Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ,,duomenys neskelbtini“ Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, deklaruojama gyvenamoji vieta ,,duomenys neskelbtini“ Pakruojo r., gyvenamoji vieta Pakruojo r. ,,duomenys neskelbtini“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis (12-o kalibro šoviniais), 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis (5,6 mm kalibro šoviniais) ir sprogstamąja medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. Š. 2007 m. gegužės 17 d. apie 16 val. 30 min. Pakruojo r. kelyje Jovaišiai-Kūkai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, iš savadarbio trumpojo lygiavamzdžio šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamiesiems ginklams, iššaudamas 12-o kalibro medžioklinį šovinį, užtaisytą namudiniu būdu, panaudojant pramoninės gamybos komponentus, į automobilyje Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdintį L. G., pasikėsino jį nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. G. pamačius, kad į jį taikomasi kažkokiu daiktu, ir staiga nuspaudus automobilio akseleratoriaus pedalą, automobilis metėsi į priekį, todėl jis iššovė į judantį automobilį ir į L. G. nepataikė, peršovė automobilio kairės pusės galinių durelių lango stiklą 300 litų vertės, taip jį sugadino ir padarė nukentėjusiajam L. G. 300 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis J. Š., neturėdamas leidimo, gamino, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą, tai yra: 1983 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį, dieną ir valandą, Pakruojo r. Šulaičių k. Taikos kolūkiui priklausančiose Šulaičių mechaninėse dirbtuvėse, iš prietaiso, skirto signaliniams šoviniams šaudyti, neturėdamas leidimo pasigamino savadarbį trumpąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamiesiems ginklams, ir iki 2007 m. gegužės 17 d. 16 val. 15 min. ,,duomenys neskelbtini“ savo namų virtuvėje jį laikė, nuo 2007 m. gegužės 17 d. 16 val. 15 min. iki 16 val. 45 min. Pakruojo r. kelyje Jovaišiai-Kūkai civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą nešiojo, bei nuo 2007 m. gegužės 17 d. 16 val. 45 min. iki 18 val. ,,duomenys neskelbtini“ savo namų virtuvėje civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą laikė, kol pareikalavus atidavė Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnams.

Be to, kaltinamasis J. Š., neturėdamas leidimo, gamino, laikė ir nešiojo šaudmenis, tai yra: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose ,,duomenys neskelbtini“, panaudodamas pramoninės gamybos komponentus, namudiniu būdu, neturėdamas leidimo pasigamino du 12-o kalibro medžioklinius šovinius – šaudymui tinkamus šaudmenis, iki 2007 m. gegužės 17 d. 16 val. 15 min. ,,duomenys neskelbtini“ savo namų virtuvėje juos laikė bei nuo 2007 m. gegužės 17 d. 16 val. 15 min. iki 16 val. 45 min. Pakruojo r. kelyje Jovaišiai-Kūkai šaudmenis nešiojo, kol vieną šaudmenį panaudojo iššaudamas, kitą šaudmenį nuo 2007 m. gegužės 17 d. 16 val. 45 min. iki 18 val. „duomenys neskelbtini“ savo namų virtuvėje laikė, kol pareikalavus atidavė Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnams.

Be to, kaltinamasis J. Š., neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas, tai yra: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytose vietose ir iš nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo ir iki 2007 m. gegužės 18 d. 14 val. 40 min. ,,duomenys neskelbtini“ savo namuose laikė aštuonis pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie yra priskiriami prie šaudmenų, bei 18 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - pramoninės gamybos, bedūmio, medžioklinio, „Sokol" tipo parako, kol Pakruojo rajono policijos pareigūnai kratos metu šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą paėmė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 1983 metais dirbdamas tekintoju kolūkio mechaninėse dirbtuvėse jis nusitekino iš metalinių vamzdelių ginklą signalinėms raketoms šaudyti, o po to pritaikė šaudyti medžiokliniais 12 mm kalibro šoviniais. Ginklą pasigamino savigynai. Parako ir šratų gavo iš medžiotojų, medžioklinių šovinių tūtų buvo prisirinkęs miške. Du 12 mm kalibro šovinius pasigamino pats, panaudodamas turimus gamyklinius komponentus. Namuose taip pat jis turėjo 10 vienetų 5,6 mm kalibro šovinių. Iš kur ir kada juos gavo, neprisimena. Pasigamintą trumpą lygiavamzdį šautuvą bei du šovinius jis laikė virtuvėje ant garų surinktuvo, o kitus šovinius laikė namuose palėpėje. Jo namuose taip pat galėjo būti kapsulių ir šratų. Jis žinojo, kad negalima turėti ginklų ir šaudmenų be leidimo, o leidimo neturėjo.

