- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 2-1034-998/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08490-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Diana Bučienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- G. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.1.2.11Rungimosi principas
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei G. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5914-824/2018 nustatytą išlaikymo dydį ir nustatyti, kad jis dukters E. B. išlaikymui kiekvieną mėnesį turi skirti 225 Eur bei priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2018 m. lapkričio 12 d. jis ir atsakovė pasirašė taikos sutartį, kuria nusprendė taikiai užbaigti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-5914-824/2018 pagal atsakovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Taikos sutartis patvirtina teismo nutartimi. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad jis savo nepilnametės dukters E. B. išlaikymui nuo 2018 m. gruodžio 1 d. kiekvieną mėnesį mokės po 300 Eur išlaikymo. Savo įsipareigojimą vykdė tinkamai pagal galimybes. Šiuo metu dėl taikomos indeksacijos mokėtina suma sudaro 308 Eur.
Ieškovas nurodo, kad sudarant taikos sutartį, jis ruošėsi išvažiuoti į Jungtinę Karalystę, kur tikėjosi gauti gerai apmokamą darbą, todėl sutiko ir ketino skirti savo nepilnametei dukrai 300 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį. Po taikos sutarties sudarymo išvažiavo gyventi (uždarbiauti) į Jungtinę Karalystę, tačiau finansinė padėtis iš esmės nepagerėjo, o šiuo metu finansinė padėtis yra labai prasta.
Ieškovas nurodo, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje. Dirbo B. S. L., kurioje per savaitę, atskaičius mokesčius, gaudavo 200 svarų, tai yra 220,57 Eur, per mėnesį gaunamas darbo užmokestis sudarė 882,28 Eur, tačiau prasidėjus pandemijai, darbo neteko. Be to, (duomenys neskelbtini) gimė dar viena dukra A. B., todėl jam papildomai reikia išlaikyti dar vieną dukrą. Ieškovas nurodo, kad kartu su dukters A. B. mama S. S. nuomojasi gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena su A. B., S. S. ir S. S. sūnumi E. S.. Pastebi, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimas yra brangesnis nei Lietuvoje. Patalpų nuomos mokestis yra 1 425,00 svarų, tai yra 1 547,23 Eur. Gauto darbo užmokesčio užtekdavo kiek daugiau nei pusei nuomos mokesčio už gyvenamąsias patalpas. Išlaikyti būstą, mokėti nuomą ir išlaikyti šeimą didžiąja dalimi prisideda S. S.. Taip pat padeda tėvai, giminės. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu neturi nuolatinio darbo ir gauna tik atsitiktines pajamas, jam nėra suteikiamas bedarbio statusas ir jis negauna jokių išmokų iš Jungtinės Karalystės. Verčiasi individualia veikla, tačiau dėl taikomų apribojimų, surasti darbo nėra įmanoma. Per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. gavo 6 772 svarų pajamų iš individualios veiklos, tai sudaro 7,468,43 Eur per metus, o per mėnesį 622,37 Eur. Šių pajamų nepakanka gyvenant užsienio šalyje net pačiam jam ir naujagimei dukrai išlaikyti. Ieškovo teigimu, jis neturi finansinių galimybių kiekvieną mėnesį skirti savo nepilnametės dukters E. B. išlaikymui 308 Eur. Mano, kad 225 Eur išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje formuojamą dydį. Ieškovo teigimu, dukra E. B. yra sveika, neturi specialių poreikių. Abiejų tėvų bendrai skiriama 450 Eur suma dukters pagrindinių poreikių tenkinimui yra pakankama. Priduria, kad atsižvelgiant į COVID-19 plitimo tendencijas, leidžia daryti prielaidas, kad jo finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Dar 2019 m. kovo mėn. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas taikiai susitarti dėl E. B. teikiamo išlaikymo sumažinimo ir paaiškino susidariusią situaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti ieškinio.
