Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, D. P. ir jo gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,

Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta pripažinti nukentėjusiosios N. K. 500 Eur turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas jai priteisti iš kaltinamojo D. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

2.1. Teigia, jog nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Teismas pagrįstai kvalifikavo D. P. įvykdytą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad jo veiksmų kvalifikavimas papildomai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis. Teismas neatsižvelgė į D. P. kaltės formą, nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu numatytus padarinius, padaroma nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu nerūpestingumu. Tokios veikos kvalifikuojantis požymis yra apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse numatytos nusikalstamos veikos yra neatsargios (BK 281 straipsnio 7 dalis). Laikoma, kad asmuo, padaręs tokias veikas, yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės alkoholio ir daugiau arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (BK 281 straipsnio 8 dalis). BK 281¹ straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, ir ši pavojinga veika gali būti padaroma tyčia arba dėl neatsargumo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad neblaivus D. P. suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį. Tokie D. P. veiksmai – transporto priemonės vairavimas, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis viršijo 1,5 promilės, kvalifikuotini kaip tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu D. P. veiksmai, pasekmių, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalies, atžvilgiu, yra neatsargūs, padaryti, esant kvalifikuojančiam požymiui – apsvaigus nuo alkoholio. Sistemiškai aiškindama BK 281 straipsnio 4, 7, 8, 9 dalių normas, apeliantė mano, jog D. P. padarė dvi nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantė skundu neginčija D. P. kaltės ir juridinio veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu D. P. kaltinamuoju aktu inkriminuotas veikas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 2 dalį. Taip pat apeliantė ginčija sprendimą dėl D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti – taikymo laiko bei transporto priemonės nekonfiskavimo.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

5. Patikrinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, kuriais apylinkės teismas priėmė sprendimą D. P. inkriminuotas veikas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas neturi pagrindo pritarti priešingiems apeliantės argumentams, jog toks perkvalifikavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

6. Akcentuodama, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas transporto priemonės vairavimas, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje nustatytas alkoholio kiekis viršija 1,5 promilės, kvalifikuotinas kaip tyčinis nusikaltimas, o BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, apeliantė neįvertina šių teisiškai reikšmingų ir apylinkės teismo plačiau atskleistų teisinių šių veikų (per)kvalifikavimo aspektų. BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi tas pats požymis – kelių transporto priemonės vairavimas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), yra įtrauktas į abiejų aktualių nusikaltimų sudėtis. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, kaltininko veika pagal šio straipsnio dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtį. Aktualių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis atsižvelgiama ir į neblaivumo laipsnį, todėl veikų (BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį) kvalifikavimas pagal sutaptį sukeltų dvigubo nubaudimo padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-320-693/2018, 2K-291-697/2019).

7. Apibendrinama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (1,79 promilių girtumas), atitinka būtent BK 281 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl atskirai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį apylinkės teismo pagrįstai nekvalifikuoti. D. P. veika, prokuroro kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, sudėtinė dalis. Šiuo atveju nėra idealioji ar realioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 281 straipsnio 2 dalis, o dalis – BK 281¹ straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 281 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas iki trejų metų. Beje, BK 281¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Taigi BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika, nei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika transporto eismo saugumui (dalis), todėl D. P. veika pagrįstai kvalifikuota tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, apylinkės teismo pagrįstai pašalintas kaip perteklinis.