2007 m. gegužės 17 d. parduotuvėje jis nusipirko alaus, išgėrė su draugais ir būdamas girtas apie 16 val. dviračiu važiavo keliu Jovaišiai–Kukai namo į ,,duomenys neskelbtini“ kaimą. Važiuodamas pamatė ant kelio prie sodybos automobilį Mitsubishi, kuriame prie vairo sėdėjo nukentėjusysis. Automobilio durelės iš vairuotojo pusės buvo praviros, todėl pravažiuodamas jis pasakė, kad užsidaryti dureles. Už kokių 200 metrų jį pasivijo nukentėjusysis ir automobiliu užtvėrė jam kelią. Dėl to jis įvažiavo į griovį. Nukentėjusysis pagrasino, kad atims alų, kurį jis vežėsi. Nieko neatsakęs jis parvažiavo namo. Iki jo namų nuo tos vietos buvo gal ,,duomenys neskelbtini“ metrų. Buvo supykęs, kad jį įstūmė į griovį, todėl pasiėmė ginklą ir nutarė grįžti atgal pasiaiškinti, ko jį puolė. Šautuvas buvo užtaisytas vienu šoviniu su trimis šratais. Namuose buvo žmona, kuriai pasakė, jog jį įstūmė į griovį, todėl važiuoja pasiaiškinti. Toje pačioje vietoje prie sodybos nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, automobilio langelis buvo nuleistas. jis sustojo prie automobilio gal 1,5 metro atstumu nuo jo, nenulipęs nuo dviračio išsitraukė ginklą, kurį laikė dešinėje rankoje. Jis nespėjo nieko pasakyti, kai nukentėjusysis, pamatęs ginklą, pradėjo važiuoti. Tada jis nesitaikydamas iššovė ir pataikė į automobilio galinių durelių langą. Negali paaiškinti, kodėl šovė. Norėjo tik pagrasinti, nes ir jam pagrasino, jog atims alų, ir dar į griovį įstūmė. Gal nebūtų šovęs, jei vairuotojas nebūtų pradėjęs važiuoti. Nenorėjo nušauti nukentėjusiojo, tačiau supranta, kad galėjo nušauti. Nukentėjusiajam nuvažiavus, jis grįžo namo. Už kokios valandos atvyko policijos pareigūnai. Blaivus taip tikriausiai nebūtų pasielgęs. Gailisi dėl to, kas įvyko. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. G. parodė, kad 2007 m. gegužės 17 d. apie 16 val. Pakruojo r. kelyje Jovaišiai-Kūkai jis sėdėjo prie vairo savo automobilyje Mitsubichi Spice Wagon, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo pastatytas skersai ant keliuko, vedančio į sodybą, niekam netrukdė, galėjo pro šalį pravažiuoti automobiliai. Dabar nepamena, ar automobilio durelės buvo atidarytos, ar ne. Jam iš nugaros dviračiu privažiavo nepažįstamas vyriškis, kaip dabar žino – kaltinamasis J. Š., kuris pravažiuodamas rusiškais žodžiais kreipėsi į jį, ko čia stovįs, gal dar sakė, ko durys atdaros. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, atrodė išgėręs. Jis supyko už apžodžiavimą, todėl automobiliu pasivijęs kaltinamąjį paklausė, ko šis ieško priekabių, ir pasakė, jog atims alų, kurį. Kaltinamasis susimėtė ir nuvirto nuo dviračio. Nieko neatsakęs J. Š. atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Kaltinamasis J. Š. į griovį neįvirto, ten net nėra griovio. Po to jis nebegrįžo atgal prie sodybos, o liko laukti dešinėje kelio pusėje. Automobilio vairuotojo durelių langas liko atdaras. Netrukus J. Š. grįžo, dviračiu privažiavo prie jo automobilio kairės pusės, gal 1–1,5 metro atstumu, viena ranka numetė dviratį, o kitoje rankoje laikė kažkokį daiktą. Iš pradžių jis pamanė, kad kaltinamojo rankoje akmuo. J. Š. nieko nesakė, turėtą daiktą paėmė abejomis rankomis ir nukreipė į jį. Tada jis suprato, jog tai ginklas, ir kaltinamasis gali šauti. Todėl pradėjo važiuoti. Automobilio variklį jis buvo užsivedęs, kai pamatė grįžtantį kaltinamąjį. Jam pradėjus važiuoti, pasigirdo šūvis. Buvo peršautas galinių keleivio durelių stiklas kairėje pusėje. Nuvažiavęs iki sankryžos, gal kokius 500 metrų, jis paskambino į policiją. Toje vietoje buvo moteris – kaltinamojo žmona, kuri jam pasakė kaltinamojo pavardę.

