- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-490-92-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-39-3-00044-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-92-2012
2012 m. birželio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, taikant LR BK 48 straipsnį, jai skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Taikant BK 63 straipsnio 4 bei 9 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-05-23 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir V. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės pagal 2011-05-23 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį laikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteista už tai, kad 2010 m. lapkričio 15 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, savo namo kieme dėl anksčiau susiklosčiusių priešiškų asmeninių santykių nenustatyta chemine medžiaga papurškė į akis kaimynui J. A., sukeldama pastarajam fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Skunde nuteistoji nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių dėl paties įvykio buvimo, be to, ne visi liudytojai, kurie gali pateikti duomenis apie įvykį, apklausti. Nuteistoji nurodo, jog kaip ji suprato, J. A. pareiškimą į teismą privataus kaltinimo tvarka parengė policijos pareigūnas, kuris ir buvo iniciatorius tokiam pareiškimui parengti, o ne pats J. A.. Teismas neapklausė policijos pareigūnų, kurie bendravo su J. A. apie sveikatos būklę po įvykio. Skunde nuteistoji nurodo, kad kategoriškai teigia, jog nurodytu laiku, maždaug tarp 11.00 val. ir 12.00 val. buvo savo bute, niekur nebuvo išėjusi, jokio susitikimo su J. A. neturėjo. Apeliantė nurodo, kad J. A. bute beveik kasdien vyksta išgertuvės, jis dažnai būna girtas, jo bute renkasi žmonės, kurie triukšmauja, netinkamai elgiasi, vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to tarp J. A. ir nuteistosios kyla ginčai, ji ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą, dėl ko J. A. buvo ne kartą baustas administracine tvarka. J. A., būdamas piktas ir siekdamas atkeršyti nuteistajai už jo atžvilgiu priimtus sprendimus pagal jos skundus, pateikė policijos komisariatui ir teismui tikrovės neatitinkančius duomenis neva nuteistoji jam papurškė iš dujų balionėlio. Apeliantė skunde nurodo, jog konkrečiai ir tiksliai nebuvo nustatytas įvykio laikas, o tai svarbu bylai. Nuteistoji nurodo, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo jos parodymais, kurie buvo nuoseklūs, o J. A. ir A. A. parodymai skiriasi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, privatus kaltintojas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.
V. S. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pirmiausia jos kaltę įrodo nukentėjusiojo privataus kaltintojo J. A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiškino, kad su V. S. yra kaimynai, jie gyvena viename name, dažnai konfliktuoja. Jos namo pusėje įrengtas elektros skaitliukas ir kai jis užeina į jos teritoriją prasideda konfliktai. Tą dieną, tai yra 2010 m. lapkričio 15 d. ryte, apie 9 val., jis nuvyko į policijos komisariatą pas viršininką, pasakė apie situaciją, viršininkas patarė kreiptis pas įgaliotinį, kuris padėtų surašyti prašymą dėl skaitliuko perstatymo. Kadangi jis su savimi neturėjo atsiskaitymo knygelės, vėl grįžo namo, užėjo į namus, paėmė knygelę ir išėjo į kiemą. Tuo metu kaimynė V. S. ėjo nuo tvarto, rankoje ji laikė kažkokį daiktą, kuriuo papurškė jam į veidą, dėl ko jis pajuto skausmą. Daikto, kurį ji laikė rankoje, jis nematė, kad tai buvo dujų balionėlis sprendė iš to, kad po papurškimo jam ašarojo akys, jos paraudo, nors kvapo nejuto. Žmona, kuri tuo metu buvo verandoje, jį įvedė į namus, apiplovė jam akis ir jis namuose pabuvus kokias penkias minutes vėl dviračiu nuvažiavo į policijos komisariatą. Jį matė viršininkas, kuriam jis pasakė, kad jam dujų balionėliu papurškė į akis kaimynė, viršininkas pasakė kreiptis į budinčią dalį ir parašyti pareiškimą. Jis nuėjo į budinčią dalį ir parašė pareiškimą ir grįžo namo. Namuose plovė akis, galvojo, kad praeis, tačiau po dviejų ar trijų dienų nuvyko į polikliniką pas okulistą ir ausų gydytoją, nes skaudėjo ausį, spengė joje, gydytojas išrašė vaistus, lašiukus akims, tabletes. Ekspertizei policija jo nepasiuntė. Po to iš policijos atėjo atsakymas, kad dėl savo pareiškimo gali kreiptis į teismą. Civilinio ieškinio nerašė, nežinojo, kad reikia jį pateikti. Jam padaryta materialinė žala, nes reikėjo pirkti vaistus, kiek sumokėjo už vaistus neskaičiavo. Taip pat V. S. kaltę patvirtina ir liudytojos A. A., nukentėjusiojo žmonos, parodymai, duoti apylinkės teisme, kur ji paaiškino, jog įvykio dieną vyras išėjo iš namų ir ruošėsi dviračiu važiuoti į policijos komisariatą, o ji žiūrėjo pro langą kaip jis išvažiuoja. Po to nuėjo į verandą, ji visuomet jį taip išlydi. Tuo metu pro vartelius išėjo V. A., viena ranka ji čiupo vyrui už plaukų, o kita ranka dujų balionėliu papurškė jam į akis. Nuo verandos, kurioje ji buvo, iki jų buvo apie 1,5-2 m. Matė, kad daiktas, kurį V. A. laikė rankoje, buvo juodos spalvos, telpantis į kumštį, jį laikė rankoje, o ne kišenėje, vadinasi jau buvo iš anksto tam pasiruošusi. Vyras iš rankų paleido dviratį, rankomis užsidengė veidą, sukiojosi vietoje, ji vyrą įvedė į namus, nuplovė akis, jis kažkurį laiką pasėdėjo ir išvažiavo į policiją.
Taip pat iš 2011-12-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. nustatytas abiejų akių junginių cheminis nudegimas, tai yra sužalojimas, padarytas cheminiu poveikiu – cheminėms medžiagoms patekus į akis galimai nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, jog nukentėjusiojo parodymai, priešingai nei teigia nuteistoji, yra nuoseklūs bei neprieštaringi. Jo veiksmai po įvykio taip pat liudija apie tai, kad jo parodymuose nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę - apie įvykį iš karto pranešė policijai, nes tą pačią dieną 11.48 val. jo pareiškimas dėl įvykio buvo įregistruotas Šalčininkų rajono policijos komisariate (b. l. 33). Jo parodymai visiškai patvirtinti liudytojos A. A. parodymais bei 2011-12-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje objektyviai įvertintas nukentėjusiajam padarytas sužalojimas.
Skunde nuteistoji nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių dėl paties įvykio buvimo, be to, ne visi liudytojai, kurie gali pateikti duomenis apie įvykį, apklausti. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau jokių asmenų, kurie būtų tiesiogiai matę įvykį ar galėtų apie jį papasakoti esmines aplinkybes, byloje nėra, išskyrus tuos asmenis, kurie jau apklausti. Taip pat nuteistoji skunde nurodo, jog konkrečiai ir tiksliai nebuvo nustatytas įvykio laikas, o tai svarbu bylai. Šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi įvykio laikas nustatytas - 2010 m. lapkričio 15 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas laikėsi LR BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, V. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, kuris nesukėlė sunkių pasekmių. Padarytas nusikaltimas yra buitinio pobūdžio, nes konfliktas kilo tarp kaimynų dėl anksčiau susiklosčiusių priešiškų asmeninių santykių, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nėra, apeliantė iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teista.
Nuteistosios skunde dėstomi teiginiai neva įrodantys jos nekaltumą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo, yra galutinė ir neskundžiama.