- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-12
- Bylos Nr.
- e2-246-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00046-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vidrus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidrus“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vidrus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Aukštaitija“ ( toliau – UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ ) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidrus“ ( toliau – UAB „Vidrus“) 62 528,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei, UAB „Vidrus“ nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės UAB „Vidrus“ ieškovės naudai priteisė 62 528,42 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2022-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1163,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. papildomu sprendimu iš atsakovės UAB „Vidrus“ ieškovės naudai priteista 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panevėžio apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Vidrus“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma peržiūrėti Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą už akių. Atsakovė nurodo, kad ji nebuvo gavusi pranešimo apie iškeltą bylą, taip pat apie teismo posėdį. Nurodo, jog atsakovės buveinės adresas yra anksčiau atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės veiklos vieta. Kadangi buhalterinė apskaita ten atsakovei nebetvarkoma, atsakovė negavo ten jokių siųstų dokumentų. Jokie dokumentai, įteikti atsakovės vadovės gyvenamojoje vietoje šeimos nariui, atsakovės nepasiekė, todėl apie vykstančią bylą atsakovei nebuvo žinoma. Be to, sprendimu už akių yra priteista žala už visų atsakovės atliktų darbų suma, nevertinant kokie darbai buvo atlikti nekokybiškai ir kokia nekokybiškai atliktų darbų vertė. Pažymi, kad šių aplinkybių be ekspertizės nustatyti negalima. Paskyrus teismo posėdį bus teikiamas prašymas dėl ekspertizės skyrimo, nes tik tokiu būdu galima nustatyti kokie darbai atlikti netinkamai ir kokia padaryta žalos suma.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Nurodo, jog atsakovės viešai deklaruojamos buveinės adresas yra Įmonių g. 5D-3, Panevėžys ir šiuo adresu buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Juridinis asmuo nepasirūpindamas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą. Atsakovė, būdama rūpestinga, turėjo pasirūpinti, kad jos veiklos faktinė vieta būtų tinkamai išviešinta bei sudarytos prielaidos procesinių dokumentų įteikimui. Pažymi, kad sudarant atstovavimo sutartį su atstovu, nenurodė jokio adreso, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė yra nesąžininga. Mano, kad atsakovė neįrodė svarbių priežasčių, kurios galimai turėtų pagrįsti atsakovės pasyvumą. Pažymi, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis. Sprendimą už akių galima peržiūrėti tik tuo atveju, jeigu pasyvioji šalis nurodo aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei pateikia šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų, kurie galimai turėtų patvirtinti, jog galimai buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas už akių. Atsakovė tik kelia prielaidą dėl atliktų rangos darbų tinkamumo. Atliktų darbų kokybė buvo patvirtinta Panevėžio apylinkės teismo sprendimais, kurie laikytini prejudiciniais faktais šioje byloje. Pažymi, kad atsakovė šių aplinkybių neginčijo ir su jomis sutiko. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą tariamai bus siekiama nustatyti, kurie iš darbų buvo tinkami, yra visiškai nepagrįsti, nes šios aplinkybės jau yra nustatytos kitoje byloje ir konstatuota, jog atlikti darbai yra netinkami ir nekokybiški.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad apie priimtą sprendimą už akių jai nebuvo žinoma, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovės buveinės adresu, kuris yra seniau buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės adresas, todėl atsakovei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Be to, atsakovės vadovės šeimos nariui įteikti procesiniai dokumentai taip pat nebuvo perduoti atsakovei.
Teismo vertinimu, atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį ir atsakovės teisę pateikti atsiliepimą į jį, o atsakovės argumentai dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo atmestini kaip nepagrįsti.
CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas ( CPK 117-132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu ( registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais) tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 130 straipsnyje reglamentuotas dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.
Juridiniam asmeniui visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis ( CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariam, juridinio asmens atstovams teisme ar raštinės darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesiniai dokumentai siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, atsakovės UAB „Vidrus“ buveinės adresas yra nurodytas Įmonių g. 5D-3, Panevėžyje. Šiuo Juridinių asmenų registre esančiu atsakovės buveinės adresu buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Neįteikus procesinių dokumentų atsakovės buveinės adresu, kuris yra nurodytas Juridinių asmenų registre, procesiniai dokumentai buvo pakartotinai siunčiami atsakovės buveinės adresu. Kartu procesiniai dokumentai buvo siunčiami UAB „Vidrus“ vadovės V. Š. gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresu. Procesiniai dokumentai įteikti UAB“Vidrus“ vadovės V. Š. gyvenamosios vietos adresu kartu gyvenančiam šeimos nariui. Procesiniai dokumentai teismo vertinimu buvo įteikti tinkamai, todėl buvo priimtas sprendimas už akių. Pažymėtina, kad sprendimas už akių ir papildomas sprendimas taip pat buvo siunčiami atsakovės registruotos buveinės adresu ir atsakovės vadovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir taip pat įteikti kartu gyvenančiam šeimos nariui. Įteikus procesinius dokumentus atsakovės vadovės šeimos nariui, buvo gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kas teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Be to, atsakovė, atstovaujama atstovo, teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodo jokio adreso, kuriuo procesiniai dokumentai turėtų būti siunčiami atsakovei.
Atsakovės nurodytas argumentas, kad bendrovės buveinės adresas yra nurodytas jos buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės adresas, nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui pagal jo registruotos buveinės adresą, kadangi juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis apie savo buveinę.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK 122 straipsnio nuostatų. Teismo nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė ieškinyje buvo išdėsčiusi prašymą priimti sprendimą už akių, taigi, procesinių kliūčių priimti sprendimą atsakovei už akių šiuo atveju nebuvo (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovės pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu.
Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 28 punktas).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Priešingai, jos pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).
Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodo, kad jos nuomone, ne visi darbai buvo atlikti nekokybiškai ir tik atnaujinus bylos nagrinėjimą ir paskyrus ekspertizę, galima būtų nustatyti atliktų nekokybiškų darbų apimtis. Kaip jau buvo minėta, pareiga atsakovei teikti įrodymus, pagrindžiančius jos nesutikimą su priimtu sprendimu už akių, yra numatyta jau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovės UAB „Vidrus“ atlikti rangos darbai yra netinkami ir nekokybiški buvo nustatyta, nagrinėjant Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2423-837/2020 ir 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-271-1136/2021. Minėti teismo sprendimai yra įsiteisėję. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes dėl atsakovės atliktų rangos darbų kokybės.
Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktu, to paties straipsnio 3 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi nurodyti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, taip pat visus kitus šalies reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Taigi, vadovaudamasi šia norma atsakovė privalėjo pateikti visus įrodymus, susijusius su jos nurodytais argumentais, kad nenustatyta nekokybiškai atliktų darbų apimtis. Vien nesutikimas su priimtu sprendimu ir išreiškiamos abejonės, kurios nėra patvirtinamos jos pateiktais įrodymais, savaime nėra pakankamas pagrindas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai konstatuoti ir sprendimui už akių panaikinti.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovės nurodyti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 1 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidrus“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.