Įvykio metu viskas vyko labai greitai. Mano, jog kaltinamasis gal ir nebūtų šovęs, jei jis nebūtų pradėjęs važiuoti. Peršautas stiklas buvo tokiame pat aukštyje, kokiame buvo jo galva sėdint automobilyje. Todėl, jei kaltinamasis būtų taip pat šovęs jam nepradėjus važiuoti, būtų pataikęs jam į galvą. Pareigūnai apžiūrėję jo automobilį rado šratą. Taip pat mano, kad iš dalies ir jo veiksmai sukėlė tokią J. Š. reakciją.

Reiškia 300 Lt civilinį ieškinį už turtinės žalos padarymą – automobilio durelių stiklo sugadinimą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis L. G. parodė vietą kelyje Jovaišiai-Kūkai, kur 2007 m. gegužės 17 d. apie 16 val. jis sėdėjo savo automobilyje Mitsubishi Space, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai tarp jo ir pro šalį dviračiu važiavusio J. Š. kilo žodinis konfliktas. Taip pat parodė vietą tame pačiame kelyje, kur jis sėdėjo savo automobilyje, kai J. Š., atvažiavęs dviračiu nuo ,,duomenys neskelbtini“ kaimo pusės ir numetęs dviratį kairiame kelio pakraštyje, šovė į jį (b.l. 60-64).

Automobilio Mitsubishi Space Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu automobilio kairės pusės galinių durelių stikle rastos dvi kiaurymės (b.l. 8-12).

Automobilio Mitsubishi Space Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu automobilio salone po priekine keleivio sėdyne rastas ir paimtas švininis apie 3 mm skersmens šratas, paimtas automobilio kairės pusės galinių durelių lango stiklo su kiauryminiais pažeidimais fragmentas (b.l. 29-34).

Reikalaujamų daiktų pateikimo metu 2007 m. gegužės 17 d. 18 val. pareikalavus J. Š. pateikė savadarbį ginklą su 12-o kalibro gilze su kapsule ir parako užtaisu (b.l. 13).

