Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-103-537/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
T-103-537/2017
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00349-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
G. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-103-537/2017
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00349-2008-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 10 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2016-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016-04-13, bausmės pabaiga – 2017-12-13. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 8 mėnesiai ir 29 dienos.

2017 m. kovo 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimu Nr.81/04-253 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam G. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisijos nuomone, tikslinga nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (pagal vykdomuosius raštus kas mėnesį dengti po 70 Eur).

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, jog bausmės atlikimo metu G. R. nebaustas už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus, elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai. Pataisos plano vykdymo metu pradėjo dalyvauti „Anoniminių alkoholikų“, „Kitoks“ ir „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamais paleisti iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo“ socialinės reabilitacijos programoje. Dalyvaudamas nurodytose programose nuteistasis siekė geriau pažinti gyvenimo prasmę, yra motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Nusikalstamo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo nustatytu terminu gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros skundas (atsiliepimas) dėl Komisijos nutarimo. Nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kuris yra pirmas tokio pobūdžio ir nebūdingas ankstesniems. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė teismo įpareigojimus ir bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, o ankstesnio lygtinio paleidimo metu buvo padaręs nusikaltimą. Be to, jam vieną kartą taikytas amnestijos įstatymas, tačiau jis po to toliau darė tyčinius nusikaltimus. Nuteistasis teistas 7 kartus, padaryti tyčiniai nusikaltimai. Šios aplinkybės rodo neigiamas G. R. nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytus draudimus.

Teisme gautas nuteistojo atsiliepimas į prokurorės skundą, kuriame nurodyta, jog prokurorė primena bei pateikia faktus, už kuriuos jau buvo teistas ir atliko bausmes. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdytas 2008 m., kai buvo jaunas, nesuvokė tolimesnių pasekmių. Nuo minėto laiko iki 2016 m. gyveno Jungtinėje Karalystėje, ten mokėsi, įgijo staliaus specialybę, dirbo, išlaikė šeimą, turim mažą sūnų. Atlikdamas bausmę nuobaudų neturėjo, lankė socialinės reabilitacijos programas, nukentėjusiajai mokėjo priteistą neturtinę žalą. Teismo metu atsiprašė nukentėjusios, susitaikė su ja.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ši išvada yra daroma įvertinus aplinkybių visumą: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, taip pat ir neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Teismas tvirtina Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tik tuo atveju, jei įvertinęs paminėtas aplinkybes padaro išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Pripažintina, kad G. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Teismas taip pat turi įvertinti bausmės paskirtį, jos tikslus konkrečiu svarstomu atveju ir teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. R. anksčiau teistas 6 kartus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei (teistas už vagystes, plėšimą). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už išprievartavimą. Pastarasis nusikaltimas pirmas tokio pobūdžio ir nebūdingas ankstesniems. Visa tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo pažeidė teismo paskirtus įpareigojimus. Amnestijos aktu 2002-11-07 buvo atleistas nuo bausmės, tačiau ir toliau vykdė nusikalstamas veikas Pataisos namuose nesimoko ir nedirba. Vykdomųjų raštų gauta už 5670,68, nuteistasis savanoriškai sumokėjo tik 5 Eur. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra agresijos pavydžių, gali pasielgti impulsyviai. Nesugeba paaiškinti savo veiksmų, įsivelia į problemas, nes neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Linkęs elgtis nerūpestingai, rizikingai. Kalbėdamas apie savo nusikaltimus, savo elgesį linkęs pateisinti, sumenkinti padarytą žalą. Stebimos asocialaus elgesio nuostatos. Nors nuteistais nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir neskatintas.

Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2017-02-24 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. R. priklauso vidutinės rizikos grupei – 93 balai. Nuteistojo rizika pagal balų skaičių yra artima aukštai, kas neabejotinai rodo nuteistojo asmenybes pavojingumą, polinkį daryti nusikalstamas veikas ir pagristai leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto veiksmingumu nuteistojo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta pirmą kartą, todėl nesuprantamas Komisijos nutarime esantis teiginys, jog nusikalstamo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, jog G. R. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutarė:

Nepatvirtinti 2017 m. kovo 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.81/04-253 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. R..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys