- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-15-282-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- J. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-08-12 nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1d. ir nuteistas 40 MGL (5 200 Lt) bauda;pagal BK 228 str. 2 d., o nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. atėmimu teisės dirbti valstybinėje tarnyboje 3 metus.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos – griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 40 MGL (5 200 Lt) bauda.
pagal BK 183 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6 500 Lt) bauda;pagal BK 228 str. 2 d. ir nuteistas atėmimu teisės dirbti valstybinėje tarnyboje 3 metus 6 mėnesius.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos –griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (6 500 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – 65 MGL (8 450 Lt) bauda.
Iš J. M. AB (duomenys neskelbtini) priteisti 942,90 Lt turtinei žalai atlyginti.
Skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. Ž., kuris, vadovaujantis BK 40 str. 1 d., perduotas pagal laidavimą A. Ž. atsakomybei, tačiau dėl šios dalies nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) transporto policijos grupės specialistu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos ir suklastojo tikrus dokumentus bei šiuos dokumentus panaudojo, t. y. pažeisdamas LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 1, 4, 5 , 6 punktus, numatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeisdamas LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus, reikalaujančius sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, netinkamai vykdydamas 2007-06-28 (duomenys neskelbtini) m. VPK viršininko įsakymu patvirtintame savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės asmeninės naudos, savavališkai vykdydamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-08-02 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 dalį dėl 1820 litrų A-92 markės benzino grąžinimo AB (duomenys neskelbtini) ir talpų benzinui sunaikinimo bei siekdamas šį, jam patikėtą saugojimui, benziną pasisavinti, 2007 m. rugpjūčio 23 d., apie 12 val. 30 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su AB (duomenys neskelbtini) Gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų cecho baro viršininku A. Ž., (duomenys neskelbtini) kaime, AB (duomenys neskelbtini) patalpose, A. Ž. darbo kabinete, surašė aktą dėl naftos produktų išpylimo, patvirtinantį, kad jis kartu su AB (duomenys neskelbtini) Gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų cecho baro viršininku A. Ž. į AB (duomenys neskelbtini) prekių-žaliavų cecho 15-tos siurblinės požeminę talpą T-101/2 išpylė 1820 litrų pagal kvapą panašaus į benziną skysčio, nors akte nurodyto naftos produktų kiekio į požeminę talpą neišpylė ir šiame akte nurodytus tikrovės neatitinkančius faktus jis kartu su A. Ž. patvirtino savo parašais bei tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą;
Žemesnės instancijos teismas
po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2007 m. rugpjūčio 23 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) transporto policijos grupės patalpose suklastojo tikrą dokumentą, t. y. surašė sunaikinimo aktą kuriame nurodė melagingus duomenis, kad baudžiamojoje byloje Nr. 43-1-040-07 sunaikino 30 vnt. plastikinių talpų dalyvaujant kviestiniams T. M., gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. I., gyv. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įtikino T. M. ir J. I. šį sunaikinimo aktą pasirašyti, nors J. I. sunaikinant plastikines talpas nedalyvavo, o dalyvaujant T. M. sunaikino tik 15 plastikinių talpų;
po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, žinomai suklastotą 2007-08-23 plastikinių talpų sunaikinimo aktą pateikė tvirtinimui (duomenys neskelbtini) VPK Transporto policijos komisariato l. e. viršininko pareigas R. R., o po to šį žinomai suklastotą 2007-08-23 plastikinių talpų sunaikinimo aktą bei žinomai suklastotą 2007-08-23 aktą dėl naftos produktų išpylimo į AB (duomenys neskelbtini) požeminę talpą jis pateikė (duomenys neskelbtini) VPK TPK Viešosios tvarkos grupės specialistui A. M., atsakingam už (duomenys neskelbtini) VPK TPK paimtų daiktų ikiteisminio tyrimo, administracinių teisės pažeidimų bylose bei rasto bešeimininkio turto saugojimą ir apskaitą, bei tokiu būdu jis panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, ir tokiais savo veiksmais, nesąžiningai atlikdamas jam patikėtas pareigas, sulaužė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, diskreditavo policijos pareigūno vardą bei sumenkino policijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.