Atsakovė nurodo, kad jos materialinė padėtis taip pat nėra gera. Ji viena auginu savo ir ieškovo dukrą. Augant vaikui (mergaitei) didėja ir materialinės išlaidos skirtos nepilnamečio vaiko reikmėms, tai mokestis už nuomojamą butą, komunalines paslaugas, dukters ugdymą, lankymasis pas akių gydytoją. Ieškovo antras vaikas nieko neturi bendro su E. B. išlaikymu, nes jo antras vaikas auga pilnavertėje šeimoje ir mažinti išlaikymo sumą yra nesąžininga. Atsakovės teigimu, nors ieškovas šiuo metu neturi darbo, tačiau tai neatleidžia nuo prievolės išlaikyti vaiką. Darbo neturėjimas yra laikinas įvykis. Ieškovas ir dabar nevykdo teismo nutarties ir turi įsiskolinimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Išvadoje nurodyta, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Skyriui šeima yra žinoma, 2018 m. vasario 17 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką E. B.. 2019 m. rugpjūčio 2 d. skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau pažeidimų nenustatyta. Atvejo vadybos procesas šeimai nebuvo ir nėra taikomas. Šiuo metu nepilnametei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui augti, ugdytis ir vystytis. Vaikas teigė, kad ji jaučiasi gerai gyvendama su mama, gerai su ja sutaria, mama jai visko nuperka, jei ko reikia. Su tėčiu mergaitė nelabai noriai bendrauja, nes, kaip ji sakė, jis važiuoja į keliones be jos. Ji mano, kad ji nerūpi tėčiui, nes jis apsimeta, jog dirba ir gali paskambinti tik sekmadieniais. Nepilnametė mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 3 klasėje, papildomai lanko Klaipėdos vaikų laisvalaikio centrą „(duomenys neskelbtini)“ (dailės būrelį), gimnastikos užsiėmimus, baseiną. Vaikas įgimtų sveikatos problemų neturi, šiuo metu yra susilpnėjęs regėjimas, reikalingi akiniai, dėl akių lankosi privačioje klinikoje (konsultacijos, patikrinimas kainuoja apie 50-60 Eur, akiniai – 200 Eur), sveikata tikrinama profilaktiškai, specialiųjų ugdymosi poreikių nenustatyta. Šiuo metu vaikui sunkiai sekasi matematika, todėl mama planuoja samdyti korepetitorių. Skyriaus išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nustatytas vaiko išlaikymo dydis tenkina vaiko poreikius, todėl jį sumažinus gali būti pažeisti vaiko interesai, kadangi mažėja galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius. Prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais bei aplinkybėmis. Papildė, kad yra išlaikymo įsiskolinimas vaikui. Stengiasi susirasti darbą. Turi profesinį išsilavinimą, profesija yra autokėbulo remontas. Neturi ligų, dėl kurių negalėtų dirbti. Su vaiku bendrauja nedaug, vaikas yra nuteiktas. Žino vaiko poreikius, kad reikia valgyti ir kt.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovė ieškinį prašė atmesti. Rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovo finansinė padėtis nėra tokia bloga, kokią jis nurodo. Ieškovas vyksta į keliones ir pan. Jos pajamos sudaro nuo 600 iki 800 Eur. Dukra turi problemų dėl akių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. B. ir atsakovės G. S. dukra.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5914-824/2018 patvirtino 2018 m. lapkričio 12 d. tarp G. S. ir A. B. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią A. B. įsipareigojo savo nepilnametės dukters E. B. išlaikymui nuo 2018 m. gruodžio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 300 Eur, išlaikymo lėšas pervedant į G. S. nurodytą banko sąskaitą, išlaikymo lėšas mokėti iki kol duktė sulauks pilnametystės.
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš jo 225 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad nuo 2018 m. lapkričio 14 d. priimtos nutarties sumažėjo jo pajamos, prasidėjus pandemijai neteko darbo, jam gimė kita dukra.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad dukra auga, todėl jos poreikiai didėja, dukra lankosi pas okulistą. Taip pat teigia, kad ieškovas slepia pajamas, vyksta į keliones.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymo kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
Ieškovas, prašydamas mažinti išlaikymo dydį, nurodo, jog pagrindą sumažinti priteisto išlaikymo dydį sudaro pasikeitusi finansinė padėtis dėl išlaikytinių skaičiaus padidėjimo, t. y. dėl to, kad po šalių taikos sutarties dėl 300 Eur išlaikymo dukrai, kurią patvirtino teismas 2018 m. lapkričio 14 d., jam gimė dar vienas vaikas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė vaikas – dukra A. B., tačiau teismas pažymi, jog vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo nutarties, kuria tvirtinta šalių taikos sutartis, priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, šiuo atveju vertinant tai, kad ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus, t. y. turintis galimybes pilnavertiškai išlaikyti savo vaikus, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl vaiko gimimo iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis. Be to, pastebėtina, kad ieškovas dukrą A. B. augina kartu su jos motina S. S., kuri taip pat privalo prisidėti prie dukros išlaikymo. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas nenurodė, jog dėl A. B. sveikatos būklės ar kitų aplinkybių, A. B. būtų reikalingas toks išlaikymas, kuris iš esmės turėtų įtakos ieškovo turinei padėčiai ar finansiniam stabilumui.
