- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- 1-571-1039/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03975-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Kaltinamasis
- T. A., J. M.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aldonai Daudaitei, Aušrai Razutienei, Daivai Vyšniauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirba, nevedęs, teistas:
2012-09-20 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR B K 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 10 MGL bauda;2014-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - laisvės apribojimu 4 mėnesiams,
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. J. M., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba, 7 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, teistas:
1998-11-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 1 d„ 272 str. 2 d. - 4 metai laisvės atėmimo;2002-01-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d., - 6 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;2008-04-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 2 metai laisvės atėmimo;2008-11-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo;2011-07-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 50 parų arešto,
kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. ir J. M., veikdami bendrininkų grupe kartu su kaltinamajame akte nurodytais L. P. (kuris 2016-05-25 mirė), D. J. (kuri 2016-02-04 mirė) ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurių baudžiamoji atsakomybė nesprendžiama, tikslu plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2016- 01-25 apie 17.30 val., apleistame pastate, esančiame Šv. Stepono g. 36, Vilnius, pastariesiems reikalaujant nukentėjusiojo atiduoti su savimi turimus daiktus bei sudavus rankomis nemažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. B. į galvą, kaklą, nugarą, pilvą ir taip jam padarius odos nubrozdinimą kaklo kairėje, nugaroje, odos įbrėžimą pilve, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, T. A. kartu su J. M., L. P., D. J. ir vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš nukentėjusiojo V. B. drabužių paėmė ir taip pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą, t.y. pinigus - 200 eurų ir AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę išduotą V. B. vardu, tuo padarydami nukentėjusiajam V. B. 200 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d.
Be to, T. A., J. M. veikdami bendrininkų grupe kartu su kaltinamajame akte nurodytu L. P. (kuris 2016-05-25 mirė), kurio baudžiamoji atsakomybė nesprendžiama, neteisėtai atliko finansinę operaciją pateikdami kasos darbuotojui V. B. vardu išduotą AB „SEB bankas“ banko elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2016-01-25, 17.48 val., T. A., J. M. ir L. P., parduotuvėje „MAXIMA LT“, esančioje Geležinkelio g. 16, Vilnius, pateikdami minėtą kortelę įgijo prekių už 8,59 eurus, tokiu būdu suklaidindami banko elektroninę sistemą iš AB „SEB bankas“ banko V. B. sąskaitos savo naudai įgijo 8,59 eurus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. 1 d.
Kaltinamasis T. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta dalinai, kadangi nukentėjusiojo nemušė, tik buvo kartu. Jis pažįsta kaltinamąjį J. M., L. bei D.. Galimai 2016-01-25 apie 17.30 val., vakare su J. M. ir L., jo pavardės nežino, susitiko stotyje prie parduotuvės „Maxima“. Priėjo dvi merginos, viena iš jų D. ir pasakė, kad yra žmogus, kuris turi pinigų ir kurį galima nuvesti į apleistą namą ir apiplėšti. Merginos pirmos nuėjo į apleistą namą su nukentėjusiuoju, kurio anksčiau kaltinamasis nepažinojo. Jis, J. M. ir L. trise ėjo iš paskos, kad jų nepastebėtų. Jis žinojo, kad šis žmogus turi pinigų, kuriuos atims, tačiau smulkmenų nežinojo. Jie nuėjo į apleistą namą, esantį adresu Šv. Stepono g. 36, Vilniuje. Tada merginos išėjo, o L. liepė T. A. pasitraukti, sakydamas, kad patys susitvarkys. Viskas įvyko labai greitai. L. ir J. M. liepė nukentėjusiajam atiduoti vertingus daiktus, nes gali būti panaudotas smurtas. L. visada su savimi nešiojosi peilį, apie 12-15 cm ilgio. Šiuo peiliu jis grasino nukentėjusiajam, paėmė piniginę, telefoną „Cat“. Pamatė, kad yra banko kortelė, todėl pareikalavo pasakyti PIN kodą. T. A. smūgių nesudavė, buvo nuošalėje, jis dalyvavo, tačiau nemušė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis atidavė vertingus daiktus. L. ir J. M. stovėjo prie nukentėjusiojo, L. sudavė kelis smūgius, nukentėjusysis nerėkė. Visi iš nukentėjusiojo paimti daiktai buvo pas L.. J. M. sakė, kad reikia atiduoti telefoną nukentėjusiajam. Vėliau visi išėjo iš namo kartu- jis, J. M., L. ir panelės. Nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Geležinkelio g. 16, Vilniuje, nusipirko alkoholio, už prekes atsiskaitė L., gali būti, jog L. sumokėjo 8,59 eurus. L. atsiskaitė kortele, nes buvo įsiminęs PIN kodą. J. M. buvo šalia ir viską suprato. Nukentėjusiojo piniginė liko pas L. ir J. M.. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. T. A. patvirtino, kad parodytose byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas jis, J. M. ir L., kai buvo parduotuvėje (1 t., b.l.66-68 ). Kas vyko po to, kai išėjo iš parduotuvės, nežino.
Kaltinamasis T. A. 2016-11-16 buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2016 m. žiemą, datos tiksliai neatsimena, buvo sausio mėnuo buvo įvykdytas plėšimas, buvo jis, dvi panelės, iš kurių viena vardu D., J., L.. Stotyje jie gėrė, kai prie L. priėjo dvi panelės ir pasakė, kad rado „grybą“, tai yra girtą žmogų, turintį pinigų ir pasakė vietą, kur jį nuves. Panelės nusivedė žmogų į apleistą namą, o jie trise ėjo iš paskos žinodami ką darys. Jiems trims atėjus, panelės atsitraukė. T. A. buvo maždaug 4-5 metrų atstumu, kai prasidėjo pinigų reikalavimas. Jis stovėjo ir stebėjo. L. reikalavo pinigų, buvo smūgiai, kuriuos jis girdėjo, mušimas, telefono atėmimas. Tame dalyvavo ir J.. Nors buvo tamsu, bet jis viską girdėjo, kad L. su J. kalbėjo, kad yra kortelė, pasakė, kad reikia Pin kodo. Tas žmogus viską atidavinėjo. L. reikalavo Pin kodo, žmogus nenorėjo pasakyti, tada L. išsitraukė peilį ir žmogus atidavė visus savo daiktus. T. A. realiai peilio nematė, tik L. pasakė, kad išsitrauks peilį. T. A. anksčiau pas L. buvo matęs peilį. Jis girdėjo, kad J. sakė, kad reikia atiduoti telefoną. Pats T. A. nematė telefono. Visi pasišalino iš tos vietos. T. A., J., L., D. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholinių gėrimų, L. atsiskaitė to žmogaus kortele. D. pasišalino. J. irgi buvo šalia parduotuvėje, po to visi kartu gėrė. Kortelė liko pas L.. ( 2t., b.l. 38-41)
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis T. A. savo parodymus patvirtino akistatos su J. M. metu ( 2t., b.l. 28-29) bei patikslino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 2t., b.l. 30-33)
Kaltinamasis J. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su T. A. santykiai neutralūs, nežino kodėl jis apkalba jį. L. pažinojo, kartu su juo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad jį matė tą dieną, nes nenorėjo padaryti problemų. Nukentėjusiojo nepažįsta, mato pirmą kartą. Datos neprisimena, vakare, galėjo būti tada, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jam paskambino D., pasakė, kad yra „grybas“. Jis su D. tą dieną kalbėjo kelis kartus. Kai žmogus sumoka prostitutei, ateina, paima pinigus ir viskas, dar pasako, kad čia žmona ar sesuo. Atvykęs prie stoties sutiko L. ir T. A., kurie pasakė, kad tai jų „lochas“ ir J. M. išėjo. Merginos nukentėjusįjį jau buvo nuvedusios į apleistą namą, esantį Šv. Stepono g. 36, Vilnius. J. M. į namo vidų nėjo, bet suprato, ką name veikia L. ir T. A.. Po to, po maždaug 15 minučių vėl sutiko juos. L. pasiūlė J. M. išgerti, todėl visi nuėjo į geležinkelio stotyje esančią parduotuvę „Maxima“. L. nupirko vyno už vogtus pinigus, jis stovėjo už 3-4 metrų. Išėję iš parduotuvės, išgėrė nupirktą vyną ir jie nuėjo. Nukentėjusiojo telefono, piniginės nematė.
Nukentėjusysis V. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2016-01-25 buvo prie stoties neblaivus ir dar šiek tiek išgėrė su nepažįstama mergina, bet kas vyksta suvokė. Minėta mergina matė, kad jis turi pinigų, kai mokėjo už alkoholį. Po to likusius 200 Eur ir dar kažkiek paslėpė savo kojinėje. Banko sąskaitoje turėjo apie 10 Eur. Mergina pasiūlė pasitraukti į šalį, nes gali pagauti policija. Mergina rašinėjo SMS pranešimus. Tuo metu priėjo dar viena mergina ir jie nuėjo prie apleisto namo, per langą įlipo į vidų. Viduje buvo labai tamsu. Jis nepastebėjo, kad juos kas nors sektų. Iš karto per langą įšoko trys vyrai, matė jų siluetus ir liepė atiduoti pinigus. Vyrai jį paguldė ant žemės, pradėjo mušti rankomis ir kojomis, kitas tikrino kišenes, sėdėjo ant jo, griebė už kaklo, grasino peiliu, juo badė į nugarą, bet nedūrė tuo metu, kai buvo dar su drabužiais. Po to išrengė, liko tik su kelnaitėmis. Paėmė telefoną, kuris nebuvo labai vertingas, telefono numeris (duomenys neskelbtini), banko kortelę, pareikalavo pasakyti Pin kodą. Sąskaitoje buvo apie 10 eurų, todėl pasakė Pin kodą. Mergina stovėjusi šalia, pasakė jiems apie pinigus ir jie surado pinigus V. B. kojinėje ir juos paėmė. Iš šių asmenų pokalbių V. B. suprato, kad jie pažįstami su merginomis, ta pati kompanija. Jis suprato, kad jį mušė visi trys vyrai. Po to užpuolikai pabėgo. Vienas ar du iš jų liko dar jį palaikyti, kad kiti spėtų toliau nueiti. Visa tai truko apie 15 minučių. Jis apsirengė ir užėjo į piceriją, kur viską papasakojo kitam asmeniui ir jis iškvietė policiją. Policija atvyko labai greitai. Piniginės su savimi neturėjo, tai buvo dėklas kortelėms. Jame buvo SEB banko kortelė, darbo pažymėjimas. Jam žinoma, kad vyko įvykio vietos apžiūra, rado pasą ir darbo pažymėjimą. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus pagal policijos nukreipimą.
Nukentėjusysis V. B. savo parodymus patikslino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 27-32).
Liudytojas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir teismo posėdžio metu parodė, kaltinamuosius žino iš matymo. Maždaug prieš metus sutiko „Slavką“ Savanorių prospekte, kuris paprašė jo užstatyti telefoną, kadangi pats neturėjo dokumento. Tai buvo paprastas telefonas. „Slavka“ A. M. pasakė, kad tai jo telefonas, nevogtas. A. M. lombarde, esančiame Savanorių prospekte pateikė savo pasą, už telefoną jam davė maždaug 20 Eur, kuriuos kartu su kvitu perdavė „Slavkai“. Jis buvo užėjęs į tą lombardą vėliau ir darbuotojas pasakė, kad daugiau neims iš jo telefonų, nes jis atnešė vogtą telefoną.
Liudytojas V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tačiau žino, kad į teismą pakviestas dėl telefono. Jis 2016-01-25 apie 17.00-18.00 val., rado telefoną Stoties rajone, Šv.Stepono gatvėje esančio apleisto namo viduje ant palangės. Tuo metu vartojo narkotikus, todėl užėjo į apleistą namą įsidurti narkotikų ir ten rado juodos spalvos telefoną CAT, kuris buvo įjungtas. Telefonas ilgokai buvo pas jį. Vėliau jam reikėjo pinigų, todėl nutarė telefoną užstatyti. Rastas telefonas buvo be SIM kortelės, todėl į jį įdėjo savo kortelę. V. S. neturėjo asmens dokumentų, todėl paprašė A. M. savo vardu užstatyti telefoną lombarde. Už telefoną gavo 20 Eur. A. M. už tai davė kažkiek tai pinigų. Jis pasakė A. M., kad telefonas jo, nevogtas. Tik vėliau A. M. sužinojo, kad telefonas vogtas.