Be to, J. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) transporto policijos grupės specialistu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos bei pasisavino jam patikėtą turtą, t. y. pažeisdamas LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 1, 4, 5 , 6 punktus, numatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeisdamas LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus, reikalaujančius sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, netinkamai vykdydamas 2007-06-28 (duomenys neskelbtini) VPK viršininko įsakymu patvirtintame savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, 2007-08-23 kartu su AB (duomenys neskelbtini) Gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų cecho baro viršininku A. Ž. suklastojęs aktą dėl naftos produktų išpylimo, neva patvirtinantį, kad jis kartu su AB (duomenys neskelbtini) Gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų cecho baro viršininku A. Ž. į AB (duomenys neskelbtini) prekių-žaliavų cecho 15-tos siurblinės požeminę talpą T-101/2 išpylė 1820 litrų benzino bei tuo pačiu neva patvirtinantį Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-08-02 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 dalies dėl 1820 litrų A-92 markės benzino grąžinimo AB (duomenys neskelbtini) įvykdymą, jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės asmeninės naudos, laikotarpyje nuo 2007-08-23 iki 2007-09-07, tikslus laikas nenustatytas, pasisavino jam patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. dalį – 336,75 litrus A-92 benzino, kurio vertė 942,90 Lt iš jam kaip (duomenys neskelbtini) TPG specialistui, patikėto saugojimui AB (duomenys neskelbtini) filialui (duomenys neskelbtini) priklausančiame garaže, iki nuosprendžio Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 priėmimo 1820 litrų A-92 markės benzino kiekio bei kėsinosi pasisavinti visą 1820 litrų A-92 markės benzino kiekį, 5096 litų vertės, tačiau viso benzino nepasisavino, nes AB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pastebėjo, kad benzinas AB (duomenys neskelbtini) nėra grąžintas, ir tokiais savo veiksmais, nesąžiningai atlikdamas jam patikėtas pareigas, jis sulaužė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, diskreditavo policijos pareigūno vardą bei sumenkino policijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo pakeisti Mažeikio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. 2 d., 183 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimtas nuosprendis yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nepašalinti prieštaravimai, kurie sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.
Nuteistasis skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis savavališkai vykdė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-08-02 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 dalį dėl 1820 litrų A-92 markės benzino grąžinimo AB (duomenys neskelbtini) bei talpų benzinui sunaikinimą. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netyrė ir nuosprendyje nenurodė, kokius aktus jis pažeidė grąžindamas AB (duomenys neskelbtini) benziną, juolab kad ir liudytoju apklaustas R. R. nenurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį vykdė savavališkai, o patvirtino, kad talpos su saugomu benzinu buvo jo žinioje. Be to nuteistasis teigia, kad ir liudytojas A. M. parodė, jog klausė, ar jis susitvarkys su benzinu ir plastikinėmis talpomis, taip patvirtindamas, kad buvo žodinis nurodymas spręsti daiktinių įrodymų naikinimo klausimą, nors ir pripažino, kad vidaus tvarkos taisyklėse nėra apspręsta, kaip turi būti vykdomas grąžinimas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nors A. M. formaliai ir atsakingas už daiktinių įrodymų priėmimą, apskaitą, saugojimą ir išdavimą visame Transporto policijos komisariate, tačiau jis dėl objektyvių aplinkybių šios pareigos vykdyti negalėjo, todėl jis, kaip padalinio (duomenys neskelbtini) vadovas, vykdė panašias funkcijas ir jam buvo duotas nurodymas gražinti laikomą benziną (A-92 markės; 1820 litrų) pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį. Apelianto teigimu, teismas savo nuosprendyje nenurodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas dėl jo veiksmų savavališkumo.
Šalies argumentai
J. M. taip pat nurodo, kad pats kaltinimas buvo surašytas prieštaringai, nes jame teigiama, kad jis neturėjo teisės priimti daiktinių įrodymų, vykdyti jų apskaitą, saugojimą ir išdavimą, o vėliau teigiama, jog benzinas su talpomis jau buvo patikėtas jam saugoti, kas ir sutrukdė išnagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Skundu nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis siekė pasisavinti jam patikėtą saugoti benziną kadangi, jo nuomone, visiškai nėra aišku, kaip ir iš kokių aplinkybių buvo padaryta tokia išvada. Pasak apelianto, liudytojas V. B. teisme paaiškino, kad nuteistasis jam nesakė, jog nori pasisavinti benziną. Apelianto nuomone, teismas išvadą dėl norėjimo pasisavinti benziną padarė tik dėl surašyto naftos produktų išpylimo akto, nors akto surašymo 2007-08-23 data ir jo pateikimas žaliavų cecho ekonomistei S. S. 2007-09-03 įrodo, kad siekimo pasisavinti naftos produktus nebuvo, nes A. Ž. laukė, kol jis į bendrovę atveš ir išpils į požeminę talpyklą likusius degalus – t. y. įvykdys susitarimą.
Be to apeliantas teigia, kad teismas neįvertino to, kad jis siekė grąžinti likusius degalus – su A. Ž. buvo susitarimas, kad atveš ir išpils likusį kiekį degalų, apie tai buvo informuoti tiesioginiai vadovai ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas P. G..
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantas skunde deklaruoja manymą, kad jo siekis pasisavinti nebuvo nustatytas, vadinasi, kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, o tai reiškia, kad pagal tokį kaltinamąjį aktą negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu.
Taip pat skundu apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis 2007-08-23 apie 12 val. 30 min. veikdamas bendrininkų grupėje su A. Ž., surašė aktą dėl naftos produktų išpylimo, nes, iš tikrųjų, aktą surašė A. Ž., o jis tą aktą tik pasirašė. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad į nuosprendį buvo įrašytos tos aplinkybės, kurios nebuvo įrodytos, o tai yra BPK 305 str. 1 d. 1 p. pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak nuteistojo, A. Ž. pasiūlė surašyti aktą, kad neva jis pristatė visą kiekį kuro (1820 litrų), nors pats A. Ž. apie tai pasakojo kitaip, tačiau teismas teisingais laikė būtent A. Ž. parodymus, o jo parodymus vertino kritiškai, tačiau šios išvados nemotyvavo. Skunde taip pat teigiama, kad R. R. taip pat nurodė, kad galėjo būti taip, jog atvežama tik dalis, o aktas surašomas visam kiekiui, nes esmė yra turtą grąžinti savininkui ir yra nesvarbu per kiek kartų, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Tokiu būdu nuteistasis nurodo, kad prieš akto surašymą 2007-08-23 jis automobiliu ,,Volvo“ atvežė 410 litrus benzino su talpomis – tai patvirtina atliktas eksperimentas, ir susitarė su A. Ž., kad atveš likusį kiekį – tai patvirtino A. Ž., todėl pagal nusistovėjusią praktiką aktą surašė visam privalomam grąžinti benzino kiekiui, tačiau siekiant sugrąžinti likusią benzino dalį, buvo atsisakyta jį priimti, todėl negalima teigti, kad aktas buvo surašytas ir patvirtintas nusikalstamu būdu ir kad tyčia sąmoningai jis norėjo iškraipyti 2007-08-23 akto duomenis.
Nuteistasis savo skundo argumentais nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad 2007-08-23 jis transporto policijos grupės patalpose suklastojo 30 vnt. plastikinių talpų sunaikinimo aktą dalyvaujant kviestiniams T. M. ir J. I., kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis yra nurodęs, jog akto blanką pasiėmė iš kabineto, J. I. aktą pasirašė savo patalpose, o T. M. – lauke. Pasak apelianto, teismas patikėjo vienintelio liudytojo J. I. parodymais, kurie nebuvo kategoriški, ir neatsižvelgė į T. M. parodymus, kuris nurodė matęs naikinamas talpas, o liudytoja I. P. parodė, kad prie konteinerio matė daug supjaustytų talpų.
Tokiu būdu nuteistasis teigia, kad nėra įrodyta, jog jis 2007-08-23 transporto policijos grupės patalpose suklastojo sunaikinimo aktą ir 2007-08-23 aktą dėl naftos produktų išpylimo į AB (duomenys neskelbtini) talpą, o iš to seka, kad negalima daryti išvados apie suklastotų dokumentų panaudojimą – pateikimą tvirtinimui R. R. ir A. M..
Be to, apeliantas savo skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis laikotarpyje nuo 2007-08-23 iki 2007-09-07 pasisavino jam patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. dalį – 336,75 litrus A-92 benzino, kurio vertė 942,90 Lt. Apelianto teigimu, teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo J. K. parodymus apie tai, kad apžiūrėjęs automobilio saloną iš lauko pusės matė, nepatikrinęs bagažinės, iš automobilio ,,nusėdimo“ suprato, kad automobilis tuščias, nes atliktas eksperimentas patvirtino, kad į automobilį pakrovus 434,78 litrus benzino automobilio ,,nusėdimo“ nesimato. Taip pat skunde nurodoma, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog J. K. buvo priėjęs iš kairės pusės prie automobilio 10 metrų atstumu, todėl abejotina, kad iš tokio atstumo galima buvo pro užtamsintus automobilio ,,Volvo“ langus matyti ant automobilio galinės sėdynės sudėtas benzino talpas. Pasak nuteistojo, šių aplinkybių teismas nevertino ir nuosprendyje nepasisakė, kodėl šį įrodymą atmeta.
Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai jo buvimo laiką AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje 2007-08-23 tapatino su A. Ž. dokumento atspausdinimo laiku, nes nebuvo ištirta, ar kompiuterio laikas buvo nustatytas teisingai, todėl tokiu įrodymu vadovautis negalima. Apeliantas taip pat skunde teigia, kad teismas negalėjo vadovautis kaip įrodymu požeminės talpos T-101/2 lygio matuoklio parodymais (AB (duomenys neskelbtini) 2007-09-11 raštu), kadangi liudytojas K. Š. nurodė, jog matuoklis nėra tikslus, nes prietaisas skirtas vandeniui, o ne benzinui, kurio tankiai yra skirtingi, todėl teismas negalėjo vadovautis lygio matuoklio 2007-08-23 kartogramos kopija.