Kratos metu J. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose ,,duomenys neskelbtini“, 2007 m. gegužės 18 d. rasta ir paimta: 10 vnt. mažo kalibro šovinių, 19 vnt. gelsvos spalvos kapsulių, 47 vnt. tuščių 12 kalibro šovinių tūtelių, 90 vnt. švininių šratų, parako (b.l. 21-22).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(7384)-ISl-5396/140-(7385)-ISl-5397 nurodyta, kad tirti pateikta medžiaga, esanti dėžutėje, kuri rasta ir paimta 2007-05-18 kratos metu J. Š. namuose, yra svaidomojo poveikio sprogstamoji medžiaga - pramoninės gamybos, bedūmis, medžioklinis, „Sokol" tipo parakas, kurio masė - 18 g (b.l. 39-40).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(7383/7517)-IS1-8205 nurodyta, kad: tirti pateiktas objektas, paimtas 2007-05-17 iš J. Š., yra trumpasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu ir pritaikytas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Šis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamiesiems ginklams. Nenaudojant vamzdžio įdėklo pateiktą ginklą galima panaudoti šaudyti 26 mm kalibro signaliniais šoviniais. Tirti pateiktas ginklas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikto ginklo šaunamąją (pramušamąją, kaunamąją) galią charakterizuoja tyrimo metu nustatyti iš jo iššautų sviedinių (kulkų) greitis ir kinetinė energija. Minėtų charakteristikų dydžiai rodo, kad šūviu iš tirti pateikto ginklo galima padaryti gyvybei pavojingus kūno sužalojimus; tirti pateiktas šovinys, rastas šaunamojo ginklo, paimto 2007-05-17 iš J. Š., vamzdyje, yra 12-o kalibro medžioklinis šovinys, užtaisytas namudiniu būdu, panaudojant pramoninės gamybos komponentus. Šoviniui nupjautas (sutrumpintas) tūtelės liemens paviršius. Šis šovinys yra šaudymui tinkamas šaudmuo; tirti pateiktas šratas, paimtas 2007-05-28 automobilio Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu, yra pramoninės gamybos, 4,2 mm skersmens šratas. Šios rūšies šratai gali būti naudojami medžioklinių šovinių užtaisymui. Nustatyti, ar tirti pateiktas šratas, paimtas 2007-05-28 automobilio papildomos apžiūros metu, buvo iššautas iš šaunamojo ginklo, paimto 2007-05-17 iš J. Š., nėra galimybės; tirti pateiktame automobilio lango stiklo fragmente esantys du pažeidimai yra šautiniai, padaryti savo sudėtyje švino turinčiais sviediniais. Pažeidimai galėjo būti padaryti vienu šūviu, iššaunant savadarbį šratais užtaisytą 12-o kalibro medžioklinį šovinį. Kiek šratų galėjo būti šovinyje, nustatyti negalima, kadangi nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Pažeidimai pateiktame automobilio lango stiklo fragmente buvo padaryti šaunant iš išorės į vidų (t.y. iš lauko į automobilio saloną); tirti pateikti 10 šovinių, paimti 2007-05-18 kratos metu J. Š. namuose, esančiuose ,,duomenys neskelbtini“, yra pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai (,22 LR), kurie yra priskiriami prie šaudmenų. Šie šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Iš tirti pateiktų 10 šovinių 8 šoviniai buvo tinkami šaudyti, likusieji du šoviniai šaudyti netinkami dėl parako užtaiso bei kapsulės gedimų; tirti pateiktos 19 kapsulių, paimtos 2007-05-18 kratos metu J. Š. namuose, yra pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo „GEVELAUT" tipo kapsulės, kurios yra skirtos medžioklinių šovinių užtaisymui. Tirti pateiktos 47 tūtelės, paimtos 2007-05-18 kratos metu J. Š. namuose, yra pramoninės gamybos, 12-o kalibro medžioklinių šovinių dalys. Penkios tūtelės yra savadarbiu būdu sutrumpintos, nupjaunant viršutinę liemens dalį. Tirti pateikti 90 šratų, paimti 2007-05-18 kratos metu J. Š. namuose, yra pramoninės gamybos 3,5-8,5 mm skersmens šratai, kurie gali būti naudojami medžioklinių šovinių užtaisymui (b.l. 44-51).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. Š. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – pasikėsino nužudyti L. G. ir neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis (12-o ir 5,6 mm kalibro šoviniais) ir sprogstamąja medžiaga. Jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. bei 253 str. 1 d. dėl trijų nusikalstamų veikų.

