Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei A. P., kaltinamojo gynėjai advokatei K. A., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Ž. K., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą I. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1998-05-12 Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. laikotarpyje tarp 2014-03-14, 22.44 val., iki 2014-03-15, 14.35 val., iš savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančio kompiuterio „Avitela“ internetiniame socialiniame tinklalapyje „Facebook“, asmeninėje D. K. paskyroje, grasindamas paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas nukentėjusiajam D. K., rašinėjo grasinančio pobūdžio žinutes ir reikalavo 40 litų.

E. L., apklaustas teismo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis socialiniame tinklalapyje „Facebook“ yra susikūręs savo paskyrą kaip „E. T.“, nurodęs savo tikruosius gimimo metus 1998-05-12. Šiame tinklalapyje yra pažįstamas su Domantu, pažįsta jį iš matymo, su juo yra bendravęs. Su Domantu lankė tą pačią pradinę mokyklą. Su Domantu kartais susitinka Mažeikių miesto futbolo aikštėje Ventos progimnazijos teritorijoje. Domantui rašė sėdėdamas prie kompiuterio namuose – bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninės socialinio tinklapio „Facebook“ „E. T.“ paskyros 2014-03-09, apie 12 val. Rašydamas paklausė Domanto, ar jis eis žaisti futbolo į aikštę. Domantas parašė, kad ne. 2014-03-14 vakare, galėjo būti po 22 val., vėl parašė Domantui į jo „Facebook“ asmeninę paskyrą ir pareikalavo pinigų. Tiesiog sugalvojo taip gauti pinigų. Domantui parašė, kad šis kažkam pasakė, kad jis yra jo geriausias draugas ir jam tai nepatiko, todėl turi sumokėti pinigų. Pradžioje reikalavo 40 litų atnešti šeštadienį, t.y. 2014-03-15, į futbolo aikštę Ventos progimnazijoje, Mažeikių m. Darė psichologinį spaudimą ir siekė įbauginti Domantą, kad jam perduotų pinigus. Vadino jį debilu, rašė, kad kalbės kitaip, jei neatneš pinigų, taip jam grasino ir leido užuominomis suprasti, kad gali ką nors jam padaryti, sumušti, tai yra panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu. Taip pat rašė, kad Domantas sakytų tėvams, jog jam pinigų reikia eiti į piceriją su draugais. Domantas jam rašė, kad nesupranta, už ką turi mokėti, kad negaus pinigų šeštadieniui, kad gaus pirmadienį, tačiau jį nervino tokie jo parašymai, tad jis reikalavo atnešti šeštadienį. Domantui rašė kelis kartus žinutes analogiško turinio, suprato, kad tokiais žodžiais jam grasino. Rašė Domantui, kad pirmadienį jam pinigų nebereikės. Pinigų jam reikėjo savo reikmėms, tiesiog Domas pasitaikė netyčia. 2014-03-15 taip pat rašė namuose iš savo kompiuterio Domantui, kad jam paskolintų pinigus, rašė, kad pats yra kažkam skoloj, tad prašo paskolinti. Tada jam negrasino, kadangi grasinimais jo nepaveikė. Bandė gražiuoju paprašyti. Tada Domantas parašė, kad jo tėvai jau sužinojo apie reketavimą ir kreipsis į policiją. Supratęs, jog bus problemų, parašė jam, kad pajuokavo, kad čia buvo „prikolas“, tai yra taip jis papokštavo. Jokių pinigų iš Domanto nėra gavęs, jo nesumušė. Dėl savo šitokio poelgio nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo E. L. visiško kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 181 straipsnio 1 dalyje, pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra pažįstamas iš matymo su vaikinu vardu Ernestas, su kuriuo yra kelis kartus susitikę Mažeikių Ventos progimnazijos teritorijoje, kur jis laisvalaikiu žaisdavo futbolą. Ko gero anksčiau yra pradinėse klasėse lankę tą pačią mokyklą. Jie nėra draugai, su juo nebendraudavo. Jis yra prisiregistravęs internetiniame socialiniame tinklapyje „Facebook“ savo vardu ir pavarde – D. K.. Kada jo draugų sąraše atsirado vaikinas vardu Ernestas, užsiregistravęs kaip E. T., gimimo metai 1998-05-12, nepamena. Jį patvirtino kaip draugą, tačiau nebendravo, jokių susirašinėjimų tarp jų nebuvo iki 2014-03-09. 2014-03-09, apie 12 val., jam į „Facebook“ paskyrą pirmas parašė žinutę minėtas Ernestas ir paklausė, ar neis žaisti futbolo. Atsakius, kad neis, tuo susirašinėjimas ir baigėsi. 2014-03-14, apie 23 val., E. T. vėl parašė žinutę į jo „Facebook“ asmeninę paskyrą ir pareiškė, kad jis kažkam pasakė, kad jis yra geriausias draugas, kas, kaip suprato, jam nepatiko. Jis atsakė, kad niekam taip nesakė. Visas jų susirašinėjimas yra nukopijuotas ir pateiktas prie pareiškimo. Atpasakoti tiksliai apie ką tarpusavyje „Facebook“ kalbėjosi žodis į žodį negali. Jam teisinosi, kad niekam nieko nesakė, kad nėra melagis. 2014-03-14, 22.51 val., E. T. parašė žinutę „ne ne šnekėsim kitaip nx nori kitaip?“, ką jis suprato kaip grasinimą jo atžvilgiu, kad jis nori jį sužaloti, kad grasina, jog bus muštynės ir jį sumuš. Jis dar parašė „nori 40 lt ir atsipisiu tarp mūsų pasiliks“, ką jis suprato, kad davus jam 40 litų bus paliktas ramybėje. Jam atrašė, kad niekam nieko nesakė ir nesuprato, už ką turi duoti pinigų. E. T. parašė, kad tėvams nesakytų. Paskui jam rašė, kad pinigų neturi, ar gali apsieiti be pinigų mokėjimo, ar negali gražiai išsispręsti. E. T. atrašė, kad rytoj turi duoti ir viskas, nustatė, kad pinigus turi atnešti šeštadienį, kovo 15 dieną. Jis bandė derėtis, kadangi pinigų neturėjo, norėjo susitarti dėl mažesnės sumos. Jis būtų pinigus nunešęs E. T.. Išsigando, nes žino, kad E. T. turi problemų su teisėsauga, yra linkęs smurtauti, draugauja su asocialiais asmenimis, todėl ką nors gali padaryti. E. T. 2014-03-14, 23.00 val., parašė, kad „džiaukis, kad ne 50 lt., sakyk, kad su draugeliais ir duok nr“. Jis norėjo jo mobilaus telefono numerio. Tada jis parašė 23.01 val. „ar galim be reketo?“. E. T. atrašė, kad ne. Paskui jis dar paklausė, už ką turi jam mokėti pinigus, jis parašė, kad už tai, kam jis kažkam pasakė, kad yra geriausi draugai. Jis rašinėjimosi metu nuolat baugino psichologiškai, rašė, kad yra „verksnys“ su keiksmažodžiais, debilu vadino. 2014-03-14, 23.03 val., E. T. rašė „kaip koks maminis verk ans debile nenervink sakyk greičiau“. Jis suprato, kad jis vėl reikalauja ir klausia, ar duos jam pinigus. Jis atrašė, kad tokių pinigų negaus, nebent pirmadienį. E. T. jam atrašė, kad „ryt gauni 30 lt. jai jo tada ir fsio atsiskaitom“. Paskui E. T. 2014-03-14, 23.05 val., rašė „tai sakyk ryt gausi nx ką čia pjauni nx sakyk paskutinį karta duodi ryt tus 30 lt ar ne“. Jis atrašė, kad ryt negaus, tik pirmadienį. Tada E. T. 2014-03-14, 23.06 val., atrašė “tai sakai ryt 20 lt gausi nx?