Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei O. B., jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovui R. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo regreso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. vasario 23 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp O. B. ir R. B., bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Pagal šį teismo sprendimą nurodyti įsipareigojimai AB DnB NORD bankui, AB Swedbank, Danske ban A/S Lietuvos filialui buvo pripažinti solidariais ieškovės ir atsakovo R. B. įsiskolinimais. Iš viso, ieškovė, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. yra sumokėjusi už atsakovą R. B. 73192,27 Lt, tai yra:

AB DnB Nord bankui 10561,85 Lt (kiekvienams paskolos gavėjui tektų po 5280,93 Lt);

AB “Swedbank” 20152,24 Lt (kiekvienam paskolos gavėjui tektų po 10076,12 Lt);

Danske bank A/S Lietuvos filialui 57835,22 Lt (visa ši suma buvo sumokėta ieškovės).

Ieškinyje nurodoma, kad įsipareigojimai kreditoriams AB DnB NORD bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 2100-2007-12304, AB “Swedbank” pagal kredito sutartį Nr. 08-027306-FA, Danske bank A/S Lietuvos filialui pagal kreditos sutartį Nr. BP2024080042 vykdė tik ji, todėl įvykdžiusi solidariąją pareigą, turi teisę regreso tvarka reikalauti sumokėtų sumų iš R. B.. Jai įvykdžius įsipareigojimus AB DnB NORD bankui, AB “Swedbank”, Danske bank A/S Lietuvos filialui, tokio dydžio piniginė R. B. prievolė kreditoriams pasibaigė ir tuo pat metu atsirado piniginė tokios pat apimties prievolė jai, tai yra atsirado regreso teisė reikalauti iš atsakovo, kuris neprisidėjo prie suteiktų kreditų mokėjimų, šių sumų priteisimo. Ieškinyje teigiama, kad didžiausia prievolė kreditoriams yra prievolė Danske bank AS Lietuvos filialui. Kadangi vienintelis paskolos gavėjas nevykdė įsipareigojimo mokėti įmokas bankui, ieškovė buvo priversta parduoti gyvenamąjį namą, esantį Stirnų g. 9, Noreikiškių k, Kauno rajone, priklausantį jai ir asakovui. Tačiau atsakovas šį turtą sutiko parduoti tik tuomet, kai dalį jo įsipareigojimų perims ji, tai yra, kai įsipareigos atsakovui sumokėti jo turimas skolas tretiesiems asmenis. Neturėdama pasirinkimo, 2011-01-05 buvo pasirašytas susitarimas dėl turto grąžinimo ir skolų dengimo, pagal kurį R. B. ieškovės atžvilgiu turi reikalavimo teisę, kurios dydis sudaro 10142,06 Lt, todėl šiai sumai mažintinas jos reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, teismas nustatė tokias bylos apslinkybes:

2007 m. kovo 15 d. tarp R. B., O. B. ir AB DnB NORD banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2100-2007-12304, pagal kurią bankas suteikė 31000 Lt dydžio paskolą.

2008 m. kovo 21 d. tarp R. B., O. B. ir AB “Hansabankas” buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 08-027306-FA, pagal kurią bankas suteikė 120000 Lt dydžio kreditą.

2008 m. gegužės 23 d. tarp R. B. ir AB Sampo banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BP2024080042, kurios pagrindu buvo sudaryta 130329,01 EUR dydžio kreditas, pagal šią sutartį O. B. yra laiduotoja.

2010 m. vasario 23 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp R. B. ir O. B. buvo nutraukta. Nutraukiant santuoka O. B. buvo palikta didesnė dalis santuokoje įgyto turto. Santuokos nutraukimo sutarties 8 p. nurodoma, kad O. B. ir R. B. skolos kreditoriams AB DnB NORD bankui, AB Danske bankui, AB Swedbank yra solidariosios sutuoktinių skolos, todėl prieš kreditorius O. B. ir R. B. atsako solidariai. O. B. ir R. B. tarpusavyje susitaria, kad O. B. įsiskolinimus (paskolų likučius ir palūkanas) kreditoriams padengs asmeniškai pagal sutartyse su kreditoriais numatytus grafikus.

Kaip matyti ieškovas ir atsakovė prieš kreditorius yra solidariai atsakingi. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Byloje nustatyta, kad šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš trijų kreditavimo sutarčių. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nepasikeitė, šios prievolės nebuvo dalijamos ir modifikuotos. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir abu, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamoje situacijoje susidarė dviejų lygmenų santykiai: 1) sutuoktinių, kaip skolininkų, ir kreditoriaus santykiai; 2) sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai. Kaip jau buvo nurodyta, šalys turi solidariasias prievoles atsiradusias iš trijų kreditavimo sutarčių. Nutraukus santuoką, šios prievolės prieš kreditorius liko solidarios. Tuo tarpu bendraskolių dalys solidariojoje privolėje yra dalinės ir yra aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai apibrėžti. CK 6.9 str. 1 d. nurodoma, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų skolininkų to, ką jis įvykdė, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Kaip suprantama regreso teisė yra numatyta įstatymu, tačiau šioje teisės normoje yra numatyta išimtis – jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog santuokos nutraukimo metu ieškovas ir atsakovė pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šios sutarties 8 p. nurodoma, kad O. B. ir R. B. konstatuoja, kad sutartyje išvardintos skolos yra solidariosios skolos, todėl prieš kreditorius O. B. ir R. B. atsako solidariai. Taip pat nurodyta, kad O. B. ir R. B. tarpusavyje susitaria, kad O. B. įsiskolinimus (paskolų likučius ir palūkanas) kreditoriams padengs asmeniškai pagal sutartyse su kreditoriais numatytus grafikus. Kaip matyti šia sutartimi šalys aptarė tiek savo prievolės pobūdį prieš kreditorių, tiek ir šių prievolių įvykdymą tarpusavyje. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šį sutarties punktą ji vykdo ir dengia paskolas, tačiau ji nėra atsisakius regreso teisės. Tuo tarpu atsakovas nurodė, jog pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo būten ir susitarta, jog O. B. padengs visas paskolas ir palūkanas, nes jai atiteko didesnė dalis santuokoje įgyto turto. Atitinkamai, tik esant tokiom sutarties sąlygom atsakovas sutiko nukrypti nuo santuokoje įgyto turto padalinimo lygių dalių principo. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad yra galimas sutuoktinių tarpusavio susitarimas dėl solidariosios prievolės įvykdymo. Tokie susitarimai skirti ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams reguliuoti, taip apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui. Tačiau tai nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta, ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, tai yra santuokos nutraukimo metu ieškovei atiteko didesnė dalis santuokoje įgyto turto – 0,292 ha ploto žemės sklypo, 127 kv.m gyvenamasis namas, autoremonto dirbtuvės, 0,2775 ha ploto žemės sklypas, atitinkamai ieškovės prisiimtas įsipareigojimas padengti įsiskolinimus asmeniškai, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punkte yra aiškiai nurodyta, jog O. B. įsiskolinimus (paskolų likučius ir palūkanas) kreditoriams padengs asmeniškai, yra aiškiai suformuluotas ir suprantamas, kaip O. B. įsipareigojimas asmeniškai padengti paskolas. Teismo posėdžio metu O. B. teiginys, jog ji neatsisakė regreso teisės yra atmestinas, nes teismas konstatuoja, jog sutartyje išdėstytas O. B. įsipareigojimas aiškintinas, kaip įstatymo numatyta išimtis, kuriai esant bendraskolis praranda teisę reikalauti įvykdytų įsiskolinimų grąžinimo regreso tvarka, tai yra šalys sutartimi susitarė dėl savo dalių atlyginimo kreditoriams. Kadangi santuokos nutraukimo metu ieškovei buvo palikta didesnė dalis turto, kartu jai paliekant kreditorinius įsipareigojimus, šiuo metu pateikto ieškinio reikalavimas - dalį įsipareigojimų perkelti atsakovui, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų. Pagal sutartyje nurodytas sąlygas akivaizdu, jog regreso teisę galėtų įgyti atsakovas tuo atveju, jeigu ieškovė nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog O. B. ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmetant ieškinį iš ieškovės priteistinas žyminis mokesti, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 88 str., 93 str.). Taip pat iš ieškovės priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., CK 6.5 str.6.9 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1892 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-04-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto areštą 63050,21 Lt sumai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.