Skundu apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis ketino pasisavinti visus 1820 litrų A-92 benzino kiekį 5096 Lt vertės, nes jis to nepripažino, o tai reiškia, kad ši aplinkybė nėra įrodyta, juolab, kad liudytojai R. R. ir A. M. patvirtino, kad buvo siekiama grąžinti likusią benzino dalį AB (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovės darbuotojai patys dėl neaiškų priežasčių atsisakinėjo priimti grąžinamą benziną ir nevykdė savo pareigų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, nes jei nurodyta, jog buvo pasikėsinta pasisavinti 1820 litrų benzino, tai turėjo būti inkriminuota ir BK 22 str. 1 d., o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kas sutrukdė išnagrinėti bylą (LR BPK 326 str.1 d.5 p.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistasis skundu ginčija savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad apylinkės teismas nevertino kai kurių liudytojų, jo paties, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. parodymų ir kt. Dėl tokių argumentų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų apelianto, liudytojų, A. Ž. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, kuriuos įvertinęs, padarė atitinkamas išvadas, todėl nuteistojo teiginiai, kad teismas netyrė ar nevertino kai kurių įrodymų, atmestini. Pats apeliantas savo skunde neįvardino įrodymų, kurie nebūtų ištirti. Apeliaciniu skundu nuteistasis akivaizdžiai nesutinka su pačių surinktų įrodymų vertinimu, dėl ko pateikia savitą įvykių aplinkybių aiškinimą ir neigia siekdamas turtinės naudos piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, suklastojęs ir disponavęs suklastotais dokumentais, pasisavinęs jam patikėtą svetimą turtą, nors, kaip buvo minėta, apeliacinės instancijos teisme J. M. sutiko su kaltinimu dėl dokumentų klastojimo.
BK 183 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.
Byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais ir paties apelianto parodymus teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad įvykio metu (2007-08-23 – 2007-09-07) J. M. ėjo (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) transporto policijos grupės specialisto pareigas ir atitiko BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektui keliamus specialius reikalavimus (BK 230 str.1 d.). Sprendžiant klausimą, ar J. M. tuo pačiu buvo ir BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, kolegija pažymi, kad prie asmenų, kurių žinioje yra jiems patikėtas turtas, priskiriami ir asmenys, atsakingi už tam tikras atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Iš tikrųjų, byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad už daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paimtų atliekant ikiteisminį tyrimą, ir daiktų, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paimtų administracinio teisės pažeidimo bylose, bei daiktų, rastų kaip bešeimininkis turtas, saugojimą atsakingu buvo paskirtas Transporto policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos grupės vyresnysis specialistas A. M. (2 t., 88-93 b. l.). Iš bylos medžiagos yra aišku, kad 2007-07-22 (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje buvo sulaikyti asmenys, vykdantys benzino vagystę, buvo aptiktos plastikinės talpos su benzinu, kurių išgabenimas ir saugojimas (garaže, kuriuo naudojosi (duomenys neskelbtini) transporto policijos grupė) (duomenys neskelbtini) miesto transporto policijos komisariato viršininko pavaduotojo R. R. nurodymu buvo pavestas specialistui J. M., kaip asmeniui, atsakingam už (duomenys neskelbtini) transporto policijos grupės veiklą (1 t., 193-194 b. l.). Šias aplinkybes, iš esmės, pripažino nuteistasis, jas patvirtino liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti R. R. ir A. M., todėl nėra pagrindo jų vertinti kitaip. Visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių patvirtina, kad J. M. dėl savo atliekamų pareigų buvo gavęs specialų viršesnio pareigūno pavedimą, būtent, jam buvo nurodyta saugoti turtą – 1820 litrus A-92 markės benzino, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas turto pasisavinimo (BK 183 str. 1 d.) subjektu.
Apeliantas savo skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis turto pasisavinimo objektyviosios pusės aplinkybėmis. Viso baudžiamojo proceso metu apeliantas tvirtino, kad jam inkriminuojamo kiekio (336,75 litrų) A-92 markės benzino, priklausančio AB (duomenys neskelbtini), jis nepasisavino, o 2007-08-23, vykdydamas įsiteisėjusį 2007 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį, automobiliu ,,Volvo“ nuvežė į AB (duomenys neskelbtini) gamybinę teritoriją ir supylė į požeminę talpyklą Nr. T-101/2. Tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia tokią versiją.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojo J. K., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž., paties apelianto parodymai, kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. M. per savo poilsio dieną, dar nesant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo apie įsiteisėjusį to paties teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta 1820 litrų išimtą benziną, kuris buvo patikėtas apeliantui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti AB (duomenys neskelbtini), 2007-08-23 12 val. 01 min. automobiliu ,,Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini), per kontrolinio praleidimo punktą Nr. 5 atvyko į AB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir išvyko iš jos tą pačią dieną 12 val. 51 min. Nurodytą laiką ir datą patvirtina kontroliniame praleidimo punkte padaryti įrašai žurnale (1 t., 27-36 b. l.). J. M. neneigė tą dieną buvęs atvykęs į AB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir tvirtino tą sykį, pagal įsiteisėjusį Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį, atvežęs grąžino AB (duomenys neskelbtini) apie 410 litrų benzino, supilstyto į plastikines talpas (3 t., 75 b. l.). Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž., kurio parodymais siūlė remtis apeliantas, teigė matęs J. M. atvežtas talpas su skysčiu, turinčiu benzino kvapą, tačiau tuo pačiu nurodė, kad skysčio išpylimo momento į požeminę talpyklą nestebėjo, nors pagal pareigas privalėjo. Liudytoju apklaustas AB (duomenys neskelbtini) apsaugos posto Nr. 5 darbuotojas J. K., kategoriškai tvirtino, kad 2007-08-23 į bendrovės teritoriją J. M. negalėjo atvežti tokio kiekio benzino (apie 300 litrų), nes jo automobilis nebuvo ,,nusėdęs“, per priekinį langą jis nematė jokių sudėtų talpų automobilio salone, o be to ir pats apeliantas nurodė kitą atvykimo priežastį, neva, atvyko pasidomėti dėl kažkokių vagonų.