“. Jis dar sykį pakartojo, kad tik pirmadienį. Iš susirašinėjamo pokalbio nuolat juto, kad E. T. nervinasi, psichologiškai baugino, dar bandė teisintis, kad niekaip negalės gauti, 2014-03-20, 23.08 val., parašė „nu negaunu niekaip, aš sakau, pirmadienį, ko tau taip reik tu pinigų“. Tada E. T. atrašė 23.09 val. „užpisai šnekėsim kitaip“, ką jis suprato, kaip grasinimą ką nors padaryti, sutrikdyti jo sveikatą, kad jį sumuš. Tada jam priminė, kad kažkada buvo davęs savo noru 1 litą, kai jam reikėjo, prieš 1 ar 2 mėnesius, bet tada jis negrasino ir nereikalavo, davė savo noru, nes Ernestui kažkam reikėjo. Paskui jam parašė, kad visgi negalės gauti jo prašomų pinigų, tai jis parašė, kad pirmadienį 40 lt duotų. E. T. toliau rašinėjo žinutes, jį vadindamas debilu, duhu, prašė vėl telefono numerio. Tada E. T. paklausė, kada jam ateiti į futbolo aikštę, kuri yra Ventos progimnazijos kieme. Jis parašė, kad 14.15 val. ir dar parašė, kad galės tik 20 litų, tada E. T. parašė 2014-03-14, 23.16 val., „nenoriu tada šnekėsim kitaip man nors 30 Lt“ bei parašė, kad jam netinka laikas, gali ateiti apie 15.30 val. Paskui E. T. parašė 2014-03-14, 23.19 val., „gerai ryt laukiu“. Jam parašė, kad rytoj atneš gal, turėjo omenyje 2014-03-15, bet pirmadienį tikrai. Jis viso pokalbio metu galvojo, kaip jam pasielgti, tiesiog norėjo, kad duotų ilgesnį laiko tarpą gauti pinigams. E. T. atrašė, kad neberašytų ir paklausė, ar gaus ryt. Tuo susirašinėjimas ir baigėsi. Tą patį vakarą, tai yra 2014-03-14, apie 23.30 val., mama J. K. užėjo į jo kambarį ir paklausė, kas yra. Jis buvo išsigandęs ir nenorėjo mamai sakyti, kas atsitiko, tačiau paskui pasakė. Mama perskaitė visą jų susirašinėjimą. 2014-03-15 ryte, būdamas namuose pamatė, kad į jo Facebook paskyrą 09.21 val. vėl parašė E. T. „tai turi?“. Atrašė, kad ne, tada jis parašė „ar gausi“, rašė, kad tėvams sakytų, kad reikia picerijai, kad jis ateis į futbolo aikštę pasiimti. Jam pasakė vėl, kad šiandienai pinigų negaus, kad pirmadienį. Tada E. T. 2014-03-15, 09.25 val., parašė „ka tu cia manli nori rimtai per tas ausis man šiandien reik debile kurva užnervinai nenorėjai normaliai ir nereik noriu dabar 20 lt ir fsio? Sakyk greičiau“. Suprato, kad jį sumuš, jei pinigų neduos. Jis atsakė, kad negaus šiandien, t.y. 2014-03-15, bet pirmadienį gaus. E. T. jo vėl prašė mobilaus telefono numerio, tačiau jis nerašė savo numerio, tada vėl reikalavo nors 20 litų atnešti 2014-03-15. Jis parašė, kad 2014-03-15 negaus. E. T. parašė 2014-03-15, 09.53 val., „man nebereiks pirmadienį šnekėsim kitaip debils esi matos kurva“. E. T. 09.43 val. atrašė „žinai ką pašol nx pirmadienį, kad būtų ok“. Paskui E. T. jau rašė, kad prašo paskolinti pinigų, kad atiduos. Paskui dar jam pasakė, kad jų susirašinėjimą matė tėvai, tai E. T. ėmė rašyti, kad pajuokavo. Jis jokių pinigų nėra skolingas Ernestui, jokių pinigų iki minėtų susirašinėjimų Ernestas anksčiau iš jo nėra prašęs, reikalavęs, ar grasines, jokio turto nėra jam perdavęs, nieko niekam apie Ernestą nėra sakęs ( 44-45 b. l.)

