Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-7842-430/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-10
Bylos Nr.
2-7842-430/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04491-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
M. P., B. M.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VMI
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civ. byla Nr.2-7842-430/2011Teisminio proceso Nr.2-01-3-04491-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 34.5; 116.1 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.gegužės 10 d.

VilniusVilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant pareiškėjai M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. P. ir B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2011-03-22 pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po N. M. mirties 2006-10-27 priėmė jos palikimą faktiškai pradėję jį valdyti. Nurodė, kad po N. M. mirties liko gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Palikėja testamento nepaliko. Po palikėjos mirties nei pareiškėjas (sutuoktinis), nei pareiškėja (dukra) dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties liko gyventi minėtame name, pareiškėja rūpinosi tiek namu, tiek tėvu, atliko remontą, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė aplinką, laikė minėtą turtą savo nuosavybe.

2011-04-12 gautas suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VMI atsiliepimas į pareiškėjų pareiškimą. Nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai priėmė palikimą po N. M. mirties.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas B. M. ir suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VMI atstovas. Iš Vilniaus apskrities VMI gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Esant tokiam prašymui, byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. B. M. iki teismo posėdžio prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo B. M. sutuoktinė ir pareiškėjos M. P. motina N. M. mirė 2006-10-27 (b.l. 9). Testamentų registre N. M. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų neįregistruota (b.l. 13). VĮ „Registrų centras“ 2010-03-03 duomenimis B. M. vardu įregistruota nuosavybė į gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Duomenų ir įrodymų, kad N. M. būtų turėjusi kitų vaikų, be suinteresuoto asmens M. P., byloje nėra. Pareiškėjai, siekdami pagrįsti aplinkybes, kad po N. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti, pateikė teismui rašytinius įrodymus apie tai, kad mokėjo už komunalinius patarnavimus (b. l. 24-28). Tą aplinkybę, jog pareiškėjai gyveno name, juo rūpinosi ir mokėjo už komunalinius patarnavimus patvirtino ir teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

LR CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. LR CK 5.51 str. nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 3 d., palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai M. P. ir B. M. po N. M. mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Esamus įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 448 str. str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų M. P. ir B. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2006-10-27 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė