Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-114-638/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: e2A-114-638/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-02530-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: V. M., I. M.
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“
Trečiasis asmuo: J. R.

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata

Civilinė byla Nr. e2A-114-638/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02530-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; (S) 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.7

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir I. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovams V. M. ir I. M., trečiasis asmuo J. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „C. V. I. G.“ (toliau – AB ir ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų 22 378,85 Eur žalos atlyginimą proporcingai turimai nekilnojamojo turto daliai, t. y. iš atsakovo V. M. priteisti 6 527,16 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 146,71 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės I. M. priteisti 15 851,69 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 356,29 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškovė 2024 m. gegužės 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo, t. y. atsisakė ieškinio dalies 3 402,29 Eur sumai, prašė teismo šį atsisakymą priimti, nurodė, kad yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) numatytos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Po dalies ieškinio atsisakymo ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 18 976,56 Eur žalą, t. y. iš atsakovo V. M. priteisti 5 534,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125,00 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės I. M. priteisti 13 441,73 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302,00 Eur žyminį mokestį.

3. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad 2022 m. vasario 26 d. ieškovė ir trečiasis asmuo J. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0280880) (toliau – ir draudimo sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad 2023 m. kovo 23 d. prasiskverbus vandeniui iš buto, esančio(duomenys neskelbtini), kurio 7/24 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M. ir 17/24 dalių asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. M., buvo apgadintas draudėjos – trečiojo asmens J. R., turtas, esantis(duomenys neskelbtini). Padarytą žalą ieškovė atlygino neišskaičiavusi buto nusidėvėjimo, nes už žalą atsakingas asmuo atsako tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Nurodė, kad vadovaujantis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą – 3,5 proc. Argumentavo, jog draudžiamasis įvykis įvyko ir butas buvo sugadintas 2023 m., todėl atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nurodė, jog butą remontavo 2019 metais, nusidėvėjimas skaičiuotinas už 4 metus, taikant nusidėvėjimo normą 14 procentų, remonto sąmatos suma – 12 707,07 Eur, nusidėvėjimo suma – 1 778,89 Eur, nuostolio suma – 10 928,08 Eur. Šis paskaičiavimas patvirtina, kad taikant nusidėvėjimą, žala buto remontui galėtų mažėti 1 778,99 Eur sumai. Ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo iš viso 3 000 Eur pagal 2023 m. kovo 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už 6 mėnesių trukmės buto nuomą, t. y. po 500 Eur už mėnesį. Argumentavo, jog teismo posėdžio metu ir trečiasis asmuo J. R., ir liudytojas R. R. nurodė, kad į nuomos kainą buvo įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai, todėl ieškovė sutikdama, jog komunalinių mokesčių suma neturėtų būti prašoma priteisti iš atsakovų, atsižvelgdama į komunalinių mokesčių dydį sumokėtą už trečiojo asmens nuomotą butą, nurodė, kad nuostolio dydis už buto nuomą galėtų mažėti 65,59 Eur kas mėnesį (išskaičiavus komunalinius mokesčius), t. y. iš viso 393,54 Eur suma. Paaiškino, kad už virtuvės baldų komplektą ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 4 390 Eur pagal MB „Joritoma” sąmatą, tačiau vadovaujantis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis, baldams turėtų būti taikomas nusidėvėjimas, taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą – 7 procentus. Nusidėvėjimas skaičiuojamas už 4 metus, nes trečiasis asmuo nurodė, kad baldus įsigijo 2019 metais, o jie buvo apgadinti 2023 m. metais, t. y. taikant 28 procentų nusidėvėjimo normą, atsižvelgiant į baldų sąmatos suma – 4 390 Eur, nusidėvėjimo suma – 1 229,76 Eur, taigi, nuostolio suma baldams – 3 160,24 Eur. Šis paskaičiavimas patvirtina, kad žala baldams galėtų mažėti 1 229,76 Eur. Atsižvelgdama į taikomą nusidėvėjimą bei išskaičiavusi komunalinių paslaugų sumas, ieškovė sumažino ieškinio sumą 3 402,29 Eur, ir nuo šios ieškinio sumos dalies atsisakė.

Atsiliepimas

4. A. I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko ieškovei sumokėti 1 800 Eur žalos atlyginimą, jos mokėjimą išdėstant dalimis 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nurodė, kad ieškovė regreso reikalavimą gali taikyti tik dėl žalos, kuri buvo realiai patirta draudėjos, o ne visas patirtas jos išlaidas, iš esmės pasigerinant savo turto būklę atsakovų sąskaita. Atsakovė pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų akivaizdu, kad ji atlygino draudėjai ne tik jos realiai patirtą žalą, tačiau ir dengė naujų daiktų įgijimo išlaidas, neįvertinus anksčiau buvusių daiktų nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo. Nurodo, kad atsakovė nebuvo informuota apie padarytos žalos sąmatą ir jos pagrįstumą, ikiteisminėje procedūroje ieškovė turėjo ją įtraukti ir derinti galimos žalos padengimo/kompensavimo klausimus, leidžiant objektyviai įsitikinti padaryta žala ir jos nustatymu, tačiau net ir vertinant byloje pateiktus duomenis bei fotonuotraukas akivaizdžiai matoma, jog buto sienos tapetuotos senais tapetais, pačios sienos nebuvo apdirbtos – net atsilupusių tapetų vietoje matoma seno rašto siena, lubos plastiko lentelės, o pagal naują sąmatą pasirinkta gipsinių įrengimas, pati darbų sąmata akivaizdžiai padidinta – pasirinktos ne ekonominės klasės, o vienos brangiausių medžiagų, nors iki įvykio akivaizdu, kad tokio lygio medžiagos nebuvo naudotos. Pvz. laminatas parinktas kvadrato kaina 38 Eur – viso 1 520 Eur, kai tokios kainos atitinka vinilo dangos kriterijus, kadangi net gero lygio laminatas net naujas kainuoja 8 – 15 Eur, geresnis 20 Eur, tuo pačiu privaloma buvo vertinti ir buvusį laminatą, kuris, akivaizdu, nebuvo naujas ir aukšto lygio (atsparumas vandeniui), vien tai savaime liudija, kad kaina vien šiuo aspektu padidinta apie 2,5 – 3 kartus. Mokėjimas UAB „Elektris“ nėra pakankamas įrodymas, jog realiai buvo pakeista elektros instaliacija, dėl ko ją būtina keisti, nes suma atitinka iš esmės visos elektros instaliacijos bute pakeitimo kainai, nors visuotinai žinoma, kad elektros kabeliai turi apsaugą ir dėl įvykio negalėjo taip nukentėti, kaip teigiama ieškovės. Pats rangovas nurodo – kadangi vykdoma visa buto apdaila, todėl keičiama visa elektros instaliacija, ką, akivaizdu, draudėjas ir atliko, t. y. tokiu būdu buvo šalinama ne tik galimai padaryta žala, tačiau ir pagerinta turto vertė. Nėra pagrįsta, dėl kokių priežasčių atsakovė turi kompensuoti draudėjos nuomai patirtas išlaidas, kurios neatitinka protingumo kriterijų. Tai liudija faktas, jog nuoma vyko 29,35 kv. m. bute, kurio rinkos nuomos kaina negalėjo viršyti 100-150 Eur, be to, teigiama, kad nuoma vyko pusę metų, todėl nėra aišku, ar pagrįsta tokios trukmės nuoma, kai atsakovei žinoma, kad draudėja lankėsi ir fiziškai gyveno nuo žalos paveiktame būste, todėl keltinos abejonės pačios nuomos realumu. Tai patvirtina ir faktas, kad asmeniui nuoma mokama grynais, o ne pavedimu ir iškart sudarius sutartį, kas nėra būdinga tokiems santykiams. Į nuomą įtraukiamos ir komunalinės paslaugos, kurias ieškovė dėl nežinomų priežasčių draudėjai atlygino, o jų kompensavimo nori iš atsakovės. Pastarąsias išlaidas ieškovė draudėjai kompensavo birželio mėnesį, net neįsitikinusi, ar nuoma vyko visą laikotarpį ir ar išvis buvo reikalinga ir pagrįsta, ar būstas buvo tapęs negyvenamu, kad būtų privaloma draudėjai gyventi kitur. Nurodė, jog yra akivaizdus piktnaudžiavimo faktas dėl virtuvės baldų komplekto, kadangi iš apžiūros nematyti jų pažeidimo fakto, matoma, kad komplektas akivaizdžiai dėvėtas ir nenaujo tipo, tuo tarpu pagal sąmatą matyti, kad draudėja gaminosi visiškai naują komplektą, kurio vertė atlyginant žalą nebuvo sumažinta, o padengta draudėjai pilna apimtimi, nevertinant buvusių baldų nusidėvėjimo ir būtinumo juos keisti, jei buvo pažeista kokia nors plokštė, ją užtenka pakeisti, o ne gaminti naujus baldus, todėl ši suma akivaizdžiai nepagrįsta. Atsakovė turi neįgalumą, pajamos nėra didelės, turi išlaidų savo poreikių tenkinimui, ieškovei kaip draudikei savo rizika atlyginus draudėjos visas nurodytas išlaidas, galima spręsti tik dėl dalies jų pagrįstumo ir galimo priteisimo iš atsakovės.