Liudytoja J. K. parodė, kad 2014-03-14, po 23 val., ji buvo užėjusi į sūnaus D. K. kambarį, kuriame yra nešiojamas DELL kompiuteris, ir rado sūnų sėdintį ant sofos. Jis atrodė keistai, įbaugintas, raudonu veidu, drebančiomis rankomis. Sūnus primygtinai klausiant papasakojo, kad jam grasina pažįstamas jaunuolis ir reikalauja 40 litų už tai, kad jį apkalbėjo. Sūnus teigė, kad niekam nieko apie jaunuolį, kuris reikalauja pinigų ir grasina, nėra sakęs. Ji paprašė, kad sūnus parodytų susirašinėjimą. „Facebook“ asmeninėje sūnaus paskyroje ji pamatė, kad jaunuolis pasivadinęs E. T. 2014-03-14 rašydamas apie 23 val. į sūnaus asmeninę paskyrą grasina, baugina sūnų psichologiškai ir reikalauja iš jo 40 litų, kad pinigus atneštų šeštadienį į futbolo aikštę. Matė kelias žinutes parašytas būtent su tokais grasinimais „kalbėsim kitaip“, ką ji suprato kaip grasinimą sūnui Domantui ką nors padaryti. Žinutės buvo įžeidžiančio pobūdžio, vadino sūnų debilu, duhu, verksniu ir pan. E. T. rašė, kad sūnus meluotų tėvams, kad jam pinigų reikia į piceriją. Paskui E. T. kelis kartus jau reikalavo mažesnės pinigų sumos – 20, paskui 30 litų, bet primygtinai reikalavo atnešti šeštadienį. Sūnus kelis kartus rašė, kad pinigus galės gauti tik pirmadienį. Suprato, kad sūnus planavo perduoti tuos pinigus E. T., nes būtent pirmadienį ji sūnui asmeninėms išlaidoms duoda dienpinigių ir jis pirmadienį turėtų reikalaujamą sumą. Domantas sakė, kad E. T. yra linkęs smurtauti paauglys, vaikšto su neaiškios reputacijos draugais, jo bijo. Sūnus jos prašė į policiją nesikreipti. 2014-03-15 ryte, po 9 val., būnant namuose Domantas pasakė, kad jam vėl parašė į socialinio tinklalapio „Facebook“ asmeninę paskyrą E. T., kuris vėl reikalauja pinigų. Ji perskaitė pokalbį. Kai sūnus parašė E. T., kad jo tėvai žada kreiptis į policiją ir žino apie jo reketavimą, E. T. parašė, kad pajuokavo. Kadangi ji sunerimo dėl savo sūnaus saugumo, 2014-03-17 parašė policijos įstaigai pareiškimą (43 b. l.).

Liudytoja I. L. parodė, kad 2014-03-21 iš tyrėjos sužinojo, kad jos sūnui E. L. reikia atvykti apklausai. Dalyvaudama su sūnumi apklausoje sužinojo, kad sūnus yra kaltinamas, kad per internetinį tinklapį „Facebook“ rašinėjo grasinančio pobūdžio žinutes ir reikalavo, kad Domantas perduotų jam 40 litų. Po apklausos ji sūnaus klausė, kodėl jis šitaip elgėsi. Sūnus paaiškino, kad sugalvojo taip parašyti ir tiek. Bet sūnus labai dėl to gailėjosi. Namuose turi du kompiuterius, vieną stacionarų, kitą – nešiojamąjį. Sūnaus paklausė, iš kurio kompiuterio jis rašė „Facebook“, tai sūnus pasakė, kad iš stacionaraus kompiuterio (49 b. l.).

Iš 2014-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įjungus kompiuterį „Dell“ ir interneto svetainę www.fasebook.com bei suvedus slaptažodį patenkama į D. K. vardu sukurtą paskyrą, kurioje matyti, kad perskaičius susirašinėjimą su asmeniu, pasivadinusiu E. T., nustatyta, kad nuo 2014-03-14, 22.44 val., iki 2014-03-15, 14.36 val., E. T. pasivadinęs asmuo rašė grasinančio pobūdžio žinutes ir reikalavo 40 Lt iš D. K., baugino jį psichologiškai, grasino panaudoti fizinį smurtą (7-41 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato tik arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. L., suvokdamas, kad jis neturi teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų, tyčia, panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas paskleisti neigiamo turinio informaciją apie nukentėjusįjį – atvirai vertė nukentėjusįjį D. K. mokėti jam pinigus už tai, kad jis to nedarytų, tai yra jis prievartavo nukentėjusiojo turtą. E. L. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį. E. L. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikalstamo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, neginčija. Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia.

E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 striapsnis).

E. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, bet nukentėjusiojo pinigų neužvaldė, fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Jis anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis (76, 77 b. l.), nusikalstamą veiką padarė būdamas 15 metų, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasižadėjo ateityje nedaryti jokių priešingų teisei veiksmų. Teisme paaiškino, kad neturėjo tikslo panaudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, norėjo tik tokiu būdu gauti pinigų, susirašinėjimas dėl grasinimų vyko virtualioje erdvėje. Jo motina I. L. viena augina du vaikus, ji teigia, kad sūnus yra vyriausias vaikas, šeimoje nėra agresyvus, dėl padarytų neteisėtų veiksmų visą laiką nuoširdžiai gailėjosi ir tebesigaili. Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktorės teismui pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad mokyklą lanko gerai, kartais pasitaiko netinkamo elgesio atvejų bendraujant su mokytojais ir bendraamžiais, vartoja necenzūrinius žodžius pamokos ir pertraukų metu, mėgsta sukelti konfliktines situacijas (99 b. l.). E. L. nuo 2010-11-04 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę (93-94 b. l.), iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad šeima, kurioje auga E. L. nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės (96 b. l.), UAB “Mažeikių psichinės sveikatos centre” lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrą, dgn. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas (88 b. l.).

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-85/2008) nustatė, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas kai asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais praranda savo teisinę reikšmę. Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo nusikalto pirmą kartą.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog E. L. turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, daugiau nusikaltimų nepadarė, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nors nusikaltimą įvykdė, būdamas 2013-02-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (69-75 b. l.), aukščiau aptarti duomenys suteikia pagrindą manyti, jog E. L. neturi ryškaus polinkio daryti nusikalstamas veikas, kad jis gali pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Šioje byloje yra nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtinos sąlygos: E. L. nusikalto pirmą kartą; tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje; veikos padarymo metu jis buvo penkiolikos metų ir dešimties mėnesių amžiaus, taip pat BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga, be to yra pagrindas manyti, kad E. L. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 93 str. 2 d. numato, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Šiame straipsnyje numatytos priemonės taikomos siekiant ugdyti ir auklėti nepilnametį asmenį, formuoti dorą jo elgesį ir socialinius įgūdžius, kad jis nepažeidinėtų visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų ir integruotųsi į aktyvų, prasmingą bei visavertį visuomeninį gyvenimą.

Teismo nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę galima teigti, kad E. L. resocializacija dar gali būti pasiekta be realaus bausmės paskyrimo, nėra tikslinga jį bausti kriminaline bausme, o siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga E. L. skirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą (BK 83 straipsnis) ir 40 valandų nemokamų darbų, atliekamų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį (BK 85 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2014-04-11 liudytojos I. L. daiktų pateikimo protokolu pateiktas sisteminis blokas „Avitela“, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas I. L. (67 b. l.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

E. L. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

E. L., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 83 straipsniu, 85 straipsniu, skirti E. L. auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir 40 valandų nemokamų darbų, atliekamų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sisteminį bloką „Avitela“, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. L..

Išaiškinti E. L., kad jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos teikimu gali pakeisti šias poveikio priemones kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.