Kritikuodamas apylinkės teismo nuosprendį, apeliantas siūlė nesiremti liudytojo J. K. parodymais ir požeminės talpyklos, į kurią jis, neva, supylė 2007-08-23 atvežtą benziną, lygio matuoklio duomenimis. Tokius siūlymus nuteistasis argumentavo tuo, kad J. K. negalėjo matyti, kas yra sudėta automobilyje, nes pastarojo nepatikrino, o talpyklos matuoklis nėra tikslus, nes tai patvirtino liudytoju apklaustas K. Š..
Kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas, kurio metu gautais duomenimis savo skundą grindžia ir apeliantas, patvirtina ne pastarojo keliamas versijas, bet, visumoje su kitais įrodymais, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl J. M. kaltės piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pasisavinus svetimą turtą. Atlikto eksperimento metu buvo nustatyta, kad į automobilio, kuriuo J. M. 2007-08-23 važiavo į AB (duomenys neskelbtini) teritoriją, bagažinę bei saloną ant galinės sėdynės galima sudėti 14 plastikinių talpų su benzinu (apie 410 litrų), tačiau priešingai nei skunde teigia apeliantas, po pakrovos yra matomas akivaizdus automobilio galinės važiuoklės nusėdimas (2 t. 43-47 b. l.), į ką, kaip jau minėta, kreipė dėmesį ir liudytojas J. K., tvirtindamas, kad 2007-08-23 J. M. automobilis nebuvo nusėdęs. Be to, eksperimento metu buvo nustatyta, kad J. M. minėto kiekio benzino išpylimui sugaišo 10 min., neskaitant laiko, kurį jis užtruko iškraudamas talpas iš automobilio ir sustatydamas prie požeminės talpyklos Nr. T-101/2. Taip pat nustatyta, kad išpylus 434,78 litrų benzino (2 t., 49 b. l.) į minėtą požeminę talpyklą, pastarosios skysčių lygis pagal matuoklio parodymus aiškiai pakito (2 t., 53-54 b. l.). Byloje yra duomenys, apie ką teisiamajame posėdyje teigė ir liudytojas K. Š., kad talpyklos Nr. T-101/2 užpildymo matuoklio parodymuose galima tam tikra paklaida (1 t. , 139-145 b. l.), tačiau tai nepatvirtina to, kad 2007-08-23 J. M. į minėtą talpyklą supylė 336,75 litrus A-92 markės benzino. Dėl paklaidų matuoklio parodymuose nebūtų galima nustatyti tikslaus benzino (kito skysčio) kiekio talpykloje, tačiau iš atlikto eksperimento akivaizdu, kad įpilus į tą pačią talpyklą atitinkamą kiekį benzino, matuoklio parodymai kinta, o 2007-08-23 tos pačios talpyklos lygio matuoklio parodymai tuo laiku, kada apeliantas buvo AB ,,Mažeikių nafta“ teritorijoje – visai nekito (1 t. 15-17 b. l.), vadinasi, jokio benzino J. M. į talpyklą Nr. T-101/2 nesupylė. Kolegija atkreipia dėmesį, kad AB (duomenys neskelbtini) sulyginus gautus dokumentus apie, neva, 2007-08-23 į talpyklą supiltą benziną, su talpyklos matuoklio parodymais, buvo nustatyti atitinkami neatitikimai ir , būtent, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūrą (1 t., 1-3 b. l.). Jau buvo minėta, kiek laiko eksperimento metu J. M. užtruko vien supildamas į talpyklą benziną. Tuo tarpu byloje esanti 2007-08-23 filmuota AB (duomenys neskelbtini) teritorijos medžiaga ir tarnybinis pranešimas rodo (1 t., 11-14 b. l.; 3 t., 92 b. l.), kad J. M. automobilis, kuriuo jis, neva, atvežė benziną ir supylė į talpyklą Nr. T-101/2, 12:31:25 val. privažiavo ir apsisukęs prie minėtos talpyklos 12.33:55 val. nuvažiavo – taigi, prie talpyklos užtruko 2 minutes 30 sekundžių, o per tokį laiko tarpą apeliantas iškrauti plastikinių talpų ir benziną supilti į talpyklą aiškiai negalėjo. Taigi visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų aiškiai paneigia apelianto keliamas versijas ir patvirtina, kad J. M. 2007-08-23 į AB (duomenys neskelbtini) neatvežė jokios dalies jam patikėto benzino ir jo nesupylė į talpyklą.