5. A. V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovės ieškiniu (dalyje dėl reikalavimų atsakovui) nesutinka, kadangi atsakovas negali būti laikomas atsakingu už žalos padarymą asmeniu, t. y. ieškovės reikalavimo dalis pareikšta netinkamam atsakovui. Ieškovė atsakovo atsakomybę ginčo atveju grindžia išimtinai tik ta aplinkybe, kad atsakovas yra buto, esančio(duomenys neskelbtini), bendraturtis, kuriam 2015 m. gruodžio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2023 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/24 dalys buto, iš kurio, kaip teigia ieškovė 2023 m. kovo 23 d. skverbėsi vanduo į draudėjai nuosavybės teise priklausantį butą. Nors atsakovas yra buto dalies savininkas, tačiau jis niekada nebuvo jo faktinis valdytojas ar naudotojas. Atsakovė visuomet faktiškai valdė butą bei juo naudojosi, o šiuo metu (neatmetama tikimybė, jog ir buto užliejimo metu) yra išnuomojusi nuomininkui. Atsakovas niekada neturėjo savo žinioje buto ir negalėjo daryti jam ūkinio bei fizinio poveikio. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, jo ekonominių ir socialinių interesų centras nuo 2009 m. yra Š. K., yra įsteigęs statybos veikla užsiimančią įmonę, taip pat užsiima dailidės veikla pagal 2023 m. sausio 16 d. sudarytą darbo sutartį. Atsakovus sieja panaudos teisiniai santykiai, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 3 d. žodinės panaudos sutarties pagrindu atsakovas yra perdavęs atsakovei 7/24 dalis buto. Draudikas, spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio, privalėjo skaičiuoti tiek remonto, tiek baldų nusidėvėjimą, atitinkamai mažinant draudimo išmokos sumą. Atsakovo teigimu, draudikas išmokėjo draudėjai 3 000 Eur, remdamasis trečiojo asmens J. R. 2023 m. kovo 30 d. rašteliu, kuriame ji nurodė, kad sumokėjo R. R. 3 000 Eur už buto nuomą ir 2023 m. kovo 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Pažymėjo, jog draudėjos butas buvo aplietas 2023 m. kovo 23 d. ir draudėja neva po savaitės nusprendė sumokėti 3 000 Eur už kito būsto nuomą šešių mėnesių laikotarpiui (t. y. susitarė išsinuomoti 29,35 kv. m. ploto butą R., mokėdama po 500 Eur/mėn. (arba 17 Eur/kv. m.) nuompinigius). Atsakovo teigimu, sąžiningas ir ekonomiškai santaupas naudojantis asmuo išsinuomotų kitą būstą tik tokiam laikotarpiui, kiek truktų aplieto buto remontas, o šiuo atveju, byloje nėra jokių įrodymų, kad butas buvo remontuotas ir kiek laiko truko šie remonto darbai, t. y. kiek laiko iš tikro būtų reikėję laikinai apsistoti kitame būste. Draudėjai išmokėta draudimo išmoka viršija tikruosius nuostolius, draudėja nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, tačiau minėtų sumų reikalaujant iš atsakovų yra pažeidžiamas teisingumo principas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio – 3 402,29 Eur sumai, atsakovams I. M., V. M. ir civilinę dalyje dėl 3 405,29 Eur žalos atlyginimo nutraukė. Teismas išaiškino ieškovei, jog bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo V. M. 4 776,63 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 776,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 107,00 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės I. M. 11 600,39 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 11 600,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 261,00 Eur žyminį mokestį. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui V. M. 342,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei I. M. 205,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad abu atsakovai yra buto, esančio(duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, savo nuosavybės teisę yra išviešinę viešajame registre – Valstybės įmonės registrų centre, jų turto dalys nėra atskirtos, naudojimosi tvarka butu nenustatyta. Tiek atsakovas V. M., tiek atsakovė I. M. negyvena bute, nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovus sieja buto panaudos prievoliniai santykiai, dėl kurių atsakovei I. M. atsiranda prievolė vienai atlyginti dėl 2023 m. kovo 23 d. vandens išsiliejimo iš jos ir atsakovo V. M. buto padarytą žalą. Atsakovas V. M. neturi buto raktų, tačiau jis gali juos įsigyti ir patekti į butą kada panorėjęs, nėra pateikta įrodymų, jog kita turto bendrasavininkė darytų kokias nors kliūtis jo patekimui į būstą. Tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena kitoje valstybėje, neatleidžia jo nuo pareigos rūpintis savo nekilnojamuoju turtu, kad jo eksploatavimo pažeidimai / trūkumai nepadarytų žalos kitiems asmenims. Atsakovas, kaip pats nurodė, atvyksta į Lietuvą, kadangi jis nėra praradęs buto valdymo, gali disponuoti jam priklausančia buto dalimi savo nuožiūra, todėl gali ir pasirūpinti buto saugumu jį eksploatuojant, juo labiau, kad jis turi statybų verslą, todėl puikiai išmano keliamus buto eksploatavimo saugumui reikalavimus. Teismas sprendė, jog atsakovų nesieja jokie prievoliniai santykiai pagal tarpusavio susitarimus ar pasirašytas sutartis, todėl atsakovas kaip buto bendrasavininkas, yra atsakingas už padarytą žalą trečiojo asmens turtui, iš atsakovų buto išsiliejus vandeniui.

8. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių argumentus, trečiojo asmens ir liudytojo R. R. paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, jog trečiojo asmens buto nuomai išleista maksimali (3 000,00 Eur) suma numatyta pagal Gyventojų draudimo taisykles, patvirtintas ADB „C. V. I. G.“ valdybos 2021 m. rugpjūčio 24 d., galiojančias nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., į tai, kad butas gyventi buvo reikalingas skubiai, nuoma neilgalaikė, kad R. R. butas niekada nebuvo išnuomotas ir šiuo metu nenuomojamas, susitarta buvo, kad trečiasis asmuo apmoka ir už komunalinius patarnavimus, į būsto nuomos rinkos kainas R. mieste, sprendė, jog už buto nuomą priteistina protinga, sąžininga ir reali pagal susiklosčiusias aplinkybes suma yra 1 500,00 Eur (250,00 Eur per mėnesį) už visą 6 mėnesių laikotarpį. Teismas vertino, kad atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių tai, jog trečiasis asmuo nuomojamame bute negyveno, o gyveno savo bute, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiasis asmuo negyveno visą 6 mėnesių laikotarpį nuomojamame bute.

9. Teismas nurodė, kad įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, jų pasisakymus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, išanalizavęs į bylą pateiktą ieškovės lokalinę sąmatą, pagal kurią buvo sumokėta trečiajam asmeniui už buto atstatymo remonto darbus, ieškovės pateiktas palyginamąsias sąmatas su UAB „Elektris“ lokaline sąmata bei su buto remonto atstatymo darbų lokaline sąmata, pagal kurią buvo apmokėta trečiajam asmeniui buto remonto darbų, medžiagų suma ir kitos išlaidos, atsakovo pateiktas liudytojo K. D. parengtas sąmatas dėl elektros instaliacijos darbų bei remonto darbų kainų trečiojo asmens bute, fotonuotraukas, Turto apžiūros aktą, padarė išvadą, jog elektros instaliacijos keitimas visame bute buvo būtinas, kadangi instaliacija dėl vandens užliejimo buvo pažeista visame bute įvairiose vietose, todėl suremontavus instaliaciją tik pažeistose vietose, galėtų kilti reali grėsmė saugumui eksploatuojant elektros instaliaciją. Teismo vertinimu, elektros instaliacijos darbų ir medžiagų išlaidų kainos yra realios, tinkamai paskaičiuotos, atitinka rinkos kainas, todėl 1 808,95 Eur elektros instaliacijos tvarkymo po buto užliejimo suma priteisina iš atsakovų.

10. Teismas sprendė, jog virtuvinis baldų komplektas buvo pažeistas taip, jog jo remontas nebuvo tikslingas. Teismas pažymėjo, kad turto vertinimo akte nurodyta, jog nuo drėgmės pažeista 70 procentų baldo, be to, baldas įsigytas 2019 metais, todėl šiuo metu gali nebūti galimybės gauti analogiškų medžiagų, kurios buvo panaudotos jo gamybai. Teismas atsižvelgė į tai, jog į bylą pateiktas duomenimis nėra nuginčyta aplinkybė, kad baldų komplektas įgytas 2019 metais, todėl atmetė atsakovų argumentus, kad jo nusidėvėjimui turi būti taikomas didesnis procentas, t. y. už 9 metus. Teismas sprendė, jog 3 160,94 Eur yra ne per didelė kaina už virtuvinio baldų komplekto gamybą, nes Turto vertinimo akte trečiasis asmuo nurodė, kad 2019 m. už virtuvinį baldų komplektą sumokėjo apie 2000,00 Eur, todėl įvertinęs baldams gaminti naudojamų medžiagų kainų pokytį – spartų augimą, atlyginimų didėjimo mastą nuo 2019 metų iki 2023 metų, teismas vertino, kad baldų komplekto kaina yra tinkama ir kompensavo trečiajam asmeniui sugadinto baldo kainą, o ne pagerino jos turtinę padėtį.

11. Teismas nurodė, kad turto vertinimo akte, iš trečiojo asmens pateiktų duomenų yra užfiksuota, kad bute remontas buvo atliktas 2018-2020 m. laikotarpiu. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad buto remontas buvo vykdomas etapais, galutinai pabaigtas 2019 metais. Teismas sprendė, kad yra tikslinga ir tai atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, skaičiuoti nekilnojamojo turto nusidėvėjimą nuo 2018 metų, t. y. už 5 metus. Atsižvelgiant į tai, turto nusidėvėjimas paskaičiuotinas dar už 1 metus, pagal Gyventojų draudimo taisykles, taikant 3,5 procentų metinį nusidėvėjimo koeficientą, todėl iš atsakovų priteistina suma už atliktą remontą mažintina 444,75 Eur (12707,07 Eur x 3,5 proc.= 444,75 Eur). Teismas vertino atsakovų nurodytas aplinkybes, kurias teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas K. D., jog atliekant buto remonto darbus nebuvo išminusuota langų ir durų kvadratūra, ji yra įskaičiuota į bendrą atliktų darbų sumą. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, darbų lokalinę sąmatą, teismas sprendžia, jog minėta kvadratūra iš bendro atliktų darbų ploto nebuvo išminusuota, už ją paskaičiuotai atliktų darbų ir medžiagų kaina, todėl sprendė, kad prašoma priteisti 10 926,08 Eur suma už atliktus remonto darbus pagal lokalinę sąmatą, atmetus papildomą 3,5 proc. (444,75 Eur sumą), mažintina 10 procentų, t. y. 1048,33 Eur (10928,08 Eur – 444,75 Eur = 10483,33 Eur – 10 proc. = 9435,00 Eur). Iš atsakovų už buto remontą priteistina 9 435,00 bendra suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį dėl skolos iš V. M. priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „C. V. I. G.“ ieškinį, dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovui V. M. atmesti, priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą neva atsakovų nesieja jokie prievoliniai santykiai pagal tarpusavio susitarimus ar pasirašytas sutartis, todėl atsakovas kaip buto bendrasavininkas, esą yra atsakingas už padarytą žalą draudėjos turtui. Tokia teismo išvada padaryta neatskleidus civilinės bylos esmės, neįsigilinus į rašytinę bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus. Atsakovas niekada neturėjo savo žinioje buto ir negalėjo daryti jam ūkinio bei fizinio poveikio, t. y. nėra atsakingas griežtosios atsakomybės taikymo kontekste. A. I. M. visuomet faktiškai valdė butą ir yra atsakinga, kad nepasirūpino virtuvėje esančios žarnelės stoviu, taip pat nepasirūpino užsukti vandens tiekimą į butą tuo laikotarpiu, kai jame nebuvo leidusi gyventi tretiesiems asmenims. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, jo ekonominių ir socialinių interesų centras nuo 2009 m. yra Š. K..

12.2. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog būtent su atsakove susisiekė namo bendrijos pirmininkas, kai 2023 m. kovo 23 d. vanduo pradėjo skverbtis į draudėjos turtą, nes ir tretieji asmenys tik atsakovę laikė asmeniu, valdančiu butą ir galinčiu daryti jam fizinį poveikį, tame tarpe - sustabdyti dėl netinkamo jo valdymo kilusią žalą. Teismas nevertino aplinkybių, kad mokesčius liudytojai V. M. kompensuoja ir visas buto išlaikymo išlaidas iki šio teisminio proceso atlygindavo išimtinai tik atsakovė, ir tik atsakovė sprendžia, kas bute gyvens, rūpinasi jo priežiūra, nes toks buvo šalių susitarimas dėl buto panaudos.

12.3. Teismas kritiškai nevertino aplinkybės, jog draudėja, kuri dirba draudimo bendrovėje, nėra išsaugojusi nė vieno neva 2019 metais vykusio remonto metu įsigytų medžiagų kvito ar remonto darbų sąskaitos. Teismas patikėjo draudėjos, kuri yra suinteresuota, jog draudikas nereikštų reikalavimo grąžinti jai nepagrįstai išmokėtos draudimo išmokos dalį, nenuosekliais žodiniais paaiškinimais, jog turto remontas atliktas ženkliai vėliau nei 2014 m. Atsakovės atstovui į bylą pateikus draudėjos dukters socialiniame tinkle viešinamas nuotraukas, kuriose akivaizdžiai užfiksuoti tie patys tapetų raštai, kaip turto užliejimo metu (tam nustatyti nereikalingos jokios specialiosios žinios), draudėja šių aplinkybių paaiškinti negalėjo, neteigė, kad nuotraukose užfiksuoti tapetai yra kiti, pradėjo kalbėti apie grindų keitimo darbus, nors prieš tai aiškiai buvo nurodžiusi melagingas aplinkybes neva 2019 m. šių kambarių sienos tapetuotos naujai.

12.4. Teismas, nuspręsdamas papildomam 3,5 proc. dydžiui sumažinti ieškovei priteistiną sumą šioje dalyje kritiškai nevertino pačios bendrastatybinių remonto darbų sąmatos, ir nusidėvėjimą skaičiavo nuo draudėjos draudikui pateiktos sąmatos. Minėta sąmata yra skirta ne grąžinti aplietą turtą į iki pažeidimo buvusią padėtį, o iš esmės atlikti naują, draudėjos pageidaujamą, remontą. Teismo procesinė pozicija, sutinkant, kad kartu su ieškiniu pateikta sąmata yra ydinga dėl ploto matmens, tačiau mažinant sąmatos sumą 10 proc. apimtyje remiantis tik teismo nuomone, yra nepagrįsta ir neteisinga. Byloje, įrodinėjant draudėjos patirtos žalos dydį dėl užlietų patalpų remonto, be ieškinio reikalavimą grindžiančios sąmatos yra pateiktos dar dvi sąmatos. Teismas šių įrodymų netyrė, teismo sprendime dėl jų nepasisakė.

12.5. Teismas privalėjo padaryti išvadą, kad elektros instaliacijos keitimas visame turte nebuvo būtinas. Teismas turėjo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad virtuvės patalpoje buvęs šviestuvas blykčiojo, nes minėtai patalpai iš tiesų teko pagrindinis vandens srautas, kuris tekėjo pro patį šviestuvą, tačiau sienose esantys elektros kabelio laidai yra izoliuoti, todėl dėl vieno šviestuvo gedimo nebuvo būtina keisti elektros instaliaciją visose buto patalpose. Net jeigu pripažinti, kad pro turto sienas prasiskverbė vanduo ir sugadino jose įbetonuotus izoliuotus elektros laidus, UAB „Elektris“ sąmata yra ženkliai išdidinta, apie ką atsakovas akcentavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas šiuo klausimu sprendime nepasisakė.

12.6. Teismas nevertino fakto, jog byloje buvo pateikta nedetalizuota MB „Joritoma“ parengta virtuvės baldų komplekto sąmata (el. b. Failas 1/psl. 99), kurioje nurodoma, kad virtuvės baldų komplekto gamybos kaina – 4 090 Eur, baldų montavimo kaina – 300 Eur, taip pat pateiktas preliminarus brėžinys. Teismas nepagrįstai nurodė, jog 3 160,94 Eur yra ne per didelė kaina už virtuvinio baldų komplekto gamybą, kadangi pagal byloje esančius duomenis virtuvinio baldų komplekto gamybos kaina apskaičiuota beveik 40 proc. didesnė – 4 390 Eur. Teismo nurodoma suma yra apskaičiuota pritaikius nusidėvėjimą, kadangi virtuvinis baldas gamintas seniai ir draudėja negali nesąžiningai, atsakovų sąskaita praturtėti. Teismas įteisino draudėjos praturtėjimą, nes, kaip pripažino sprendime, turto vertinimo akte trečiasis asmuo nurodė, kad 2019 m. už virtuvinį baldų komplektą sumokėjo apie 2 000 Eur, todėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų išvada, kad analogiško virtuvinio komplekto gamybos kaštai per ketverius metus išaugo dvigubai.

12.7. Byloje nėra jokių įrodymų, kad turtas buvo remontuotas ir kiek laiko truko šie remonto darbai, t. y. kiek laiko iš tikro būtų reikėję laikinai apsistoti kitame būste, juo labiau nebuvo jokių įrodymų, kad draudėja būtų turėjusi specialiųjų žinių ir galėjusi numatyti, kad butą bus būtina remontuoti net šešis mėnesius. Išklausius draudėjos ir liudytojo R. R. parodymus, nebuvo pašalintos abejonės dėl šios nuomos sutarties realumo, dėl ko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus būtų atitikęs teismo sprendimas, kuriame ieškovės ieškinys 2 606,46 Eur apimtyje turėjo būti atmetamas.

12.8. Įvertinant tai, kad ieškovė 15 proc. sumažino ieškinio reikalavimą, šioje dalyje skirstant bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti taikytinas ne bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas „pralaimėjęs moka“, o vadovaujamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, t. y. turėjo būti remiamasi priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys – būtent ieškovės padaryta klaida draudėjui išmokant pernelyg didelę žalą. Atsižvelgiant į tai, net jeigu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepritartų kitiems apeliacinio skundo argumentams, akivaizdu, jog sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas privalėjo nurodyti, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 73,18 proc., atmesti 26,82 proc. (skaičiuojant nuo 22 378,85 Eur sumos).

13. Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuriuo ieškovės ieškinį teismas tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovų 4 842,06 Eur proporcingai jų turimai nekilnojamojo turto daliai, nepriteisti iš atsakovės ieškovei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas privalėjo ištirti, ar 2023 m. kovo 23 d. įvykęs ginčo įvykis yra pripažintinas draudžiamuoju įvykiu pagal Gyventojų turto draudimo sutarties (draudimo liudijimo Nr. 220 0280880 / 2022), sudarytos tarp draudikės (ieškovės) su draudėjos J. R., nuostatas, o tik tada spręsti draudimo išmokos išmokėjimo klausimą. Teismas turėjo atriboti draudimo išmokos išmokėjimo pagrindą ir sumą, t. y. atriboti įvykio draudiminę dalį ir nedraudiminę dalį. Tai reiškia, kad ta trečiojo asmens J. R. buto ir jame buvusių daiktų dalis, kuri buvo nusidėvėjusi, praradusi prekinę išvaizdą, sugadinta ar sunaikinta dėl natūralių procesų ir kitais atvejais, numatytais taisyklių 7.2.5 punkte, privalėjo būti pripažinta nedraudimine įvykio dalimi ir draudimo išmoka už tai neturėjo būti mokama.

13.2. Teismas neteisingai įvertino atsakovų paaiškinimus dėl remonto laikotarpio, trečiojo asmens dukters nuotraukas, kurios darytos J. R. bute ir yra prieinamos viešai, nesivadovavo liudytojo K. D., kuris turi daugiametę patirtį statybų ir apdailos srityje, jog (duomenys neskelbtini) remontas pagal pobūdį ir vaizdą galėjo būti darytas 2006 metais. Todėl teismas, sprendime nurodęs, jog atsakovo V. M. teiginiai, kad trečiojo asmens buto remontas buvo atliktas ne anksčiau negu 2014 metais, bet tikrai ne 2019 metais, yra nepagrįsti tinkamais įrodymais, į bylą pateiktos trečiojo asmens dukros nuotraukos nėra informatyvios, fragmentiškos, nepatvirtina tos aplinkybės, kad 2014, 2015, 2016 metais bute buvo būtent tas pats remontas ir atliktas tomis pačiomis medžiagomis kaip ir draudiminio įvykio metu, yra nepagrįstas ir šališkas.

13.3. Draudimo bendrovė su ieškiniu nepateikė draudimo išmokas pagrindžiančius realią situaciją po remonto atspindinčius faktus, o apsiribojo nepasirašytomis prieštaringomis sąmatomis nesant kitų realią darbų vertę pagrindžiančių duomenų. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nagrinėta, ar draudimo bendrovė nenusižengė taisyklėms išmokant išmokas už nepagrįstus darbus, paslaugas ir medžiagas, ypač paaiškėjus faktui, kad buto remontas buvo pakeistas kardinaliai, panaikinant pertvaras, duris ir langus, ypač toje vietoje, kur buvo padaryta didžiausia žala užliejus patalpas. Visos sumos yra išmokėtos su V. D. ko buvo mokėtos sumos įtraukiant ir PVM, ieškovo atstovė pirmosios instancijos teisme taip ir nepaaiškino ir nepateikė nei vienos sąskaitos už atliktus darbus, pirktas medžiagas ar paslaugas, kuriose remontui būtų sumokėta su PVM.

13.4. Taip pat pirmosios instancijos teisme nebuvo atsižvelgta ir nagrinėjama padarytos žalos dydis pirmajame (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės bute, esančiame žemiau J. R. buto, nors toks faktas ir buvo minimas I. M. ir kuri pateikė teismui detalius duomenis apie tai, kad dėl apačioje labiau užlieto buto (nustatyta didesnė drėgmė) draudimo bendrovė „Swedbank P&C Insurance AS“ pagal žalos bylą Nr. TUK47653 2023 m. gegužės 16 d. paskaičiavo 2249,51 eurų dydžio žalą.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė išminusuoti būtent 10 procentų. Teismas neskaičiavo, kiek tiksliai pakito ieškovės atstovės pateiktos lokalinės sąmatos rodikliai įvertinus langų, durų ertmes, pakeistas durų vietas, panaikinus sienas ir pan., nenurodė, kokiomis metodologijomis išvedė 10 procentų skaičių minusuotino ploto, todėl nėra galimybės atsikirsti į šį teiginį, tačiau yra pagrindas kritikuoti pirmosios instancijos teismą dėl priimto nemotyvuoto sprendimo.

13.6. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nagrinėta, ar draudimo bendrovė nenusižengė taisyklėms išmokant išmokas už nepagrįstus darbus, paslaugas ir medžiagas, ypač paaiškėjus faktui, kad buto remontas buvo pakeistas kardinaliai, panaikinant pertvaras, duris ir langus, ypač toje vietoje, kur buvo padaryta didžiausia žala užliejus patalpas.

13.7. Byloje nėra ginčo, kad elektros instaliacija buvo sena. Todėl logiška, kad darant kapitalinį remontą trečiasis asmuo užsakė pakeisti visą elektros instaliaciją. Tačiau tai negali būti dengiama draudimo išmokomis, nes tai nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atriboti išlaidas, kurios susijusios su užliejimo padarinių šalinimu ir išlaidas, susijusias su trečiojo asmens noru pakeisti visą buto elektros instaliaciją.

13.8. Nors apeliantė ir neturi įrodymų, kurie galėtų paneigti tarp J. R. ir R. R. sudarytos nuomos sutarties realumo, nuginčyti nuomos kainos, tačiau tiek nuomos mokesčio dydžio ir nuomojamo buto ploto santykis, tiek pats nuomos dydis tokiame mieste kaip R., sutarties neįregistravimas Registrų centre kelia abejonių sutarties realumu. Dėl šios priežasties apeliantė nesutinka su visa priteista suma už nuomą.

13.9. Atsakovė iškart po įvykio 2023 m. kovo 23 d. buvo linkusi bendradarbiauti su ieškove, tačiau ieškovė pati elgėsi nesąžiningai, neteikė duomenų, neatsiuntė pretenzijos, todėl laikytina, kad ieškovė nebuvo lojali ir sąžininga atsakovės atžvilgiu. Atsakovė yra neįgali, jos pajamos taip pat yra nedidelės (duomenys yra byloje), todėl bet kokios priteistos sumos jai bus pernelyg didelė našta ir teismo sprendimas gali ženkliai apsunkinti asmens, kuris negali susirasti papildomo pajamų šaltinio, gyvenimą.

Atsiliepimas

14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo V. M. gyvenamąja vieta bei su tuo, kad atsakovas faktiškai nurodytame bute negyveno per se neleidžia spręsti, kad pastarasis tokiu būdu perleido jam priklausančią valdymo teisę. Bylos medžiaga, teismo posėdžių garso įrašai, sprendimo turinys iš tiesų leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas analizavo visą bylos medžiagą, išvadas dėl turto valdymo teisės padarė vertindamas tiek rašytinius įrodymus, tiek abiejų atsakovų teiktus paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovams priklausiusio buto valdytojų.

