- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-2120-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei E. G., tretysis asmuo P. P., dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukters P. P., gim. 1996-11-04, laikiną gyvenamąją vietą kartu su juo, G. P.. Nurodė, kad 2009-12-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu dukters gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, tačiau dukra išreiškė norą gyventi su juo – savo tėvu, kur šiuo metu P. P. ir gyvena.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. laikiną gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu G. P.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po 2009-12-01 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės – šalių dukra pasirinko gyventi kartu su tėvu, darė išvadą, kad netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pažeisti nepilnametės interesai į saugią gyvenamąją aplinką. Nurodė, kad esant pagrįstam ieškovo prašymui, jis tenkintinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, atsižvelgė tik į ieškovo interesus, visiškai ignoruodamas pačios dukros interesus. Teigia, kad ieškovas neturi jokios galimybės užtikrinti dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų bei ja rūpintis, nes ieškovas yra bedarbis, gyvena savo draugės bute kartu su ja ir jos šešiolikamečiu sūnumi. Be to, apeliantės nuomone, nustačius dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, yra pažeidžiama jos teisė bendrauti su kitais šeimos nariais bei teisė į mokslą, nes ji neturės galimybės laiku pateikti dokumentų gimnazijai ir tuo pačiu mokintis gimnazijoje Kaune. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, nepranešdamas atsakovei apie ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos taikymo nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dukra P. P. yra 14 metų amžiaus ir pati turi teisę pasirinkti su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi. Ji aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą gyventi su tėvu, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismo nutartis yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
Tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas apsaugoti nepilnametės P. P. interesus, iki teismo sprendimo priėmimo byloje nustatė jos gyvenamąją vietą su ieškovu, motyvuodamas tuo, kad tokiu būdu nepilnametei bus užtikrinama saugesnė, stabilesnė gyvenamoji aplinka. Nors apylinkės teismas detaliau savo procesinio sprendimo nemotyvavo, tačiau byloje esantys duomenys ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad dukters P. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarauja vaiko interesams.
Pagal informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenis, nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, teismo nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į gebančio išreikšti savo nuomonę vaiko paaiškinimus, nustatė, kad P. P. gyventi pas tėvą persikėlė pati, atsakovei niekas nedraudžia susitikti su dukra Paulina, tačiau su motina bendrauti nenori pati nepilnametė dukra, kuri, būdama 14 metų amžiaus, pati gali spręsti tokio pobūdžio klausimus. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nepilnametė P. P. pagal esamą brandą sugeba išreikšti savo pažiūras, gyvendama su tėčiu, ji jaučiasi saugi ir yra apsisprendusi su juo gyventi, be to, namuose yra sudarytos geros vaiko gyvenimo, buities ir auklėjimo sąlygos.
Atsakovei nepateikus įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti tėvo gebėjimu tinkamai atlikti savo pareigas bei atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės atskirojo skundo argumentais, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo pačios nepilnametės dukros interesus, t.y., kad ieškovas neturi galimybių užtikrinti dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų, bei pažeidžiamos dukros teisė bendrauti su kitais šeimos nariais.
Apeliantės nuomone, teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovei. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu galiojusios CPK redakcijos 148 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklausė teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovei. Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, nepranešus atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.