Spręsdamas kaltinamojo J. Š. kaltės klausimą teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo parodymus patvirtina visuma kitų bylos duomenų: nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvados, apžiūros, reikalaujamų daiktų pateikimo bei kratos protokolai.

Kaltinamasis J. Š. paaiškino, kad šaunamąjį ginklą bei du 12-o kalibro šovinius jis pasigamino pats, parako gavo iš medžiotojų, o iš kur gavo 5,6 mm kalibro šovinių, dabar neprisimena. Kaltinamasis taip pat parodė, jog pasigamintą šautuvą bei 12-o kalibro šovinius jis laikė savo namuose virtuvėje ant garų surinktuvo, o kitus šovinius laikė palėpėje. Be to, kaltinamojo teigimu, šaunamąjį ginklą bei vieną pasigamintą šovinį jis panaudojo 2007 m. gegužės 17 d. apie 16 val. 30 min. iššaudamas į nukentėjusiojo automobilį.

Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina reikalaujamų daiktų pateikimo bei jo namuose atliktos kratos protokoluose užfiksuoti duomenys bei kompetentingo specialisto išvados.

Kitos byloje nustatytos aplinkybės bei dėl kaltinamojo J. Š. veiksmų kilusios pasekmės taip pat neginčijamai patvirtina kaltinamojo disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmeniu. Tai automobilio Mitsubishi Space Wagon apžiūros, kurių metu automobilio kairės pusės galinių durelių stikle rastos dvi kiaurymės, o salone po priekine keleivio sėdyne rastas ir paimtas švininis apie 3 mm skersmens šratas. Specialistui atlikus tyrimą nustatyta, kad automobilio salone rastas šratas yra pramoninės gamybos, 4,2 mm skersmens šratas, kuris gali būti naudojamas medžioklinių šovinių užtaisymui, o automobilio lango stiklo fragmente esantys du pažeidimai yra šautiniai, padaryti savo sudėtyje švino turinčiais sviediniais, ir galėjo būti padaryti vienu šūviu, iššaunant savadarbį šratais užtaisytą 12-o kalibro medžioklinį šovinį.

Specialisto išvadose taip pat teigiama, jog iš J. Š. paimtas šaunamasis ginklas yra pagamintas savadarbiu būdu ir pritaikytas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Toks ginklas, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str., priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamiesiems ginklams. Specialistui ištyrus kaltinamojo namuose rastus šovinius bei birią medžiagą nustatyta, kad vienas šovinys yra 12-o kalibro medžioklinis šovinys - šaudmuo, užtaisytas namudiniu būdu, aštuoni šoviniai yra pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, kurie yra priskiriami prie šaudmenų, o rasta medžiaga yra svaidomojo poveikio sprogstamoji medžiaga - pramoninės gamybos, bedūmis, medžioklinis, „Sokol" tipo parakas, kurio masė - 18 g.

Tokiu būdu, įvertinus visumą byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis J. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietose disponavo savadarbiu šaunamuoju ginklu, dviem 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, aštuoniais 5,6 mm kalibro šoviniais, bei 18 g sprogstamosios medžiagos. Kaltinamasis disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga neteisėtai, kadangi savadarbiai šaunamieji ginklai apskritai yra draudžiami, o leidimas disponuoti šaudmenimis, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str., kaltinamajam nebuvo išduotas.

Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai pasigamino, laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą ir du 12-o kalibro šovinius, įsigijo ir laikė aštuonis 5,6 mm kalibro šovinius bei 18 g parako, norėjo to ir siekė kilsiančių pasekmių – neteisėtai disponuoti šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir sprogstamąją medžiaga. To neneigia ir pats kaltinamasis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., požymių buvimo trijose kaltinamajam inkriminuotose veikose.