14.2. Byloje buvo pakankamai daug vaizdinės medžiagos, susijusios su apdraustu turtu, paaiškinimus dėl turto būklės teikė ir trečiasis asmuo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris leistų spręsti, kad apdraustas turtas iki įvykio būtų buvęs prastos būklės, nėra duomenų, kad turtas butų buvęs apgadintas ankstesnių įvykių (apliejimų ar pan.) metu. Turto apžiūros aktas, turto nuotraukos, darytos apžiūros metu, patvirtina, kad esminiai turto apgadinimai buvo padaryti būtent ginčo apliejimo metu. Sprendime teismas išsamiai aprašė tiek vertintus įrodymus, tiek pateikė skaičiavimus, kuriais remdamasis nustatė, kokia apimtimi turėtų būti mažinamas priteistinas nuostolis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą.

14.3. Ieškovas teismui kartu su ieškiniu pateikė apdrausto turto planą, iš kurio matyti, kuriose buto patalpose ir kiek langų, durų yra įrengta. Teismas sprendimo 30 punkte nurodė, kokiais įrodymais remiasi tokiu būdu mažindamas nuostolio sumą, nurodė ir aiškią mažintinos sumos dalį (10 proc.). Tuo tarpu pats atsakovas V. M. tik deklaratyviai teigia, kad nurodytas nuostolio mažinimas atliktas nepagrįstai ar neteisingai – apeliaciniame skunde nenurodo, kokia dalimi, jo įsitikinimu, vis tik turėjo būti mažinamas nuostolio dydis.

14.4. Nors atsakovas V. M. nesutinka su elektros instaliacijos remonto poreikio mastu, bet jis remiasi iš esmės tik savo nuomone ir pasitelkto eksperto skaičiavimu (šias ekspertas nenustatinėjo, koks konkretus poveikis elektros instaliacijai bute buvo padarytas užliejimo metu). Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų poreikio, įvertino tiek rašytinius dokumentus, tiek liudytojų parodymus, tiek trečiojo asmens paaiškinimus ir būtent iš byloje esančių įrodymų visumos priėjo prie išvados dėl remonto darbų poreikio. Teismas įvertino, kad elektros instaliacija vandens poveikio buvo paveikta visame bute, o ne tik virtuvėje.

14.5. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenys, kokiu būdu, kokių išmatavimų, medžiagų, virtuvės baldus buvo numatyta atstatyti. Byloje yra pateiktas virtuvės baldų brėžinys ir kaina, paaiškinimus dėl šio turto atstatymo teikė ir trečiasis asmuo. Teismas, spręsdamas dėl nuostolio dydžio pagrįstumo, vertino tiek prieš tai buvusių (sugadintų) baldų būklę, tiek jų įsigijimo kainą ir priėjo išvadą, kad tokio dydžio/išmatavimų virtuvės baldų atstatymui nurodyta sąmata yra racionali.

14.6. Teismas, spręsdamas dėl šio žalos dydžio, vertino tiek laikotarpį, kuriam buvo reikalinga turto nuoma, tiek protingus įkainius ginčo mieste išsinuomoti turtą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, mažino faktiškai trečiojo asmens patirtas nuomos išlaidas. Teismas netgi rėmėsi atsakovų teiktais motyvais dėl nuomos įkainių R. Sprendime teismas taip pat pasisakė ir dėl atsakovų teiktų argumentų, kad trečiasis asmuo negyveno nuomojamame bute ir juos pripažino neįrodytais. Ieškovė laikosi nuomonės, kad ir šioje dalyje sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisingas.

14.7. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl to, kad klausimai, kylantys iš draudimo teisinių santykių, nėra bylų, kuriose draudikas reiškia reikalavimus, pasinaudodamas subrogacija (CK 6.1015 straipsnis), nagrinėjimo dalyku.

14.8. Atsakovė I. M. apeliaciniame skunde remiasi specialisto K. D. pateiktu vertinimu, kad apdraustas turtas neatitinka pastarųjų 10 metų tendencijų, yra 20 metų senumo „mados“. Ieškovė laikosi nuomonės, kad turto nusidėvėjimo negalima vertinti pagal jo įrengimo stilių, pasirinktą dizainą ar pan. Nusidėvėjimas yra susijęs su turto faktine būkle, tinkamumu toliau turtą tokios būklės naudoti, turto funkcionalumu, jo atstatymo kaštais.

14.9. Vandens poveikio yra itin paveiktos viršutinės virtuvinio baldų komplekto spintelės, kurios įprastu būdu naudojant virtuvę nėra veikiamos vandens (nekontaktuoja su kriaukle, nėra intensyviai valomos po maisto gamybos ir pan.). Nurodyta leidžia spręsti, kad šie vandens poveikiui charakteringi apgadinimai atsirado apdraustą butą užliejus iš viršuje esančio atsakovams priklausančio turto.

14.10. Pasisakydama dėl PVM mokesčio ir su tuo susijusios žalos ieškovė nurodo, kad vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, dėl PVM mokėjimo patirtinas žalos dydis turi būti vertinamas net ir tais atvejais, kai nėra duomenų apie faktinį turto atkūrimą (nors ginčo atveju turtas buvo faktiškai atkurtas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl turto savininkų atsakomybės už padarytą žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.266 straipsnis), dėl žalos dydžio, įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).

17. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo J. R. 2022 m. gruodžio 5 d. su ieškove sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0280880) (toliau – ir draudimo sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. apdraudė butą (duomenys neskelbtini) pagal išplėstinį draudimo variantą ( draudžiant pastatus, namų turtą, namų techniką, pagalbą namuose, civilinę atsakomybę) be išskaitos. 2023 m. kovo 23 d. į ginčo butą prasiskverbė vanduo iš buto(duomenys neskelbtini) , kurio 7/24 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M. ir 17/24 dalių asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. M..

18. Ieškovė paskaičiavo, kad trečiajam asmeniui draudiminiu įvykiu padaryta žala yra 22 378,85 Eur, iš kurių 12 707,07 Eur sudaro patalpų remonto išlaidos, 1808,95 Eur elektros instaliacijos keitimo išlaidos, 3000 Eur kitos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos už pusę metų, 4390 Eur už naujus virtuvės baldus, ir kt. Bylos nagrinėjimo eigoje, 2024 m. gegužės 2 d. pareiškimu ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 3402,29 Eur žalos atlyginimo, nes paskaičiavo 14 proc. patalpų remonto nusidėvėjimą, minusavo iš buto nuomos išlaidų mokesčius už komunalines paslaugas, 28 proc. nusidėvėjimą pritaikė virtuvės baldams.

19. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų iš viso 16 377,02 Eur žalos atlyginimo, atitinkamai paskirstęs tarp dviejų atsakovų: iš V. M. - 4776,63 Eur, iš I. M. - 11600,39 Eur. Teismas sumažino prašomas priteisti sumas išskaičiavęs durų ir langų plotą iš sąmatoje nurodyto sienų ploto, dar 3,5 proc. sumažino prašomą priteisti sumą nusprendęs, kad buto remontą trečiasis asmuo atliko ne 2019 metais, o 2018 metais.

20. Apeliantas ( atsakovas) V. M. teigia, kad jis apskritai nėra atsakingas už padarytą žalą, nes jis niekada neturėjęs savo žinioje buto ir negalėjęs daryti jam ūkinio bei fizinio poveikio, butą valdo kita bendraturtė, jo sesuo, toks esąs bendraturčių susitarimas. Šie apelianto argumentai yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Teismo sprendimo 19-21 pastraipose atsakovui yra detaliai atsakyta į jo reiškiamus argumentus, išanalizuotos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyta, kokia teisės norma remdamasis teismas padarė išvadas. Apelianto teiginiai prieštarauja faktui, kad 7/24 dalys buto jam priklauso nuosavybės teise, o nuosavybės teisė reiškia ne ką kitą, o galimybę turtą naudoti, disponuoti, daryti jam poveikį. Tai, kad apeliantas faktiškai savo nuosavybe naudojasi aplaidžiai, netinkamai ją prižiūri, ir yra žalos atsiradimo priežastis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad savo atsakomybę už neprižiūrimo turto sukeltas pasekmes jis yra perleidęs kitiems asmenims, susitaręs, kad kiti asmenys atsakys už jo turto nepriežiūra sukeltą žalą. Todėl atleisti atsakovo V. M. nuo atsakomybės nėra jokio pagrindo.

21. Apeliantai iš esmės neginčija fakto, kad iš jiems priklausančio buto Nr. išsiliejo vanduo, kuris apgadino trečiojo asmens butą. Ieškovė pateikė buto remonto darbų ir medžiagų sąmatą, bendros 12 707,07 Eur vertės. Į sąmatą įtraukta sienų tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai ir medžiagos, lubų glaistymas, dažymas, nors iš pateiktų aplieto buto nuotraukų matyti, kad sienos ir lubos kambariuose buvo išklijuotos tapetais, lubos virtuvėje padengtos plastiko dailylentėmis, kas leidžia spręsti, kad tinkavimo, glaistymo, dažymo darbų ir medžiagų nereikėjo skaičiuoti į žalos atlyginimo kainą. Atsakovai pateikė K. D., kuris turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, sudarytas vidaus patalpų remonto ir elektros instaliacijos keitimo bute(duomenys neskelbtini), sąmatas ( DOK-33247), pagal kurias elektros instaliacijos keitimas sudarytų 96,68 Eur, patalpų remontas ir medžiagos atstatant patalpas į buvusią būklę sudarytų 3145,38 Eur. Pažymėtina, kad D. D. buvo apklaustas 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje, nurodė, kad skaičiavo remonto darbų įkainius apsilankęs ginčo bute, nurodė, kad faktiškai butas jau yra suremontuotas, kai kurios sienos išgriautos. Ieškovė pateikė atsikirtimus į K. D. parengtas sąmatas, nurodė, kad kainos buvo skaičiuojamos pagal 2023 m. balandžio mėnesio lygį. Elektros instaliacijos pakeitimo kaštai paskaičiuoti neįvertinant rangovo pelno, varžos matavimų išlaidų, parenkant mažiausių kainų medžiagas. Ieškovė pripažino, kad skaičiuojant kartu su pridėtinėmis išlaidomis, elektros instaliacijos pakeitimas kainuotų 1442,5 Eur, o patalpų remonto sąmata apskaičiuota imant pigiausias medžiagas, neįtraukiant šiukšlių išvežimo, objekto sutvarkymo ir rangovo pelno (DOK 40295).

22. Taigi, teismas turėjo dvi skirtingas buto vidaus remonto sąmatas ir dvi elektros instaliacijos keitimo sąmatas. Teismas darė išvadą, kad elektros instaliacijos keitimas visame bute buvo būtinas, kadangi instaliacija dėl vandens užliejimo buvo pažeista visame bute įvairiose vietose, todėl suremontavus instaliaciją tik pažeistose vietose, galėtų kilti reali grėsmė saugumui. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą, kad reikėjo keisti visą elektros instaliaciją, laiko nemotyvuota. Iš ieškovės pateiktos sąmatos matyti, kad yra įtrauktos statybvietės išlaidos (9 proc.), pridėtinės išlaidos (20,9 proc.), pelnas (5 proc.). Į sąmatą taip pat įtraukti darbai ir medžiagos, kurie nėra susiję su apliejimo žalos likvidavimu, tokie kaip vertikalių skylių gręžimas, skylių pramušimas, pneumoplaktuko naudojimas, kas, tikėtinai, yra susiję su faktiškai naujai atliktu bute remontu nugriaunant sienas ir formuojant naują elektros instaliaciją, neatitinkančią senosios. Spręstina, kad ieškovės pateikta patikslinta elektros instaliacijos pakeitimo sąmata yra netiksli, išdidinta įtraukiant papildomus darbus, kurie nesusiję su padarytos butui žalos atlyginimu, todėl šia sąmata vadovautis būtų nepagrįsta. K. D. atlikta elektros instaliacijos darbų ir medžiagų sąmata yra realesnė, atitinka būtinus darbus atstatyti dėl apliejimo padarytą žalą, todėl labiau pagrįsta vadovautis šia sąmata, pagal kurią elektros instaliacijai padarytos žalos atlyginimo išlaidos sudarė 96,68 Eur.

23. Ieškovės perskaičiuota patalpų vidaus remonto sąmata pateikta 10 832,79 Eur sumai (DOK 40295). Tačiau ieškovės pateiktoje patikslintoje sąmatoje vėl liko įtraukti sienų gruntavimo, tinkavimo, glaistymo, paruošimo dažymui darbai ir medžiagos, nors, kaip jau minėta, iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad buvo užlietas butas, kuriame sienos buvo išklijuotos tapetais, todėl atsakovams neturi tekti našta atlyginti trečiojo asmens naujai atliko remonto išlaidas keičiant tiek buto išplanavimą, tiek sienų, lubų padengimo medžiagiškumą. Aiškinant priešingai, būtų pažeistas CK 6.251 straipsnyje nustatytas visiško nuostolių atlyginimo principas. Ieškovės pateikta 10832,79 Eur sąmata yra atlikta, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, visam butui, remontuojant visus buto kambarius, nors buvo aplieti ne visų sienų plotai ir lubos. Ieškovė aiškina CK 6.251 straipsnyje nurodytą visiško žalos atlyginimo principą, kad neįmanoma grąžinti turto į pradinę būklę remontuojant tik dalį patalpos, turi būti remontuojamas visas plokštumos plotas. Tačiau ieškovės pateiktoje sąmatoje nenurodyta, kad yra remontuojamos tik pažeistos buto plokštumos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų neatitikimas buto įrangai ir apdailai iki ginčo apliejimo, yra kliūtis teismui vadovautis ieškovės pateikta sąmata. Todėl pagrįsta būtų vadovautis K. D. paskaičiuota vidaus patalpų remonto sąmata, pagal kurią žalos atlyginimo kaina vidaus patalpų remontui yra 3145,38 Eur. Papildomas nusidėvėjimas nuo šios sumos neskaičiuotinas įvertinant, kad statybinių medžiagų ir darbų kainos dėl infliacijos yra padidėjusios lyginant su 2018 ar 2019 metais, todėl remonto darbų sąmatą sumažinus, tai jau neatitiktų CK 6.251 straipsnyje nustatyto visiško žalos atlyginimo principo.

24. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų 3160,94 Eur už virtuvinį baldų komplektą nurodęs, kad į bylą pateiktas duomenimis nėra nuginčytas senojo virtuvės komplekto įsigijimas 2019 metais, virtuvinis baldų komplektas buvo pažeistas taip, jog jo remontas nebuvo tikslingas, turto apžiūros akte nurodyta, jog nuo drėgmės pažeista 70 procentų baldo. J. R. nurodymu, virtuvės baldų komplektą ji pirko 2019 m. už 2000 Eur. Baldų nusidėvėjimui taikoma 7 proc. metinė norma, vadinasi, 2024 metais šio baldų komplekto vertė buvo 35 proc. (7 proc. padauginta iš 5 metų) mažesnė, t. y. 1300 Eur. Tačiau vartojimo kainų indeksas nuo 2019 metų iki 2024 metų pakilo iš viso 34,7 proc. (interneto prieiga: https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai#M%C4%97nesin%C4%97%20infliacija, sudedami vartojimo kainų indeksai nuo 2019 metų iki 2023 metų: 1,2+4,7+19,7+9,1=34,7). Vadinasi, tokio paties lygio ( 1300 Eur vertės) virtuvės baldų komplekto atkūrimas šiandien kainuotų 2000 Eur. Pažymėtina, kad turto apžiūra buvo atlikta 2023 m. kovo 29 d. dalyvaujant tik ieškovės ( draudimo įmonės) atstovui ir trečiajam asmeniui, atsakovai į apžiūrą kviesti nebuvo, apžiūros aktas surašytas pagal trečiojo asmens J. R. žodžius. Šiuo metu negalima nustatyti, ar tikrai virtuvės komplektas buvo apgadintas taip, kad reikėjo jį pilnai pakeisti, nes baldai, kaip nustatyta byloje, jau pakeisti, iš foto nuotraukų apgadinimų masto nustatyti tiksliai neįmanoma, todėl priimami ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, kad baldus keisti reikėjo, todėl spręstina, kad tokio paties lygio ir nusidėvėjimo virtuvės baldų komplekto atkūrimo kaina yra 2000 Eur.

25. Apeliantai taip pat nesutinka, kad į žalos atlyginimą buvo įtraukta 1 500,00 Eur (250,00 Eur per mėnesį) 6 mėnesių trečiojo asmens gyvenimo kitame būste išlaidos, nurodo, kad realiai trečiasis asmuo kitame būste negyveno, o ir kaina už nuomą (250 Eur per mėnesį) yra per didelė, R. būstų nuoma pigesnė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kompensacija už kito būsto nuomą, kai neįmanoma gyventi sugadintame būste, buvo numatyta pagal trečiojo asmens sudarytas draudimo taisykles. Kainą už nuomą teismas sumažino, tokiu būdu atsižvelgdamas į vietos rinką, todėl šios sprendimo dalies keisti nėra pagrindo.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl socialinių tinklų, atsakovų turtinės padėties, trečiojo asmens darbovietės ir pan.) neturi esminės reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

27. Apibendrinant, trečiajam asmeniui padarytą žalą sudaro: 96,68 Eur už elektros instaliacijos pakeitimą, 3145,38 Eur už patalpų remontą, 2000 Eur už virtuvės baldus, 1500 Eur už kitos gyvenamosios patalpos nuomą, taip pat 472,83 Eur suma už drėgmės surinkimo įrenginio nuomą, dujinės viryklės apžiūrą ir remontą, kurių apeliantai neginčijo, iš viso 7214,86 Eur. Ši žalos atlyginimo suma padalintina tarp atsakovų pagal jiems priklausančias nuosavybės dalis: atsakovui V. M. tenka 7/24 dalys nuo 7214,86 Eur, t. y. 2 104,34 Eur, o I. M. tenkanti dalis yra 5 110,52 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas sumažinant iš atsakovų priteistas sumas. Atitinkamai sumažintinos iš atsakovų priteistos žyminio mokesčio sumos. Žyminis mokestis už patenkintus ieškinio reikalavimus ( 7214,86 Eur) paskaičiuotinas 162 Eur, atsakovo V. M. dalis nustatoma 48 Eur ( 7/24 dalys), atsakovės I. M. – 114 Eur ( 17/24 dalių).

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias žalos atlyginimo mastą (CK 6.251 straipsnis), proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), neaptarė ir nevertino kelių bylose pateiktų skirtingų remonto sąmatų, neįvertino buvusios buto ir baldų vertės iki ginčo įvykio, priteisė per didelę sumą žalos atlyginimui, todėl yra pagrindas priimtą sprendimą pakeisti sumažinant priteistas žalos atlyginimo sumas.

29. Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 86,30 proc. Pakeitus sprendimą nustatytina, kad ieškovės reikalavimai yra tenkinami 32,23 proc., suapvalinus - 32 proc. (skaičiuojant nuo 22 378,85 Eur pradinės ieškinio sumos). Todėl atsakovams atlygintina 68 proc. jų turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Šioje byloje atsakovas V. M. patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, atsakovė I. M. patyrė 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, atitinkamai V. M. priteistina 1 020 Eur, I. M. - 1 700 Eur.

30. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstytinos taip pat pagal apeliacinio skundo tenkinimo ir atmetimo proporcijas ( CPK 93 straipsnis). Apeliantai prašė sumažinti iš jų priteistą sumą nuo 16 377,72 Eur iki 4 842,06 Eur, t. y. 11 535,66 Eur. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteista suma mažinama iki 7214,86 Eur, t. y. 9162,86 Eur. Paskaičiuojama skundo tenkinimo dalis laikant, kad 11535,66 Eur yra 100 proc., 9162,86 Eur sudaro 79 proc. ( 9162,86*100/11535,66). Todėl apeliantams priteistina 79 proc. jų turėtų išlaidų apeliacinėje instancijoje. Apeliantui V. M. iš ieškovės priteistina 790 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 84,53 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 874,53 Eur. Apeliantei I. M. iš ieškovės priteistina 1 580 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 86,11 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 1 666,11 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. Š. apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimą sumažinant iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei priteistą žalos atlyginimo sumą iki 2 104,34 Eur (dviejų tūkstančių šimto keturių eurų ir 34 ct), 5 procentus metinių palūkanų skaičiuojant nuo priteistos 2104,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinant iki 48 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų); iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 5 110,52 Eur (penkių tūkstančių šimto dešimt eurų ir 52 ct), 5 procentus metinių palūkanų skaičiuojant nuo 5110,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą 261,00 Eur žyminio mokesčio sumą sumažinant iki 114 Eur (šimto keturiolikos eurų).

Pakeisti priteistą iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą padidinant ją iki 1020 Eur ( tūkstančio dvidešimt eurų).

Pakeisti priteistą iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą padidinant ją iki 1700 ( tūkstančio septynių šimtų) eurų.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje: atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 874,53 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 53 ct), atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1666,11 Eur (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 11 ct).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėLina Žemaitienė