Esminiu pagrindu, dėl ko turėtų būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis, ieškovas nurodo finansinės padėtis pablogėjimą, sumažėjusias darbinės pajamas, dėl COVID-19 pandemijos neteko darbo, šiuo metu turi tik pavienius darbus.
Teismas visus šiuos ieškovo teiginius vertina kritiškai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo darbinės pajamos per 2019-2020 m. sudarė 6 772 svarų. Byloje pateiktas IB S. L. įmonės, kuri teikia ieškovui buhalterinės apskaitos paslaugas, patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad A. B. gautos pajamos laikotarpiu nuo 2019 m balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. iš individualios veiklos buvo 6 772 svarų. Teismo nutartis, kuria patvirtintas šalių taikus susitarimas dėl 300 Eur išlaikymo dukrai, buvo priimta 2018 m. lapkričio 14 d. Ieškovas, teigdamas savo finansinės padėties pablogėjimą, akcentuoja savo mažas darbinės pajamas, tačiau teismas pastebi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo finansinė padėtis nuo 2018 m. pabaigos praktiškai nesikeitė. Ieškovas iškart, jau po kelių mėnesių, po išlaikymo susitarimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 6 d., pradėjo deklaruoti savo mažas darbines pajamas. Atsižvelgiant į nurodytą, galima daryti išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis nuo 2018 m. pabaigos faktiškai nesikeitė ir buvo stabili.
Analizuojant ieškovo teiginius, jog dėl COVID-19 pandemijos neteko darbo ir darbinių, pastebėtina, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, grindžiančių jo pajamų netekimo nuo pandemijos pradžios. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog yra įstojęs į darbo biržą, tačiau tokių duomenų byloje nepateikė. Ieškovas taip pat nurodė, kad negauna jokių išmokų iš valstybės, teigdamas, kad Jungtinėje Karalystėje neišdirbo nė metų. Šiuo atveju teismas turi pagrindą abejoti ieškovo pasisakymais apie negaunamas išmokas, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo mokestinis laikotarpis už vykdomą individualią veiklą prasidėjo 2019 m. balandžio mėn. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje griežti ribojimai dėl COVID-19 įvesti 2020 m. kovo pabaigoje. Mažai tikėtina, kad iš karto po karantino įvedimo ieškovas staiga nutraukė darbinę veiklą, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas darbines pajamas prarado gerokai po suvaržymų įvedimo. Taigi, iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas prieš prarandant darbą dėl COVID-19 pradirbo metus laiko ir turi realias galimybes gauti išmokas. Būtina pabrėžti ir tai, kad ieškovas byloje nepateikė savo banko sąskaitų išrašų ar kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti akivaizdžiai sumažėjusias pajamas nuo pandemijos pradžios.
Byloje duomenų, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, susijusį su kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, nuo 2018 m. pabaigos taip pat nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie kilnojamąją ar nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje.
Kaip matyti, ieškovas savo suprastėjusią materialinę padėtį grindžia COVID-19 pandemija, tačiau priešingai nei nurodo ieškovas, teismo manymu pasaulinė ekonominė stagnacija nesitęs ilgą laiką, todėl iš to seka, kad darbinių pajamų netekimas ar sumažėjimas yra laikinas, ir pasikeitus situacijai, ieškovo finansinė padėtis bus grąžinta į pirminę padėtį. Pastebėtina ir tai, kad COVID-19 pandemija neatėmė galimybės dirbti ir užsidirbti bei ieškotis naujų darbo rinkų bei perspektyvų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ir atsakovė, kaip dauguma žmonių, patiria finansinių sunkumų, dėl ko galimybės išlaikyti vaiką tapo sunkesnės, todėl vien tik COVID-19 pandemija negali būti pateisinama priežastis mažinti išlaikymo dydį vaikui.