Kaltinamasis J. Š. neneigia ir jam pareikšto kaltinimo, kad iš turėto savadarbio ginklo jis šovė į automobilyje sėdintį nukentėjusįjį L. G., kuris tuo metu staiga pradėjo važiuoti. Analogiškai šias įvykio aplinkybes paaiškino ir nukentėjusysis L. G.. Tokie neturintys esminių prieštaravimų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, kurie sutampa su automobilio apžiūrų metu užfiksuotais duomenimis apie šautinius nukentėjusiojo automobilio lango stiklo pažeidimus, ką patvirtina ir kompetentingo specialisto išvados, teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis J. Š. iš savadarbio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, iššovė 12-o kalibro medžioklinį šovinį, užtaisytą namudiniu būdu, į automobilyje sėdintį nukentėjusįjį L. G..

Teismo nuomone, nevisiškai vienodi kaltinamojo J. Š. ir nukentėjusiojo L. G. parodymai apie jų tarpusavio konflikto pradžią gali būti įtakoti objektyvių aplinkybių (praėjęs laikas nuo įvykio, patirti įspūdžiai po įvykio ir pan.), tačiau vertinant jų parodymus visumoje, galima pakankamai aiškiai atkurti įvykių eigą.

Remiantis jau minėtais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis J. Š. savo veikai prieš nukentėjusįjį L. G. pasirinko žmogaus gyvybei pavojingą įrankį – šaunamąjį ginklą, iš kurio šovė į automobilyje sėdintį nukentėjusįjį būdamas 1,5 metro atstumu nuo automobilio. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų bei automobilio apžiūros protokolo, šautinis pažeidimas automobilio kairės pusės galinių durelių stikle yra tokiame pat aukštyje, kokiame buvo ir nukentėjusiojo galva pastarajam sėdint automobilyje prie vairo. Esant tokioms aplinkybėms, nors kaltinamasis ir teigia nenorėjęs nužudyti nukentėjusiojo, o bandęs tik pagąsdinti, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nebaigė nusikalstamos veikos – nenužudė nukentėjusiojo, tik dėl to, kad nukentėjusysis staiga pradėjo važiuoti, t. y. dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios.

Aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad kaltinamasis J. Š., šaudamas į nukentėjusįjį, siekė konkretaus rezultato, t.y. jis veikė turėdamas tiesioginę apibrėžtą tyčią atimti gyvybę L. G. (BK 15 str. 2 d.). Tokią išvadą teismas daro remdamasis ne tik jau aptartais bylos duomenimis apie nusikalstamos veikos padarymo metu panaudotą įrankį, vietą, nusikalstamų veiksmų nutraukimo priežastį, bet atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį prieš nusikaltimą bei įvykio metu. Paties kaltinamojo teigimu, jis buvo supykęs ant nukentėjusiojo už jo nustūmimą į griovį, todėl iš namų pasiėmė ginklą ir grįžo prie nukentėjusiojo. Toks apgalvotas kaltinamojo elgesys atliekant pasiruošimo veiksmus (ginklo pasiėmimas) rodo jo nusikalstamų ketinimų realumą. Be to, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, kaltinamasis J. Š. be jokios abejonės suvokė, jog šaudamas į automobilyje sėdintį nukentėjusįjį pastarojo galvos aukštyje gali nužudyti nukentėjusįjį.

Todėl kaltinamojo J. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvardinta pasikėsinimu nužudyti kitą žmogų ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamojo J. Š. nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju L. G. kilęs jo pyktis bei kerštas.

Kaltinamasis J. Š. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino pasigaminęs šaunamąjį ginklą bei du 12-o kalibro šovinius ir jais bei įsigytais 5,6 mm kalibro šoviniais ir sprogstamąja medžiaga neteisėtai disponavęs. Be to, kaltinamasis, nors ir neigdamas kai kurias savo nusikalstamo veikimo aplinkybes, iš esmės prisipažino pasikėsinęs nužudyti L. G.. Dėl padarytų nusikaltimų kaltinamasis išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (b. l. 135). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti J. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Kaltinamasis J. Š. aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad po jo pasakymo užsidaryti automobilio dureles, už kokių 200 metrų jį pasivijo nukentėjusysis, automobiliu užtvėrė jam kelią, dėl ko jis įvažiavo į griovį. Toks nukentėjusiojo elgesys bei grasinimas atimti alų, kaltinamojo teigimu, jį supykdė. Nukentėjusysis L. G. taip pat sutiko su tuo, kad iš dalies ir jo veiksmai įvykio metu sukėlė tokią J. Š. reakciją. Šiais kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo J. Š. nusikalstamos veikos – pasikėsinimo nužudyti – padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Todėl ir ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 68), kas, remiantis įvykio aplinkybėmis ir paties kaltinamojo teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.) ir padarė tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kartu teismas atsižvelgia į teigiamai kaltinamąjį apibūdinančius bylos duomenis, tai yra į tai, kad jis anksčiau neteistas ir administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 85-86), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 91), byloje nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas padarius nusikaltimus ir nuoširdus gailėjimasis, savanoriškas žalos atlyginimas bei nusikaltimo padarymui įtakos turėjęs provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į kaltinamojo šeimyninę padėtį, tai yra į tai, kad kaltinamojo šeimoje auga du mažamečiai sūnūs (b. l. 92), ir įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamojo padarytas labai sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tai yra nesukėlė sunkių padarinių.

Šios bylos aplinkybės nepašalina J. Š. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti kaltinamojo atsakomybę už padarytą nusikaltimą, priskiriamą prie labai sunkių nusikaltimų, ir kartu apsaugoti kaltinamojo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamojo J. Š. asmenybę apibūdinančios bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekiami ir neskiriant jam ilgalaikės Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Parinkdamas bausmės rūšis bei dydžius už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam J. Š., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo J. Š. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, buvimą, taip pat į nurodytus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bei įvertinęs kaltinamojo elgesį po įvykio, kai jis nuoširdžiai paaiškino visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje numatytos bausmės (laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų) paskyrimas kaltinamajam J. Š. už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Todėl, esant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p. nurodytoms sąlygoms - atlyginta turtinė žala, be to nustatytos dar dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikaltimą, - yra pagrindas kaltinamajam J. Š. taikyti minėto baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatas ir paskirti jam mažesnę bausmę, negu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta mažiausia bausmė (BK 62 str. 3 d. 1 p.).

Remiantis anksčiau išdėstytomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, teismas mano, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., J. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

Kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. G. buvo pareiškęs 300 Lt civilinį ieškinį (b. l. 58). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. Š. padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino (b. l. 135). Todėl procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. G. pareikšto civilinio ieškinio (300 Lt) nutrauktinas (BPK 107 str.).

Daiktiniai įrodymai – savadarbis ginklas, 19 kapsulių, 47 tūtelės, 91 šratų, metalinė dėžutė su 18 g parako, esantys Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros žinioje, (b.l. 109), konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą (BK 72 str., BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Daiktiniai įrodymai – stiklas su pažeidimais, vieno šaudmens liekanos, 10-ies 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių liekanos, esantys Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros žinioje, (b.l. 109), kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis (12-o kalibro šoviniais), 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis (5,6 mm kalibro šoviniais) ir sprogstamąja medžiaga ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimą 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu areštą 90 parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis (12-o kalibro šoviniais) areštą 30 parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis (5,6 mm kalibro šoviniais) ir sprogstamąja medžiaga areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką J. Š. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. gegužės 17 d. iki 2007 m. gegužės 19 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Š. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. G. pareikšto civilinio ieškinio (300 Lt) nutraukti.

Daiktinius įrodymus – savadarbį ginklą, 19 kapsulių, 47 tūteles, 91 šratą, metalinę dėžutę su 18 g parako, esančius Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros žinioje, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą.

Daiktinius įrodymus – stiklą su pažeidimais, vieno šaudmens liekanas, 10-ies 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių liekanas, esančius Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.