Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, pareikštą atsakovui N. K., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir jo priedai bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties pagrindu 2020 m. rugpjūčio 10 d. įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame tinklalapyje www.teismai.lt. Pagal CPK 130 straipsnio nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, kaltės 2019 m. spalio 12 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė MERCEDES BENZ E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta privalomuoju draudimu. „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas, vykdydamas 2006 m. balandžio 26 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 12 nuostatas (1.1. punktas) bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėdamas nukentėjusiam dėl turto sugadinimo asmeniui 392,15 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialui kompensavo išmokėtą 392,15 Eur draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsakovui siuntė pretenzijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovui nuostolius (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.280 straipsnio 2 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu priklausė ir ją vairavo atsakovas. Jis pažeidė įstatymo nuostatas: atsakovas neįvykdė jam kaip savininkui tenkančios pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę privalomuoju draudimu (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) ir ėmėsi ją neapdraustą valdyti (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovo nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką 392,15 Eur sumai (CK 6.280 straipsnis).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 392,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia jo sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis sprendimas už akių atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 392,15 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 15 ct) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (392,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šį sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje ? www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-23418-819/2020 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, pareikštą atsakovui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini). Atsakovo N. K. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0351.“

Išaiškinti, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.