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. M., iš tikrųjų, jokio benzino negrąžino ir pasisavino jam patikėto benzino dalį (336,75 litrus). Tokią išvadą kolegija daro ir dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų, kad po benzino (1820 litrų) išėmimo įvykio vietos apžiūros metu (2007-07-22) būtų įsibrauta į garažą, kuriame buvo laikomas išimtas benzinas, ir pagrobtas koks turtas. Tokių aplinkybių nenurodė nei apeliantas. Tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad garažo, kuriame buvo laikomas išimtas benzinas, raktais naudojasi tik (duomenys neskelbtini) transporto policijos grupės pareigūnai, tarp jų J. M., kuris ir buvo atsakingas už jam patikėtą saugoti benziną (1 t., 193-194 b. l.). Dėl visų išdėstytų aplinkybių nėra jokio pagrindo išvadai, kad 336,75 litrus benzino pagrobė ar kitaip užvaldė ne J. M., o kitas asmuo.
Tuo pačiu kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis 2007-08-23 imitavo benzino grąžinimą AB (duomenys neskelbtini), nes buvo atvykęs į AB (duomenys neskelbtini) teritoriją, važinėjo po ją, buvo net nuvažiavęs iki talpyklos Nr. T-101/2, kartu su A. Ž. suklastojo dokumentą – 2007-08-23 aktą dėl 1820 litrų naftos produktų išpylimo į požeminę talpyklą Nr. T-101/2 (1 t., 4 b. l.), o po to J. M. surašė ir kitą tikrųjų aplinkybių neatspindintį aktą apie plastikinių talpų sunaikinimą 2007-08-23, taip jį suklastodamas (1 t., 199 b. l.).
Savo skunde apeliantas nepagrįstai teigė, kad byloje nėra įrodymų jog jis suklastojo minėtus dokumentus. Skundžiamu ir šiuo nuosprendžiu neabejotinai nustatyta, kad J. M. jokios dalies jam patikėto benzino AB (duomenys neskelbtini) 2007-08-23 negrąžino ir savo parašu bei spaudu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis akte apie, neva, 1820 litrų naftos produktų išpylimą į požeminę talpyklą Nr. T-101/2, suklastojo minėtą dokumentą, kurį vėliau pateikė liudytojui A. M., o pastarasis, remdamasis šiuo dokumentu, padarė atitinkamas atžymas žurnale, iš kurių būtų galima suprasti, kad visas kiekis (1820 litrų) užpajamuoto A-92 benzino, vadovaujantis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2007-08-27 patvarkymu, buvo grąžinti ( 1 t., 107-113 b. l.). Tai, kas surašė aptariamo akto tekstą – J. M. ar A. Ž., kas iš jų dviejų pasiūlė surašyti tokį aktą, esminės reikšmės, kvalifikuojant apelianto nusikalstamą veiką pagal BK 300 str. 1 d., neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. M. ir A. Ž., abu savo parašais patvirtindami nurodytus melagingus duomenis akte dėl, neva, 1820 litrų naftos produkto išpylimo, bendrininkavo nusikaltimo padaryme. Pats apeliantas negalėjo tiksliai nurodyti, kada A. Ž. atspausdino aktą dėl naftos produkto išpylimo, tačiau bylos duomenimis buvo nustatyta, jog šis aktas buvo atspausdintas 2007-08-23 12:23 val. (1 t., 95-96 b. l.), naudojant AB (duomenys neskelbtini) kompiuterinius tinklus, tai sutampa su nustatytu J. M. buvimo laikotarpiu bendrovės teritorijoje ir kolegijai nekyla abejonių, ar kompiuterio laikas buvo nustatytas teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Nei vienas iš kviestinių, nurodytų J. M. surašytame 2007-08-23 sunaikinimo akte, nedalyvavo naikinant plastikines talpas. Apklaustas liudytoju J. I. nurodė, kad apeliantas apie jokias naikinamas talpas jam neminėjo, naikinamų talpų jis nematė, tiesiog, nuteistasis jam padavė dokumentą, paprašė pasirašyti ir jis neskaitęs pasirašė. Liudytojas T. M., vėlgi, nurodė, kad važiuodamas automobiliu pro šalį, matė prie konteinerio sudėtą kažkokį kiekį ,,bambalių“, J. M. prie jo užpildė aktą, paprašė pasirašyti ir jis pasirašęs nuvažiavo. Taigi nei vienas iš liudytojais apklaustų kviestinių visų 30 vnt. plastikinių talpų sunaikinime nedalyvavo, kaip apeliantas nurodė sunaikinimo akte, vadinasi, nuteistasis, įrašydamas į aptariamą aktą tikrųjų faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis, patvirtindamas šiuos duomenis savo parašu, suklastojo dokumentą, kurį vėliau, pateikdamas tvirtinti laikinai einančiam viršininko pareigas R. R. (1 t., 199 b. l.) ir už daiktinių įrodymų apskaitą atsakingam vyresniajam specialistui A. M., panaudojo.
Taigi apeliantas, aiškiai suvokdamas nusikalstamą savo elgesio pobūdį, savo parašu bei spaudu patvirtino tikrųjų aplinkybių neatitinkantį dokumento tekstą, nurodytą akte dėl naftos produkto išpylimo, o po to, įrašydamas melagingus duomenis į 2007-08-23 plastikinių talpų sunaikinimo aktą ir tuos duomenis patvirtindamas savo parašu – suklastojo dokumentus, kuriuos vėliau panaudojo, pateikdamas atitinkamai A. M. ir R. R.. J. M. veikime yra visi būtini BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl apylinkės teismas pagrįstai inkriminavo apeliantui dviejų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą.