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoja J. K. parodė, kad ji pažinojo D. J.. Pastaroji su ja gyveno nuo 2014 m. iki 2016-02-04 adresu: (duomenys neskelbtini). 2016-02-04 D. mirė jos namuose dėl narkotikų perdozavimo. 2016-01-25 tikslios valandos neprisimena atėjo į stotį, kad rasti kompaniją važiavimui į Vilniaus čigonų taborą. Atėjusi iki stoties iš D. gavo sms žinutę, kad prieiti prie jos, kadangi ji turinti pinigų. Jos susitiko stotyje prie esančių geltonų pavilijonų. D. tuo metu buvo su kažkokiu vyru, kuris atrodė apie 40 metų amžiaus, daugiau jokių bruožų neįsidėmėjo. Jai priėjus D. padavė 15 eurų ir paprašė nupirkti narkotikų. Kur nuėjo D. su vyru nematė. Ji savo ruožtu viena nuvyko į taborą ir ten nusipirkusi dozę iš karto suvartojo, todėl nelabai prisimena, kaip tą vakarą grįžo namo ir ką veikė. Po poros dienų, D. jai papasakojo, kad buvo vienas kartas, kai ji su kažkokiu neblaiviu vyru ėjo į apleistą pastatą, esantį stoties rajone atlikti lytinį aktą. Tačiau jiems užėjus į pastatą iš karto įbėgo trys vaikinai, kurie užpuolė vyrą ir iš D. rankinės pagrobė jai priklausančius pinigus. Kas buvo tie vyrai, kurie užpuolė D., nenurodė. Nori pridurti, kad J. M. pažįsta jau keletą metų. Su pastaruoju susipažino stotyje ir iki šiol ten kartais susitinka. (l t., b.l. 162)
2016-01-27 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 251/2016(01) konstatuota, kad V. B. padaryti odos nubrozdinimai kaklo kairėje, nugaroje, odos įbrėžimas pilve, paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-25). Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. (1 t., b.l. 20)
2016-02-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino D. J. kaip merginą, kuri kartu su juo 2016-01-25 vartojo alkoholinius gėrimus, bei buvo įvykio vietoje. (1 t., b.l. 23-24)
2016-02-02 prekių pirkimo - pardavimo kvite užfiksuota, kad A. M. pardavė telefoną „CAT“. (1 t., b.l. 81)
V. B. AB „SEB bankas“ banko sąskaitos išraše nurodyta, kad V. B. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-25, 17.48 val., parduotuvėje „MAXIMA LT“, esančioje Geležinkelio g. 16, Vilnius, buvo įgyta prekių už 8,59 eurus. ( l t., b.l. 51-52)
UAB „Maxima“ kvite nurodyta, kad V. B. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-25 parduotuvėje „MAXIMA LT“, esančioje Geležinkelio g., Vilnius buvo atsiskaityta už kriaušes, sidro gėrimą, vyno gėrimą ir cigaretes už 8,59 Eur (l t., b.l. 57-58)
2016-03-22 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti asmenys, kurie 2016-01-25 parduotuvėje „MAXIMA LT“, esančioje Geležinkelio g., Vilnius, atsiskaito už prekes nukentėjusiojo V. B. mokėjimo kortele. (l t., b.l. 63-68)
Telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių, išeinančių skambučių ir SMS pranešimų išklotinių su celėmis apžiūros protokole, 2016-03-09 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad J. M. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) įvykio dieną - 2016-01-25 daug kartų prieš įvykį ir po įvykio kontaktavo su D. J. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytos įvykio vietos veikimo zonose. (l t.,b.l. 104-106)
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tuščias stiklinis butelis, kuris saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (l t., b.l. 46-47), CD, kuriuose įrašytas vaizdo įrašas, taip pat yra telefonų pokalbių ir celių išklotinės pridėta prie 2 tomo bylos viršelio.
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).
BK 180 straipsnis numato atsakomybę už plėšimą, t.y. svetimo turto grobimą, panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pažymėtina, kad 180 str. 1 d. numatyti bendrieji būtini plėšimo sudėties požymiai. BK 180 str. 2 d. numatyta kvalifikuota plėšimo sudėtis, t.y. plėšimas įsibraunant į patalpą, panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą (kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį) apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-585/2012). Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, t. y. savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-585/2012).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo juridinė kvalifikacija yra vienoda. Kaltinime nurodoma, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 str. 1 d. bet kurios bendrininkavimo formos būtinas požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris pagal teismų praktiką gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nors nebūtina, kad kiekvienas iš kaltinamųjų būtų išsamiai aptarę vykdomos nusikalstamos veikos detales, vis dėlto, jie bendrais bruožais turi suvokti daromos nusikalstamos veikos apimtį. Sprendžiant iš nukentėjusiojo, kaltinamųjų parodymų, specialisto išvadoje pateikiamų duomenų nustatyti kaltinamųjų veiksmai parodo, kad jie buvo nusikaltimo bendavykdytojai. Teismas sprendžia, kad T. A., būdamas šalia nukentėjusiojo V. B. sudarė bauginančią jam būseną ir matydamas tokius bendrininko J. M. fizinio smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, jiems neprieštaravo, nebandė jų sustabdyti ar nutraukti, taigi pritarė tokiam bendram elgesiui ir tokiu būdu tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamųjų tyčios bendrumą bei konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio susitarimą padaryti plėšimą. Iš nukentėjusiojo, kaltinamųjų, liudytojų parodymų patalpoje, kurioje buvo daroma nusikalstama veika, buvo tamsu ir dėl to sunku matyti kiekvieno iš jų atliekamus veiksmus, tačiau nukentėjusysis parodė, kad jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo visi trys per langą įlipę vyrai ir iš jų tarpusavio bendravimo ir veiksmų jis suprato, kad jie pažįstami. Kaltinamiesiems T. A. ir J. M. buvo inkriminuotas BK 180 str. 2 d., tai yra plėšimas panaudojant peilį, todėl būtina nustatyti ne tik objektyviuosius šios inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, atskleisti kaltinamųjų kaltės turinį, šiuo atveju tyčią padaryti plėšimą, nustatyti kaip kaltinamieji suvokė daromų veikų pavojingą nusikalstamą pobūdį, ar numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti BK 180 str. 2 d. numatyti padariniai ir jų norėjo. Išnagrinėjus byloje esančius duomenis ir juos palyginus tarpusavyje nenustatyta objektyvių, neginčijamų duomenų ir neįrodyta, kad kaltinamieji T. A. ir J. M. žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie L. P. tyčią plėšimo būdu užvaldant nukentėjusiojo turtą panaudoti su savimi turimą peilį, kuris nebuvo surastas ikiteisminio tyrimo metu, todėl galima tik numanyti, kad tai daiktas, panašus į peilį, o, jam mirus, nėra galimybės teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir įvertinti, ar jo veiksmuose panaudojant peilį nebuvo vykdytojo eksceso, kai vykdytojas padaro nusikalstamą veiką, kurios neapima kitų bendrininkų ketinimai. Išnaudojus visas procesines galimybes, visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamųjų naudai. Teismas sprendžia, kad neįrodytas visų bendrininkų ketinimas panaudoti daiktą, panašų į peilį, todėl šios nusikalstamos veikos padariniai nepagrįstai inkriminuoti visiems nusikaltimo bendravykdytojams, sprendžiant iš ištirtų nusikalstamų veikų objektyvių aplinkybių, neįrodžius jų tyčios padaryti plėšimą panaudojant daiktą, panašų į peilį. Tuo tarpu kaltinime nurodytų L. P. (kuris 2016-05-25 mirė), D. J. (kuri 2016-02-04 mirė) ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas šiuo nuosprendžiu nesprendžiamas.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas, nesuvaržydamas kaltinamųjų teisių į gynybą, veiką iš 180 str. 2 d. perkvalifikuoja į 180 str. 1 d., tai yra į lengvesnę nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad mobilaus ryšio telefonas „Cat“, kurį nukentėjusysis įvertino 400 Eur, sprendžiant iš nustatytų bylos aplinkybių, liudytojo V. S. buvo surastas įvykio vietoje ir nenustatyta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad telefonas buvo pagrobtas plėšimo būdu, ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.
