- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2-483-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Pareiškėjas
- A. P., V. P., V.
- Atsakovas
- J. N., uždarajai akcinei bendrovei „Biržų alus“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-220-544/2020 pagal pareiškėjų A. P., V. P, V. P. ir M. P. pareiškimą atsakovams J. N. ir uždarajai akcinei bendrovei „Biržų alus“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. P., V. P, V. P. ir M. P. (toliau – ir pareiškėjai) 2019 m. spalio 23 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, prašydami: 1) atlikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Biržų alus“ (toliau – ir Bendrovė) ir Bendrovės vadovo J. N. (toliau – ir Vadovas) veiklos tyrimą nuo 2010 m. iki teismo nutarties pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą ir, jei būtų nustatyta netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje; 2) išreikalauti iš Panevėžio apygardos teismo ir prijungti prie bylos kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-334/2019 kopiją ir valstybės institucijų atliktų Bendrovės finansinių patikrinimų išvadas; 3) skirti 7 kalendorinių dienų terminą šalims susitarti dėl eksperto paskyrimo, o šalims nepavykus susitarti per nustatytą terminą, įpareigoti šalis per 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti ekspertų, galinčių atlikti tyrimą sąrašą, įstatymų nustatyta tvarka paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar Bendrovė ir jos Vadovas veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti Bendrovės ir jos akcininkų interesai, ar Bendrovės veiklos rezultatus ir Bendrovės turto mažėjimą lėmė Vadovo veiksmai; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai nurodė, kad yra smulkieji Bendrovės akcininkai (jiems priklauso 18,66 proc. visų Bendrovės akcijų). Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra Bendrovės Vadovas, kuriam priklauso 77,31 proc. akcijų. Pareiškėjai paaiškino, kad iš spaudos jiems tapo žinoma, jog Panevėžio apygardos prokuratūra 2019 m. rugpjūčio mėn. baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti bendrovės direktoriui, kuris yra pagrindinis bendrovės akcininkas, ir bendrovės gamybos vadovei. Jie kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu bendrovės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimu veikiant bendrininkų grupėje. Kaip nurodoma prokuratūros viešame pranešime, tyrimo metu surinktais duomenimis, 2010–2016 metais dalis alaus, pagaminamo naudojant bendrovės įrangą, žaliavą ir patalpas, buvo parduodama, nefiksuojant jo pardavimo ir gaunamų pajamų. Bendrovės Vadovas prarado pareiškėjų pasitikėjimą. Pareiškėjų įsitikinimu, Vadovas pažeidėte savo fiduciarines pareigas, veikė nesąžiningai, supainiojo interesus, todėl negali toliau eiti Bendrovės vadovo pareigų. Pareiškėjai nurodė, kad toks jų vertinimas nepriklauso nuo baudžiamosios bylos baigties, nes civilinė direktoriaus atsakomybė negali būti tapatinama su jo kaip fizinio asmens baudžiamąja atsakomybe. Paaiškėjusi informacijai apie pareikštus kaltinimus Vadovui ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vadovas nebegali užimti savo pareigų, jo tolimesnė veikla gali kelti grėsmę Bendrovės pelningai veiklai. Kadangi Vadovo galimai neteisėta veikla prasidėjo nuo 2010 m., todėl nuo tada ir turėtų būti atliekamas veiklos tyrimas. Pareiškėjai, matydami akivaizdų Bendrovės turto neefektyvų valdymą, ilgalaikį veiklos nuostolingumą bei finansinį bendrovės nuosmukį, negali toleruoti Vadovo veikimo prieš Bendrovės ir jos akcininkų interesus, taip pat akivaizdaus sąžiningumo, protingumo, lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kitų aptartų pareigų nevykdymo.
3. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad savo nuomonę dėl konkrečios teisinės priemonės, numatytos CK 2.131 straipsnyje, taikymo turės teisę suformuluoti antrajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape, įvertinę konkrečius juridinio asmens veiklos patikrinimo rezultatus, tai yra konkrečius neteisėtus juridinio asmens organo ar nario veiksmus, sprendimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepime prašė: 1) sustabdyti bylą, kol neįsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-334/2019; 2) pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai, reikšdami reikalavimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, remiasi aplinkybėmis, kurios nustatinėjamos šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Atsakovų nuomone, šios aplinkybės yra reikšmingos ir tiesiogiai susijusios su ginčo byla, nes teismui išteisinus atsakovą ir nustačius, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, pareiškėjų reikalavimas turėtų būti atmestas.