Dėl laidavimo instituto taikymo sąlygų ir pagrindų

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, o būtent nėra verto pasitikėjimo laiduotojo, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką D. P.. Laiduotojas A. B. laiduotojui keliamų reikalavimų neatitinka. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, jog laidavimui taikyti nėra išpildyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota sąlyga, o būtent nėra pagrindo manyti, kad D. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Nors aktuali nusikalstama veika iš tikrųjų yra vienintelis tokio pobūdžio D. P. padarytas nusikaltimas, tačiau apylinkės teismas neįvertino kitų, išties neigiamai D. P. asmenybę apibūdinančių faktinių duomenų. Iš bylos duomenų matyti, jog D. P. praeityje (2012 m.) teistas Šilutės rajono apylinkės teismo laisvės apribojimu 1 metams už pasikėsinimą įvykdyti kvalifikuotą vagystę bei turto sunaikinimą ir sugadinimą (t. 2, b. l. 102, 103), ne kartą baustas ir administracine tvarka, be kita ko, 2017 m. baustas įspėjimu už pasirodymą neblaiviu viešoje vietoje, 2019 m. – skirta 15 Eur bauda už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (t. 2, b. l. 100–101). Kartu pažymėtina, jog aktualią nusikalstamą veiką D. P. taip pat padarė būdamas neblaivus ir antro jo neblaivumo patikrinimo metu 1,79 promilių neblaivumas padidėjo iki 1,93 promilių (t. 1, b. l. 58). Iš D. P. parodymų matyti, jog jis neneigia, kad jo namuose įvykio išvakarėse vartojo alkoholį su, jo teigimu, broliu E. B., o pastarasis taip pat tokią aplinkybę patvirtino, kartu nurodydamas, jog po išgertuvių naktį nuėjo miegoti į D. P. automobilį ir jame atsibudo tik pajutęs smūgį, t. y. kai įvyko eismo įvykis (t. 1, b. l. 189–190, t. 2, b. l. 124–125). Atsižvelgiant į tai, jog D. P. po eismo įvykio nustatytas ir pakartotinai tikrintas neblaivumas didėjo, kritiškai vertinami pastarojo teiginiai, jog ryte jis jautėsi išsiblaivęs, o eismo įvykis apskritai įvyko ne dėl jo neblaivumo, o dėl to, jog jis važiavo per greitai slidžiame kelyje. Be to, D. P. teisme pripažino žinojęs, jog jo automobilio civilinės atsakomybės draudimas yra pasibaigęs, bei paaiškino, jog eismo įvykio išvakarėse, naktį, gėrė trise Šilutės m. degtinę 38–40 laipsnių stiprumo, miegoti nuėjo apie 01.00 val. nakties, o ryte atsikėlęs apie 07.30 val. jautė, jog vakare gėrė alkoholį, bet 09.30 val. sėdo vairuoti automobilį ir padarė eismo įvykį dėl savo neblaivumo ir slidžios kelio dangos (t. 3, b. l. 4).

12. Aptarti D. P. parodymai leidžia pagrįstai manyti, jog jis iki teismo apskritai kritiškai nevertino savo nusikalstamo elgesio, o imdamasis vairuoti ryte, po išgertuvių, pasibaigusių vėlai naktį, tikrai turėjo jaustis neblaivus. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog D. P. nusikalstamo elgesio kelyje negalima vertinti kaip atsitiktinio. Rizika, kurią D. P. prisiėmė įvykio rytą vairuodamas padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, yra objektyviai nepamatuota ir nedera su atidaus, atsakingo, protingo vairuotojo kriterijais. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas laidavimo institutą taikė nepagrįstai, t. y. nesant visų įstatyme nustatytų sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

14. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apylinkės teismo motyvus dėl laiduotojo parinkimo. Teismas neįvertino aplinkybių, jog prašymą laiduotoju padavęs A. B. iš tikrųjų tik dirba kartu su D. P. bei gyvena tame pačiame miestelyje, o D. P., A. B. teigimu, yra jo posūnis, jis jį neva auklėja kaip sūnų ir nėra matęs pastarojo vairuojančio neblaivaus. Be to, A. B. teisme paaiškino, jog D. P. yra jo posūnis, kuris su jo sūnumi E. B. sutaria kaip broliai (t. 3, b. l. 7). Teisėjų kolegija akcentuoja, jog būtent su minėtuoju E. B. įvykio išvakarėse D. P. girtavo Šilutės mieste pas draugą. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar A. B. gali būti vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą poveikį D. P., nes negali tinkamai kontroliuoti, beje, taip kaip ir D. P. jauno (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sūnaus E. B. elgesio. E. B. 2016 m. yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą – vairavo traktorius neturėdamas teisės vairuoti (t. 3, b. l. 16). Be to, D. P. ir A. B. gyvena skirtingais adresais ir realiai susitinka tik darbe, o D. P. gyvena su savo uošviais. Visetas šių aplinkybių nesudaro pagrindo manyti, jog A. B. asmeninės savybės, darbo kartu su D. P. aplinkybė leis daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir pastarojo nusikalstamas elgesys kelyje nepasikartos. Todėl nėra pagrindo pripažinti A. B. tinkamu laiduotoju. A. B. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką D. P. yra deklaratyvi, galbūt nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus.

15. Taigi anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju negali būti taikomas. Nesant pagrindo manyti, jog D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, nesant tinkamo laiduotojo, pagrindo atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju nėra.

Dėl bausmės skyrimo

16. Panaikinus apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria D. P. atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį klausimas, nes byloje neginčijamai įrodyta jo kaltė padarius šį nusikaltimą: 2020 m. kovo 14 d., apie 09.22 val., Šilutės r., Šilutės sen., Laučių k., Plento g., kelyje Nr. 165, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė 9, 14, 127 punktų reikalavimus, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. K., dėl to eismo įvykio metu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiems keleiviams N. K. ir V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

17. D. P. padarė neatsargų nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. P. neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas du kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, vedęs, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. P. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatos numato už nesunkų nusikaltimą skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į aptartas D. P. charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad asmuo yra jaunas, išlaiko šeimą ir jo mėnesio pajamos yra apie 800 Eur, prokurorės apeliaciniame skunde pasiūlytas baudos dydis – 60 MGL (3 000 Eur) – yra adekvatus ir proporcingas tiek D. P. nusikalstamos veikos pobūdžiui, tiek jo asmenybei. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla apylinkės teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė taisyklė ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir D. P. skirtina 40 MGL (2 000 Eur) bauda.

18. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti baudą. BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Minėto straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojamojoje byloje nuteistajam sumokėti baudą nustatytinas vienerių metų laikotarpis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo (paskelbimo) dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju D. P., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė 9, 14, 127 punktų reikalavimus, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. K., dėl to eismo įvykio metu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiems keleiviams N. K. ir V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais D. P. padarė vieną šiurkščiausių ir didžiausią pavojų keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Todėl yra pagrindas uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į D. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytą girtumo laipsnį (kuris prilyginamas vidutiniam), nustatytinas prokurorės apeliaciniame skunde prašomas 2 (dvejų) metų šios poveikio priemonės terminas. D. P. 2020 m. kovo 25 d. tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, taigi faktiškai nuo 2020 m. kovo 25 d. jam apribota teisė vairuoti transporto priemones, iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas saugomas byloje (t. 2, b. l. 131–132). Atsižvelgiant į tai, skirtinas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. kovo 25 d.

20. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Šioje byloje nustatyta, kad D. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, įvykdė jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. neblaivus vairuodamas šį automobilį, padarė kaltinime nurodytų KET punktų pažeidimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitiems asmenims buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi D. P. jam inkriminuotus veiksmus atliko panaudodamas automobilį, kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus tai, kad tie patys požymiai – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai asmeniui nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas) – nustatyti tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, t. y. BK 281 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodytas kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, pripažintina, kad konfiskavimo taikymas padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką yra galimas.

20.1. Teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pabrėžta, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Šiuo atveju aktuali nusikalstama veika iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Nors padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau jo pobūdis ir mastas, lyginant su kitais panašios rūšies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybe, nėra išskirtiniai ir nerodo, kad pritaikius turto konfiskavimą toks sprendimas būtų neteisingas ar neproporcingas.

20.2. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį pirmiausia sprendžiamas kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo klausimas. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai turtą konfiskuoti yra netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. D. P. priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio yra gana stipriai apgadintas ir akivaizdžiai netinkamas naudoti pagal paskirtį. Įvertinus tai, kad patį suniokotą automobilį konfiskuoti yra netikslinga, iš D. P. turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

20.3. Baudžiamasis įstatymas numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė. Taigi išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas yra sprendimo priėmimo metu. Šiuo atveju aktuali po įvykio sudaužyto D. P. automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tokio tinkamo naudoti pagal paskirtį 2006 m. „Audi A6“ automobilio vidutinė rinkos kaina yra 4 550 Eur (t. 2, b. l. 70). Tačiau automobilis, ypač visa priekinė dalis su variklio skyriumi po įvykio stipriai sugadinti, ir tuo leidžia įsitikinti automobilio fotonuotraukos, darytos eismo įvykio vietoje (t. 1, b. l. 47–52). Akivaizdu, kad jeigu būtų konfiskuojamas automobilis, jis būtų konfiskuojamos tokios būklės, koks buvo po įvykio, neliepiant kaltininkui jo sutaisyti. Taigi logiška, kad konfiskuojant daikto vertę ji turi būti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktą. Byloje nėra nustatyta, kokia automobilio vertė po eismo įvykio, tačiau kolegija mano, kad tokio išties stipriai sugadinto, akivaizdžiai netinkamo naudoti pagal paskirtį automobilio vertės nėra tikslinga nustatinėti, o protinga ir proporcinga nustatyti 350 Eur konfiskuotino turto vertę ir ją išieškoti iš eismo įvykio kaltininko D. P..

Dėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto arešto ir kitų klausimų

21. BK 67 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Atsižvelgiant į tai, naikintina skundžiamu nuosprendžiu D. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

22. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis nekonfiskuotinas, o iš eismo įvykio kaltininko išieškotina suniokoto automobilio vertę atitinkanti suma, naikintinas 2020 m. kovo 26 d. Turto arešto aktų registre įregistruotas šio automobilio turto areštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 74). Baudžiamojoje byloje saugomas D. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria D. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. P. galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti D. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (priėmimo) dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu klaipedos.apygardos@teismas.lt. Išaiškinti, kad, laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti D. P. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

- Iš D. P. išieškoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 350 Eur.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria D. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Panaikinti D. P. 2020 m. kovo 25 d. tyrėjos D. V. nutarimais skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Panaikinti 2020 m. kovo 26 d. Turto arešto aktų registre įregistruotą automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), turto areštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Persiųsti VĮ „Regitra“ D. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), saugomą prie šios bylos (prie pažymos apie proceso dalyvių duomenis).

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.