Kolegijos nuomone, iš J. M. suformuluoto kaltinimo yra šalintinos kai kurios jo nusikalstamam veikimui ir kaltės klausimui reikšmės neturinčios aplinkybės, apie kurias, be kita ko, savo skunde minėjo ir apeliantas. Byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad J. M. realiai įsiteisėjusio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio nevykdė, o tik imitavo jo vykdymą, todėl kaltinime nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis minėta teismo nuosprendį vykdė savavališkai. Kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad J. M. kėsinos pasisavinti visą kiekį (1820 litrų) jam patikėto svetimo turto – A-92 markės benzino. Apylinkės teismas tokią išvadą, iš esmės, grindė tik 2007-08-23 suklastotu naftos produktų išpylimo aktu, kuriame buvo melagingai nurodytas išpiltas į požeminę talpyklą visas – 1820 litrų, benzino kiekis. Iš bylos duomenų ir AB (duomenys neskelbtini) pateikto civilinio ieškinio yra aišku, kad bendrovei, vykdant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį iš minėtu nuosprendžiu grąžintinų 1820 litrų A-92 markės benzino buvo negrąžinti tik 336,75 litrai (2 t., 80-81 b. l.), likęs kiekis naftos produktų faktiškai buvo grąžintas AB (duomenys neskelbtini): 434,78 litrai – 2007-11-19, 1048,47 litrai – 2008-02-21. Pagal J. M. pareikštą kaltinimą, jis dalį jam patikėto benzino (336,75 litrus) pasisavino laikotarpiu nuo 2007-08-23 iki 2007-09-07, kol buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nebuvo nustatyta, kad per tokį, pakankamai ilgą, laikotarpį būtų pasisavinta dar kokia nors nuosprendžiu grąžintino benzino dalis, nors apeliantui, iš esmės, nebūtų buvę kliūčių tęsti nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą. Iš bylos duomenų matyti, jog suklastoti dokumentai (aktas dėl naftos produktų išpylimo ir plastikinių talpų sunaikinimo aktas) buvo pateikti ir priimti atitinkamai AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariate, liudytojas A. M. apskaitos dokumentuose buvo padaręs atitinkamus įrašus apie grąžintą visą benziną (1820 litrus) pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir sunaikintas talpas, taigi, J. M. buvo sąlygos savintis ir kitą dalį benzino, tačiau jis šios veiklos neatliko. Taigi negalima daryti neabejotinos išvados, kad J. M. tyčia buvo nukreipta pasisavinti visą kiekį jam patikėto benzino, todėl nėra teisinio pagrindo inkriminuoti apeliantui pasikėsinimo pasisavinti jam patikėtus 1820 litrus A-92 markės benzino. Dėl to, kas paminėta, kolegija mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, atskleidžiančių visas būtinas J. M. inkriminuoto pasikėsinimo pasisavinti visą benziną (1820 litrus) faktines aplinkybes, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tam tikrus netikslumus skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Apylinkės teismas pripažino kaltu apeliantą padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 2 d., o skirdamas bausmes nurodė atitinkamai BK 228 str. 1 d. ir 228 str. 2 d., nors iš to paties nuosprendžio įžanginės ir aprašomosios dalių matyti, kad J. M. buvo kaltinamas ir teisiamas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., padarymą. Tokį neatitikimą skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje kolegija vertina kaip padarytą techninę klaidą.
Visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų aiškiai paneigia apelianto keliamas versijas ir patvirtina, kad
J. M. 2007-08-23 būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) transporto policijos grupės specialistu, pažeisdamas LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 1, 4, 5 , 6 punktus, numatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeisdamas LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus, reikalaujančius sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, netinkamai vykdydamas 2007-06-28 (duomenys neskelbtini) m. VPK viršininko įsakymu patvirtintame savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, 2007-08-23 apie 12.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su AB (duomenys neskelbtini) Gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų cecho baro viršininku A. Ž., savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius faktus, suklastojo dokumentą – aktą dėl naftos produktų išpylimo, neva, patvirtinantį, kad jis kartu su AB (duomenys neskelbtini) Gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų cecho baro viršininku A. Ž. į AB (duomenys neskelbtini) prekių-žaliavų cecho 15-tos siurblinės požeminę talpą T-101/2 išpylė 1820 litrų benzino, nors benzino į požeminę talpyklą neišpylė, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugpjūčio 23 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą valandą, suklastojo kitą dokumentą, t. y. surašė sunaikinimo aktą, kuriame nurodė melagingus duomenis, kad baudžiamojoje byloje Nr. 43-1-040-07 sunaikino 30 vnt. plastikinių talpų dalyvaujant kviestiniams T. M., gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. I., gyv. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įtikino T. M. ir J. I. šį sunaikinimo aktą pasirašyti, nors J. I. sunaikinant plastikines talpas nedalyvavo, o dalyvaujant T. M. sunaikino tik 15 plastikinių talpų, vėliau, laikotarpyje nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, žinomai suklastotą 2007-08-23 plastikinių talpų sunaikinimo aktą pateikė tvirtinimui (duomenys neskelbtini) VPK Transporto policijos komisariato l. e. viršininko pareigas R. R. ir šį žinomai suklastotą 2007-08-23 plastikinių talpų sunaikinimo aktą bei žinomai suklastotą 2007-08-23 aktą dėl naftos produktų išpylimo į AB (duomenys neskelbtini) požeminę talpą pateikė (duomenys neskelbtini) VPK TPK Viešosios tvarkos grupės specialistui A. M., atsakingam už (duomenys neskelbtini) VPK TPK paimtų daiktų ikiteisminio tyrimo, administracinių teisės pažeidimų bylose bei rasto bešeimininkio turto saugojimą ir apskaitą, tuo pačiu, neva, patvirtindamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-08-02 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 dalies dėl 1820 litrų A-92 markės benzino grąžinimo AB (duomenys neskelbtini) įvykdymą, ir jis, laikotarpyje nuo 2007-08-23 iki 2007-09-07, tiksliai nenustatytu laiku, pasisavino jam patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. dalį – 336,75 litrus A-92 benzino, kurio vertė 942,90 Lt iš jam kaip (duomenys neskelbtini) VPK TPK (duomenys neskelbtini) TPG specialistui, patikėto saugojimui AB (duomenys neskelbtini) filialui (duomenys neskelbtini) priklausančiame garaže, iki nuosprendžio Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-636/2007 priėmimo 1820 litrų A-92 markės benzino kiekio – tokiais savo veiksmais, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, pasisavino jam patikėtą turtą, sulaužė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, diskreditavo policijos pareigūno vardą bei sumenkino policijos prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.
Kolegija konstatuoja, kad J. M. savo veiksmais padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo įstatymo straipsniuose (BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d.). J. M. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad visi J. M. padaryti nusikaltimai – turto pasisavinimas, piktnaudžiavimas, dokumento suklastojimas bei disponavimas suklastotu dokumentu, yra kokybiškai vienas su kitu susiję ir padaryti dėl vieningo nusikalstamo sumanymo – pasinaudojant tarnybine padėtimi, pasisavinti patikėto svetimo turto dalį ir klastojant dokumentus bei juos panaudojant, nuslėpti nusikalstamą elgesį, kad šis nepaaiškėtų. Apylinkės teismas nepagrįstai J. M. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi kvalifikavo pagal du BK straipsnius (BK 228 str. 2 d.), taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teisme J. M. pripažino savo kaltę pagal BK 300 str. 1 d. ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. nuostatas – pagal laidavimą.
Iš tikrųjų, BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Jau minėta, kad J. M. padarytos trys nusikalstamos veikos yra kokybiškai susijusios tarpusavy, taigi, esant idealiai sutapčiai. Tai, iš esmės, atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p. numatytą reikalavimą, kad asmuo būtų pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau apelianto parodymų analizė viso baudžiamojo proceso metu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, rodo, kad jis nepripažino savo kaltės nei dėl turto pasisavinimo, nei dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Iš jo deklaratyvių pareiškimų apeliacinės instancijos teisme, kad jis sutinka su kaltinimu dėl dokumento klastojimo pagal BK 300 str., daryti išvadą, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio nėra jokio pagrindo. Nenustačius vienos iš būtinų BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytų sąlygų, t. y. kad J. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą ir atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.
Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmes pagal BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK VIII skyriuje, nepažeidė. Jokių naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta, nenurodė nei apeliantas savo skunde.
Tačiau šiuo nuosprendžiu iš kaltinimo pašalinus objektyviąją aplinkybę – pasikėsinimą pasisavinti 1820 litrų A-95 markės benzino, sumažėjo nusikaltimo dalykas ir atitinkamai J. M. nusikalstamo elgesio pavojingumas, todėl kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo apeliantui pagal BK 183 str. 1 d. paskirtą bausmę būtina sumažinti. Šiuo atveju skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).
Konstatavus, kad apylinkės teismas nepagrįstai piktnaudžiavimą (BK 228 str. 2 d.) kvalifikavo pagal du baudžiamuosius įstatymus, nustačius, kad J. M. padarė tris nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas pagal BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., sudarančias idealiąją sutaptį, kolegija, atsižvelgusi į visas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui nustato naują bausmę pagal BK 228 str. 2 d., ir visas šiuo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrina iš naujo – bausmių apėmimo būdu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes apėmimo, o po to dalinio sudėjimo būdu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu 326 str. 2 d. 2 p., 3 d.,
nusprendžia:
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį J. M. atžvilgiu:
J. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (rezoliucinėje nuosprendžio dalyje – pagal BK 228 str. 1 d.)(dėl piktnaudžiavimo suklastojant dokumentus) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo pasisavinant benziną) kvalifikuoti kaip vieną veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. ir paskirti bausmę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 metus 6 mėnesius.
J. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti iki 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. ir 183 str. 1 d. paskirtas bausmes bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-08-12 nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę J. M. paskirti – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.