Vertinant ieškovo teigiamą prastą turtinę padėtį, aktualu ir tai, kad 2019 m. ieškovo darbo trukmė sudarė galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas iš kitų šaltinių. Remiantis bylos duomenis matyti, kad 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovo darbdavys B. S. L. patvirtino, jog A. B. dirba 2 dienas per savaitę ir jo atlyginimas sudaro 200 svarų per savaitę. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad per kitas laisvas savaitės dienas jis iki pandemijos pradžios negalėjo dirbti ir gauti pajamų iš kitos veiklos. Taip pat nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių, kad po karantino paskelbimo nėra galimybės susirasti darbo. Be to, pastebėtina, kad ieškovas turi specialybę – autokėbulo remontas, kuri yra gana paklausi visuomenėje. Be kita ko, pats pasėdžio metu patvirtino, kad sveikatos problemų neturi. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, galima daryti išvadą, jog ieškovas turėjo ir turi galimybę dirbti bei gauti pajamų.
Teismas taip pat pastebi, kad iš byloje pateikto vaiko nuomonės akto matyti, kad dukra, bendraudama su specialiste, nurodė, jog su tėčiu nelabai noriai bendrauja, nes jis važiuoja į keliones be jos. Dukra mananti, kad ji nerūpi tėčiui, nes jis apsimeta, jog dirba ir gali paskambinti tik sekmadieniais. Atsižvelgiant į tokią vaiko nuomonę, kyla dvejonių dėl ieškovo teigiamo nedarbo bei tikrosios jo turtinės padėties.
Grįsdamas savo finansinę padėtį, ieškovas pateikė būsto 2019 m. kovo 14 d. nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad už būsto nuomą ieškovas ir jo šeima moka 1 425 svarų per mėnesį. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, jog su ieškovu kartu gyvena jo dukra A. B., jos motina S. S. ir S. S. mažametis sūnus, todėl nuomos mokestis nėra vien tik ieškovo finansinė našta. Be to, pastebėtina, kad nuomos sutartis sudarytą dar 2019 m. kovo mėn., beveik iš karto po 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas ieškovo teikiamas 300 Eur išlaikymas dukrai E. B.. Tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nuomos finansinę naštą turėjo nuo pat išlaikymo teikimo pradžios ir šis mokestis neturi įtakas jo tariamai suprastėjusiai finansinei padėčiai. Nors ieškovas nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje yra didesni mokesčiai, išlaidos bei pragyvenimas, tačiau pastebėtina, kad ieškovas pats pasirinko gyventi užsienyje, nuomotis būstą už tokį mokestį, todėl šie jo valioje priimti sprendimai neturi daryti poveikio jo dukros poreikių tenkinimui.
Apibendrinant, kas išdėstyta, remiantis byloje pateiktais duomenimis, konstatuotina, kad ieškovo pajamos nuo priteisto išlaikymo buvo nuolatinės, ženkliai nesumažėjo, nurodytos aplinkybės dėl suprastėjusios materialinė padėties (kitos dukros gimimas, didelis nuomos mokestis) įvyko iš karto po išlaikymo susitarimo, o aplinkybės dėl darbo ir COVID-19 pandemijos yra tik ieškovo neveikimo pasekmė. Kaip buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti. Šiuo atveju byloje esantys duomenys nepagrindžia ieškovo finansinės padėties pasikeitimo nuo 2018 m. pabaigos (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Taigi atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikų interesai, jų poreikių tenkinimas yra prioritetiniai, konstatuotina, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė ar, kad jo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kad toks pasikeitimas, vertinant visų ieškovo poreikių kontekste, sąlygoja būtinybę mažinti būtent išlaikymą vaikui, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pastebėtina, kad nors ieškovo teigimu vaikui būtų pakankamas 225 Eur išlaikymas, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad po teismo nutarties dėl sutarto išlaikymo dydžio vaiko poreikiai pasikeitė (sumažėjo), byloje nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Priešingai, atsakovė byloje pateikė duomenis, kad dukrai reikalingas akių gydymas bei akiniai, kas sąlygotų didesnį išlaikymo poreikį. Be kita ko, tai yra augantis vaikas ir jos poreikiai kasmet didėja. Pažymėtina, kad ieškovas skaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį nei priteistas išlaikymo dydis į bylą neteikė, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad vaikui pakaktų mažesnės išlaikymo sumos, o posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių dukros poreikių bei išlaidų.
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.