5. Pareiškėjai atsiliepime atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo prašė atmesti. Pareiškėjai pastebėjo, kad baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamas Bendrovės reikalavimas Vadovui dėl žalos Bendrovei atlyginimo. Pareiškėjai minėtoje baudžiamojoje byloje nėra civiliniai ieškovai. Be to, baudžiamojoje byloje nėra pareikšti kaltinimai juridiniam asmeniui (Bendrovei), todėl teismas baudžiamojoje byloje netirs ir nenagrinės Bendrovės sprendimų ir veiklos. Baudžiamojoje byloje nagrinėjami įvykiai, vykę 2010–2016 metais, o veiklos tyrimas būtų atliekamas ir už paskutinius trejus metus (t. y. už 2017–2019 metus). Pareiškėjų nuomone, teismas gali priimti sprendimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nelaukdamas, kol įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Be to, vien faktas, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, sudaro pakankamas prielaidas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
6. Pareiškėjai atsiliepime taip pat nurodė, kad jie pareiškimą grindžia ne vien kaltinamuoju aktu, kuriame pareikšti kaltinimai Vadovui dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, bet ir valstybės institucijų atliktu Bendrovės finansiniu patikrinimu, netinkamu Bendrovės turto realios vertės nustatymu, ilgamete nuostolinga Bendrovės veikla ir kt.
7. Pasak pareiškėjų, ekspertui atlikus auditą ir pateiktus teismui išvadą, teismas vėlesnėje proceso stadijoje galės sustabdyti bylą, jei manys, kad CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių taikymui nepakanka vien tik eksperto išvados, bet reikia sulaukti ir įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Pareiškėjų nuomone, nestabdant civilinės bylos, būtų sutaupyta laiko ir užtikrintas veiksmingas procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo nuosprendis (nutartis) Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-334/2020.
9. Teismas nurodė, kad šios bylos ginčo visapusiškam, pilnam ir objektyviam išsprendimui dalis būtinų aplinkybių, įskaitant ir galimus Vadovo atliktus neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus ir tęstinį tų veiksmų atlikimo laikotarpį, bus nustatytos baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nes nusikaltimo sudėčiai reikės pripažinti, kad Vadovas apgaulingai tvarkė (netvarkė) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė (nepaslėpė), sunaikino (nesunaikino) ar sugadino (nesugadino) apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; kad jis siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai; kad jis pasisavino (nepasisavino) jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.
10. Teismas taip pat nurodė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Todėl baudžiamojoje byloje bus nustatyti prejudiciniai faktai, svarbūs šiai bylai. Teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės ir nustatyti arba nenustatyti faktai turės esminės reikšmės šioje byloje dėl pagrindų atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą buvimo ar nebuvimo, nes joje priimtu procesiniu sprendimu turės būti nustatyta dėl Vadovo nusikalstamų veiksmų trukmės ir dėl tų veiksmų atsiradusių pasekmių apimties ir (ar) dydžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tol, kol neišnagrinėta minėta baudžiamoji byla nėra galimybės išnagrinėti ir šią bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėjai V. P. ir A. P. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir netikslingas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Stabdymas užvilkins procesą iki 2–3 metų, o tai gali sukelti neatitaisomą žalą Bendrovei ir jos smulkiesiems akcininkams, nes Bendrovei toliau vadovauja smulkiųjų akcininkų pasitikėjimą praradęs direktorius, kuris pats pripažįsta savo kaltę baudžiamojoje byloje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.
11.2. Šioje bylos stadijoje, sprendžiant klausimą dėl veiklos tyrimo pradėjimo, nėra iš esmės nagrinėjama Vadovo kaltė, todėl tokiam klausimui išspręsti neturi lemiamos reikšmės baudžiamosios bylos rezultatas. Pareiškėjai savo pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo grindžia ne vien kaltinamuoju aktu, bet ir valstybės institucijų atliktu Bendrovės finansiniu patikrinimu, netinkamu Bendrovės turto realios vertės nustatymu, ilgamete nuostolinga Bendrovės veikla.