Kaltinamasis J. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir netgi neigė buvęs nusikaltimo darymo vietoje, o kaltinamasis T. A. pripažino buvęs nusikaltimo darymo vietoje kartu su kaltinime nurodytais asmenimis, iš jų ir J. M., tačiau neigė pats atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamųjų parodymus paneigia ir kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymo, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti nuoseklūs, neprieštaringi nukentėjusiojo V. B. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, kuriuos įvertinęs teismas pripažįsta kaip ne vienintelius ir tuo pačiu nelemiančius kaltinamųjų kaltės, nes nukentėjusiojo parodymus patvirtina bei kaltinamųjų kaltę įrodo kiti bylos duomenys. Tai specialisto išvadoje Nr.G 251/2016 (01) konstatuoti nukentėjusiajam V. B. kūno sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti trauminiais poveikiais įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Taip pat kaltinamojo T. A. nuoseklūs, neprieštaringi parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teisminio nagrinėjimo metu. T. A. parodė, kad jis matė ir stovėjo šalia tuo metu, kai nukentėjusiojo atžvilgiu L., J. M. atliko nusikalstamus veiksmus, tai yra panaudojo fizinį smurtą, reikalavo pasakyti rastos banko kortelės Pin kodą, paėmė nukentėjusiojo pinigus, už kuriuos iš karto po nusikalstamos veikos padarymo visi kartu pirko prekes parduotuvėje. Kaltinamasis J. M. neneigia, kad matė kaip L. P. ir T. A. nuėjo į apleisto namo vidų, suprato, kad buvo daroma nusikalstama veika, tačiau pats nedalyvavo. Vėliau ėjo kartu su jais pirkti prekių, gėrė nupirktą alkoholį ir suprato, kad prekes įsigijo už pavogtus pinigus. J. M. parodymus paneigia telefono išklotinių duomenys, patvirtinantys jo bendravimą su D. J. iki įvykio ir po įvykio, jo telefono prisijungimai prie įvykio vietoje esančių celių nusikalstamos veikos darymo laiku, nukentėjusiojo V. B. parodymai, kad jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo visi trys kaltinamieji, vaizdo įraše iš parduotuvės, kurioje buvo perkamos prekės, užfiksuotas kaltinamasis kartu su kitais kaltinamaisiais. Atsižvelgiant į tai, J. M. parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą.
Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamieji T. A. ir J. M., veikdami bendrininkų grupe, padarė BK 180 str.1 d. numatytą plėšimą, BK 214 str.1 d. numatytą neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgyjimą bei BK 215 str.1 d. numatytą neteisėtą finansinės operacijos atlikimą. Byloje nustatyti ir ištirti objektyvūs šių nusikalstamų veikų požymiai atspindi ir nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius, t.y. kaltės turinį- tiesioginę tyčią, nes sprendžiant iš ištirtų nusikalstamų veikų objektyvių aplinkybių, kaltinamieji J. M. ir T. A. suprato daromų veikų pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. nes kaltinamųjų veiksmuose yra visi būtini šių veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
Bausmės skyrimas
BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į T. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ) (BK 11 str.), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia), padarytos baigtos nusikalstamos veikos, bendrininkų grupe. T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. T. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 47-82) Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įstatymo reikalavimus, nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, nukentėjusiojo poziciją, teismas sprendžia, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, įgyvendintas teisingumo principas, paskirta adekvati padarytai veikai, teisinga bausmė kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmės vykdymą atidedant.
2016-09-27 9 val. 30 min. T. A. laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. nustatyta tvarka (2t., b. l. 19), paleistas į laisvę 2016-09-28 14.25 val. (2 t., b. l. 21)
T. A. 2016-09-28 paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 2 t., b.l. 45-46)
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į J. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai) (BK 11 str.), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia), padarytos baigtos nusikalstamos veikos, bendrininkų grupe. J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. J. M. teistas penkis kartus, už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, baustas administracine tvarka ( 2t., b.l. 8-17), šiuo metu Reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), vadovo A. Š. charakterizuojamas teigiamai ir tokiu būdu išreiškė pastangas ir pasiryžimą keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės ligų ir tuo pačiu daugiau nebenusikalsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įstatymo reikalavimus, nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, nukentėjusiojo poziciją, teismas sprendžia, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta ir įgyvendintas teisingumo principas, paskirta adekvati padarytai veikai, teisinga bausmė kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmės vykdymą atidedant.
2016-03-30 15 val. 10 min. J. M. laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. nustatyta tvarka (l t., b.l. 176-177), paleistas į laisvę 2016-04-01 11 val. 00 min. ( 1t., b.l. 177)
J. M. 2016-04-01 paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( 1t., b.l. 195-197)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Taikyti BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmes apimant už BK 180 str.1 d. ir 214 str. 1 d. numatytas veikas, ir iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
T. A. 2016-09-28 paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Taikyti BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmes apimant už BK 180 str.1 d. ir 214 str. 1 d. numatytas veikas, ir iš dalies sudedant paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
J. M. 2016-04-01 paskirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tuščią stiklinį butelį, saugomą Vilniaus aps. VPK saugykloje (1t., b.l. 46-47) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Du CD diskus su vaizdo įrašais ir telefonų pokalbių išklotinėmis, palikti saugoti prie bylos. (2 t. bylos viršelis)
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.