Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ramūno Šileikos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, galutine – 6 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta galutinė – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi, lygtinai paleistas (2019 m. balandžio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas buvo broliu vardu, bet realiai priklausė jam, jis juo nuolat važinėjosi. Visi daiktai, kurie buvo rasti automobilyje, taip pat priklausė jam. Kai jis 2020 m. spalio 14 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir po nutarimo daryti kratą paskelbimo pareigūnai paklausė kokius draudžiamus daiktus jis turi, jis pats parodė šiuos daiktus. Automobilyje buvo mačetė, strypas, rankinėje buvo kastetas. Neprisimena iš kur ir kiek laiko pas jį yra kastetas. Tiesiog kastetas buvo rankinėje ir viskas, jo nenaudojo, jis jam šiaip netinka ant rankos nes yra mažas, netilps pirštai, tai negalėtų panaudoti. Jis kasteto niekada ir nenaudojo. Nežinojo apie tai, kad negalima kasteto nešiotis, vežioti. Dėl to labai gailisi, sutiktų su bauda ir prašo skirti kuo mažesnę baudą (b. l. 94).

2020 m. spalio 14 d. kratos protokole nurodyta, kad atlikus automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratą, jame rasta bei paimta metalinė lazda, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, mobilaus ryšio telefonas „Nuadei“, mačetė, dujų balionėlis „P&P“, išlankstomas juodos spalvos peiliukas – „peteliškė“, išlankstomos žirklės, juodos spalvos kastetas (b. l. 31–38).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2256 (20) nurodyta, kad tirti pateiktas kastetas yra smogiamojo pobūdžio nešaunamasis šaltasis ginklas, pagamintas panaudojant gamyklinę įrangą. Tirti pateikti sulankstomos žirklės, sulenkiami peiliai ir mačetė yra ūkinės bei buitines paskirties įrankiai ir nešaunamiesiems šaltiesiems ginklams nepriskiriami (b. l. 59–62).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai su savimi nešiojosi kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio nešaunamasis šaltasis ginklas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad turėjo rankinėje kastetą, tačiau jo nenaudojo. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina ir 2020 m. spalio 14 d. kratos protokole užfiksuotos aplinkybės. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada Nr. 11-2256 (20) nustatyta, kad D. K. nešiotas daiktas – kastetas, pagamintas panaudojant gamyklinę įrangą, yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio nešaunamasis šaltasis ginklas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo ar minėtų liudytojų objektyvumu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. K. neteisėtai su savimi nešiojosi pramoninės gamybos kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Taigi D. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prašo leisti sumokėti baudą per dvejų metų laikotarpį (b. l. 110–113).

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu ginklais, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 96–104), veikos padarymo metu du kartus baustas administracine tvarka, taip pat kartą po veikos padarymo, paskirtų baudų nemoka (b. l. 105–109), byloje nėra duomenų apie įsidarbinimą, tačiau remiantis pažymos apie proceso dalyvio asmens duomenis, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 iki 500 MGL dydžio.

Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta 27 MGL dydžio baudos bausmė už BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į tai, kad D. K. nedirba, taip pat į tai, kad kaltinamasis prašo leisti sumokėti baudą per dvejus metus, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą. Teismo vertinimu, kaltinamojo D. K. prašomas nustatyti dvejų metų laikotarpis, įvertinus galutinės skirtinos bausmės dydį, neatitiks BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų.

V. Kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 14 d. 12.15 val. iki 2020 m. spalio 15 d. 15.30 val. (dvi dienos) (b. l. 67, 70–71). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kastetas, kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB, Nr. OVS004755)), sunaikintinas (b. l. 63–65).

Byloje kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 MGL (1350 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – 18 MGL (900 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. K. paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 14 d. 12.15 val. iki 2020 m. spalio 15 d. 15.30 val. (dvi dienas), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 14 MGL, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų), dydžio.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kastetą, kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB, Nr. OVS004755)), sunaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.