreipėsi į savo darbovietės Klaipėdos valstybinio tabako fabriko teisininką, kuris padėjo susirašyti dokumentus ir nurodė kreiptis į Klaipėdos miesto valdybą. Trečiasis asmuo paaiškino, kad Klaipėdos miesto valdyba dokumentus atsisakė priimti, nes kažkas buvo netinkamai užpildyta, tačiau trečiasis asmuo ieškovui šios informacijos neperdavė ir klaidingai nurodė, jog privatizavimo procedūra baigta ir butas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Vėliau ieškovo ir trečiojo asmens santykiai pašlijo, jie pradėjo gyventi skyrium ir nutraukė tarp jų sudarytą santuoką. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovas jaunystėje patyrė galvos traumą, todėl nesugeba pats susitvarkyti reikiamų dokumentų, be to, ieškovas niekada nemokėjo skaityti ir rašyti. Kol trečiasis asmuo gyveno su ieškovu santuokoje, ieškovas ja pasitikėjo ir leido tvarkyti visus reikalus, po santuokos nutraukimo ieškovui geranoriškai padeda tame pačiame daugiabučiame gyvenamajame name gyvenantys kaimynai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas gyvena bute, esančiame adresu Turgaus a. 16-4 / Aukštojoje g. 14-4, Klaipėda. Ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė susitarė, jog ginčo butą šalys privatizuos ieškovo sutuoktinės D. P. vardu, tačiau buto privatizavimo procedūros nebuvo baigtos. Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovo 2010-07-15 sudaryta buto nuomos sutartis, ieškovas iki šiol yra ginčo buto nuomininkas ir gyvena neprivatizuotame bute, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavęs. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butas, 2002-12-30 perdavimo–priėmimo aktu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo perduotas Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn. Šį namą nuo 2002-08-19 iki 2008-04-07 administravo UAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“, o nuo 2008-04-07 administruoja UAB „Danės būstas“. Valstybei nuosavybės teise priklausęs namas patikėjimo teise buvo perduotas valdyti Klaipėdos valstybinei butų ūkio eksploatavimo įmonei Nr. 4 pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio l dalį. UAB „Danės būstas“, buvusi Klaipėdos valstybinė butų ūkio eksploatavimo įmonė Nr. 4, nurodė, kad neturi duomenų apie buto privatizavimo eigą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas 2013-08-01 raštu Nr. (7.32) A4-18926 pranešė, kad dokumentų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentų fonde nėra. UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“, Klaipėdos valstybinio tabako fabriko teisių perėmėja, 2013-12-17 raštu informavo, kad įmonė peržiūrėjusi savo turimus archyvus nerado dokumentų apie minėto buto privatizavimo procedūras.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės įgijimo bei privatizavimo proceso. Ieškovas prašė pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.

Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog atsakant į klausimą, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); ginčo butas yra gyvenamosios patalpos, galinčios būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai).

Apylinkės teismas nurodė, kad ieškovas yra patyręs sunkią galvos traumą, jam nustatytas neįgalumas, niekada nemokėjo skaityti ir rašyti, išmoko tik prieš kelerius metus, dėl sveikatos būklės ir žinių stokos objektyviai negalėjo pats įgyvendinti savo teisės privatizuoti butą, tačiau padarė visiškai kitokią išvadą ir konstatavo, kad jeigu trečiasis asmuo D. P. būtų suteikusi teisingą informaciją ieškovui apie tai, kad privatizavimo procedūra neįgyvendinta, ieškovas būtų turėjęs galimybę per kitus asmenis susitvarkyti reikiamus dokumentus ir tinkamai įgyvendinti savo teisę pagal formalius Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus. Taigi, tokia motyvacija reiškia, kad apylinkės teismas visgi matė realią galimybę ieškovui savo teisę laiku realizuoti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškovas to nepadarė tik dėl klaidinančios buvusios sutuoktinės informacijos pateikimo. Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas iš esmės teisingai vertino šiai bylai reikšmingus įrodymus, tačiau padarė neteisingas išvadas. Jau vien nustatyta galimybė realizuoti savo teisę valstybinėse institucijoje, nors ir per kitus asmenis, neeliminavo ieškovo realios galimybės suvokti, kad yra klaidinamas, kad butas vis dar neprivatizuotas. Kaip minėta, ieškovas bute gyvena daugiau nei 60 metų, taigi, jam suprantama elementari pareiga pasirūpinti ir mokėti komunalinius mokesčius, teisė naudotis namų apyvokos daiktais, pirkti maistą, orientuotis visuomenėje. Be to, ieškovas, kaip nurodoma ieškinyje, pats sugebėjo 2004 metais kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu, 2010-07-15 sudarė ginčo buto nuomos sutartį, kurią pats pasirašė, be to, ieškovas pats pasirašė (priešingų duomenų nėra) ir ginčo buto techninį pasą (t. 1, b. l. 12, 15–16, 17). Akcentuotina, kad ir ginčo buto 2004-09-03 nuomos sutartį, ir techninį pasą yra pasirašęs pats ieškovas (t. 1, b. l. 18–19), jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas veikė per įgaliotą asmenį, nėra (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Net vizualiai lyginant ieškovo parašus 2004-09-03 nuomos sutartyje (ieškovo atstovų teigimu, jis dar nemokėjo nei skaityti, nei rašyti) ir 2012-04-02 atstovavimo sutartyje tarp ieškovo ir advokatės (t. 1, b. l. 21) matyti, kad parašai beveik identiški, rašysenos technika panaši (CPK 185 straipsnis). Suprantama, teisėjų kolegija nesiima spręsti jų autentiškumo vienareikšmiškai, tai tik vienas iš daugelio įrodymų, turinčių reikšmės ieškovo pateikiamų teiginių tikrumui įvertinti. Galutinei išvadai dėl ieškovo suvokimo apie privatizavimą susiformuoti leidžia paties ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-09-26 posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog apie tai, kad gyvena neprivatizuotame bute, sužinojo prieš 15 metų (t. y. 1998 metais). Tik radęs dokumentą, susijusį su privatizavimu, prieš 10 metų kreipėsi į savivaldybę. Tai įrodo, kad ieškovas suprato privatizacijos esmę, tačiau vertinant jo įnašą į privatizacijos procesą, galima padaryti išvadą, kad jis nebuvo tiek rūpestingas, apdairus, kad išreikštų savo valią dėl buto privatizavimo.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų siekęs pradėti buto privatizavimo procedūras ir dėl to būtų atlikęs būtinus veiksmus. Ieškovas pateikė 1991-12-24 pareiškimą, iš jo matyti, kad pareiškime yra tik buvusios sutuoktinės D. P. parašas, nors reikėjo visų keturių šeimos narių parašų; pareiškimas nepatvirtintas notaro, t. y. nesilaikyta teisės aktų reikalavimų; be to, pareiškimas adresuotas netinkamam subjektui.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ne kartą teigė, jog dėl buvusios sutuoktinės D. P. veiksmų (kaltės) buto privatizacija nebuvo pradėta, t. y. ieškovas buvo suklaidintas, nes buvusi sutuoktinė D. P. jam visada teigė, jog butas yra privatizuotas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nepagrindė, kodėl tokios aplinkybės, jog butas neprivatizuotas, nepastabėjo anksčiau, juo labiau kad reikėjo mokėti ne tik buto komunalinius mokesčius (sąskaitose buvo nurodomas tikrasis savininkas – savivaldybė), bet ir buto nuomos mokestį. Ieškovo paaiškinimas buvo paremtas prasta sveikatos būkle, nors atsižvelgus į ilgą laikotarpį (nuo 1991 m. prasidėjusios privatizacijos iki dabar) tai, kaip anksčiau minėta, neįtikinama. Atkreiptinas dėmesys, jog akivaizdžiai nebuvo bendro sutarimo tarp sutuoktinių ir likusių šeimos narių. Atitinkamai darytina išvada, jog nebuvo netgi prielaidų Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio imperatyviam reikalavimui įgyvendinti. Vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu, notarine tvarka šeimos nariai turėjo susitarti, kieno vardu butas bus privatizuojamas.

Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis aiškiai nurodo, jog privatizavimo procedūrų pradžia laikomas pareiškimas privatizuoti gyvenamąją patalpą. Pasinaudoti tokia galimybe ieškovas galėjo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 1991-05-28 iki 2000-12-31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, mano, jog ieškovas nepasinaudojo teise privatizuoti ginčo butą, neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti. Buvusios sutuoktinės D. P. nutylėjimas ar klaidinimas apie privatizacijos procesą nebuvo kliūtis pačiam ieškovui suvokti, (ir, paties teigimu, jis suvokė), kad butas nėra privatizuotas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas turi teisę kreiptis į atsakovę su prašymu privatizuoti butą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, t. y. įsigyti butą už rinkos kainą.

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimus tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovo R. J. P. ieškinio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas, trečiasis asmuo D. P., netenkinti.