11.3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl veiklos tyrimo pradėjimo ir eksperto paskyrimo. Šiuos klausimus teismas gali išnagrinėti pats, nelaukdamas baudžiamosios bylos baigties. Jei teismas pradėtų veiklos tyrimą ir paskirtų ekspertą, tai eksperto darbo neįtakotų baudžiamosios bylos eiga ir baigtis, nes ekspertizės metu bus pagrinde atliekamas Bendrovės finansinis ir veiklos auditas. Ekspertui atlikus auditą ir pateikus teismui išvadą, teismas vėlesnėje proceso stadijoje galės sustabdyti bylą, jei manys, kad CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių taikymui nepakanka vien tik eksperto išvados, bet reikia sulaukti ir įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje Vadovo atžvilgiu. Tokiu būdu, nestabdant šios bylos, būtų sutaupyta nemažai brangaus laiko ir užtikrintas veiksmingas procesas. Be to, juridinio asmens tyrimo apimtis būtų gana didėlė, todėl auditui gali prireikti mažiausiai apie vienerius metus laiko.
Atsiliepimas
12. Atsakovai atsiliepime prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti.
13. Pasak atsakovų, aplinkybės nustatytos nagrinėjant baudžiamąją bylą ne tik bus reikšmingos ginčo byloje, tačiau ir turės jai esminės reikšmės. Kaip matyti iš pareiškėjų pozicijos nagrinėjamoje civilinėje byloje, jie siekia naudoti baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą, o tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus apie bylų sąsajumą ir glaudų ryšį. Dėl to abiejų bylų lygiagretus nagrinėjimas yra netikslingas ir nepagrįstas. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą šios civilinės bylos nagrinėjimas bus greitesnis ir paprastesnis, bus remiamasi jau išnagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 162³ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylą, konstatavęs, kad negalima jos nagrinėti tol, kol bus išspręsta baudžiamąja tvarka nagrinėjama byla, kurioje yra pareikšti kaltinimai UAB „Biržų alus“ pagrindiniam akcininkui ir generaliniam direktoriui J. N. (Bendrovės Vadovui). Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad Bendrovės Vadovui yra pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo Bendrovės apskaitos tvarkymo, neteisingo duomenų apie Bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimo, jam patikėto didelės vertės Bendrovės turto pasisavinimo.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas), todėl sprendė, kad baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai bus svarbūs šiai bylai. Teismas darė išvadą, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės ir nustatyti arba nenustatyti faktai turės esminės reikšmės šioje byloje dėl pagrindų atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą buvimo ar nebuvimo, nes baudžiamojoje byloje turės būti nustatyta dėl Vadovo nusikalstamų veiksmų trukmės ir dėl tų veiksmų atsiradusių pasekmių apimties ir (ar) dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tol, kol neišnagrinėta baudžiamoji byla nėra galimybės išnagrinėti šią bylą iš esmės dėl to, kad vertino, jog abiejose bylose yra reikšmingi tie patys faktai (Vadovo nusikalstami veiksmai, jų trukmė, dėl jų atsiradusių pasekmių apimtis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje nustačius šiuos faktus, jų nebereikės įrodinėti civilinėje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės sprendė, kad nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją galią sustabdomai bylai.
15. Dėl kitoje byloje nustatytų faktų įrodomosios galios sustabdomai bylai kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad šioje byloje pats negali nustatyti teisiškai reikšmingų faktų. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad šiuos faktus nustačius baudžiamojoje byloje, jų nebereikės įrodinėti nagrinėjamoje byloje. Vis dėlto, vien tai, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją galią sustabdomai bylai negali lemti bylos sustabdymo. Jei bylai reikšmingus faktus gali nustatyti pats bylą sustabdantis teismas, tai toks bylos sustabdymas reikštų neteisėtą kompetencijos kitam teismui perkėlimą. Kaip minėta, byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių iš esmės išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios (CPK 162³ straipsnis), o pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bylą privaloma sustabdyti, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla.
16. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas negalėtų išnagrinėti bylos tol, kol nebus išnagrinėta minėta baudžiamoji byla. Byloje nėra objektyvių aplinkybių, kliudančių pirmosios instancijos teismui iš esmės spręsti klausimą dėl smulkiųjų Bendrovės akcininkų pateikto prašymo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar Bendrovė ir jos Vadovas veikė tinkamai nuo 2010 m. iki teismo nutarties pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad vadovui yra iškelta baudžiamoji byla dėl veiksmų, kurie civiline prasme galimai sudaro CK 2.87 straipsnio pažeidimą. CK 2.126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta. Taigi, teismui priimti nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pakanka, kad teismas turėtų pagrindą manyti, jog Bendrovė ir jos Vadovas pareiškėjų nurodytu laikotarpiu galėjo veikti netinkamai. Pirmosios instancijos teismas galėjo šį klausimą išspręsti, nesustabdydamas bylos ir nelaukdamas, kol baudžiamojoje byloje bus pasisakyta dėl Bendrovės Vadovo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo paskirti ekspertai atlieka juridinio asmens (šiuo atveju – Bendrovės) veiklos tyrimą (CK 2.127 straipsnio 1 dalis), todėl tokio tyrimo apimtis yra platesnė, nei baudžiamojoje byloje sprendžiami konkretaus asmens (Vadovo) baudžiamosios atsakomybės klausimai pagal tam tikrus jam pareikštus kaltinimus. Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodyta, kad Bendrovės Vadovas prarado pareiškėjų (smulkiųjų Bendrovės akcininkų) pasitikėjimą. Pareiškėjų įsitikinimu, Vadovas pažeidė savo fiduciarines pareigas, veikė nesąžiningai, supainiojo interesus, todėl negali toliau vadovauti Bendrovei. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjai, toks jų vertinimas nepriklauso nuo baudžiamosios bylos baigties, nes juridinio asmens valdymo organo atsakomybė negali būti tapatinama su fizinio asmens baudžiamąja atsakomybe.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens veiklos tyrimo apimtis yra platesnė ir už valdymo organų civilinės atsakomybės taikymą, nes šio tyrimo tikslas yra bendrovės intereso, taip pat ir smulkiųjų akcininkų interesų, užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2014). Net ir nustačius, kad vadovas pažeidė fiduciarines pareigas, juridinio asmens tyrime vadovui civilinė atsakomybė netaikoma, o taikomi specialūs juridinio asmens teisių gynimo būdai. Jeigu ekspertų ataskaitoje nurodoma, kad juridinio asmens veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, teismas gali pritaikyti platų spektrą priemonių (CK 2.131 straipsnio 1 dalis) ir iš esmės perimti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją. Teismas gali įpareigoti juridinį asmenį (šiuo atveju – Bendrovę) atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti, panaikinti juridinio asmens organų sprendimus, laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių, paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius, laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teisę kitam asmeniui, o tai yra ypač svarbūs ir dažnai vieninteliai smulkiųjų akcininkų teisių gynimo būdai (pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju smulkieji akcininkai (pareiškėjai) valdo tik 18,66 procentų Bendrovės akcijų, todėl sprendimų priėmimui visuotiniame akcininkų susirinkime jų balsai įtakos, tikėtina, neturi).
18. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjai, tyrimas civilinėje byloje būtų platesnės apimties ne tik dėl tiriamo subjekto, bet ir laiko aspektu (apimtų laikotarpį nuo 2010 m. iki teismo nutarties pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą). Be to, juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymui yra reikšmingas operatyvumas, priešingu atveju, CK 2.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos priemonės tam tikrais atvejais gali prarasti prasmę ir asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai nebus apginti. Pareiškėjų nuomone, tolimesnė Vadovo veikla gali kelti grėsmę Bendrovės pelningai veiklai. Nurodytas pareiškimo pagrindas patvirtina, kad pareiškėjams yra svarbu savalaikiai pradėti ginti savo, kaip Bendrovės smulkiųjų akcininkų, galimai pažeistas ir galimai toliau pažeidžiamas teises, todėl civilinė byla negali būti stabdoma nesant objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
19. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apeliantų atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria civilinė byla buvo sustabdyta, panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsakovų prašymo sustabdyti bylą netenkina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atsakovų J. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Biržų alus“ atsiliepime į pareiškimą pateikto prašymo sustabdyti bylą netenkinti.