Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2025-09-10 · Byla Nr. BIK-553/2025

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-10
Bylos Nr.
BIK-553/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00617-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rima Ažubalytė (pirm.), Alenas Piesliakas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis
D. I.
Advokatai
Zenonas Žymančius
Kasacinio skundo Nr. DOK-3185/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00617-2023-4
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo D. I. ir jo gynėjo advokato Zenono Žymančiaus kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nuteistojo D. I. atžvilgiu nutraukti konstatavus, kad jo veiksmai atlikti esant būtinosios ginties sąlygoms; arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos arba apeliacinės instancijos teismui dėl BK 28 straipsnio netinkamo taikymo, esminių BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio, BPK 305 straipsnio pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, kaip teigia kasatoriai, nepagrįstai konstatavo, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo, o D. I. veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas, neatsakęs į esminius gynybos argumentus, nepateikdamas aiškių motyvų, pritarė šioms išvadoms. Teismų teiginiai, apie pasibaigusį kėsinimąsi ir buvus tik susistumdymą, jokios grėsmės D. I. atžvilgiu nebuvimą, yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis E. S., jis gi pradėjo smurtinius veiksmus prieš nuteistąjį D. I.. Tai rodo akivaizdų, pavojingą kėsinimąsi, kuris nebuvo pasibaigęs. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad byloje liko nepašalinti prieštaravimai dėl sužalojimo kilmės, agresijos, konflikto sekos ir jie turėjo būti vertinami D. I. naudai. Tačiau teismai pirmiausiai sprendė dėl BK 138 straipsnio taikymo ir tik po to dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo.