Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ginčo esmė:

Ieškovė E. V. (toliau ieškovė) ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.138 str., 4.255 str. 2 p., 4.262 str., prašo: pripažinti neteisingais Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,20 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (sudaryto 1996.06.06) kadastrinius duomenis dalyje dėl V. G., gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į 58/78 dalis žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal 1996-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.AS39/96-A306;pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 20 d. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. patvirtinto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro (duomenys neskelbtini)) dalį dėl nuosavybės teisės į 29/78 (dvidešimt devynias septyniasdešimt aštuntąsias) dalis Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo ( Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą 7 p.);pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 20 d. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ((duomenys neskelbtini)) pagrindu nekilnojamo turto registre įregistruotą juridinį faktą - E. V. asmeninę nuosavybę į 29/78 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 2 d. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. patvirtintos Dovanojimo sutarties ((duomenys neskelbtini)) dalį dėl 29/78 (dvidešimt devynių septyniasdešimt aštuntųjų) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Vilkaviškio r. sav. (duomenys neskelbtini) dovanojimo (Dovanojimo sutarties 2.1.4 p.):pripažinti negaliojančiu 2014 m. spalio 2 d. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. patvirtintos dovanojimo sutarties ((duomenys neskelbtini)) pagrindu nekilnojamo turto registre įregistruotą juridinį faktą - E. V. asmeninę nuosavybę į 29/78 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.4-6, 126-129 l.).Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. G., po kurio mirties ji paveldėjusi visą jam priklausantį turtą (atsisakius nuo palikimo V. G. žmonai - jos motinai G. G.). Tai patvirtina notaro jai išduotas 2013-03-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Šio dokumento pagrindu VĮ ,,Registrų centras“ buvo užregistruotos jos nuosavybės teisės į ½ dalį buto Nr. l, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 63/200 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 29/78 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. Be to, šio dokumento pagrindu buvo užregistruotos jos nuosavybės teisės į dar tris jos tėvui priklausiusius žemės sklypus, esančius tame pačiame (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.. Po tėvo mirties, sutinkamai su Notariato įstatymo 52 str. l d., jos motinai G. G. buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas, kadangi dalis paveldimo turto priklausė jos tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tame tarpe ir nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.. 2014 m. spalio 2 d. notaro patvirtinta Dovanojimo sutartimi jos motina G. G. padovanojo jai priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Po šio sandorio ji tapusi jos tėvams priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. savininke, t.y. buto Nr.l, dalies tvarto bei dalies kiemo statinių (bendrasavininkė V. P.) bei 29/39 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savo nuosavybės teises ji įregistravusi VĮ ,,Registrų centras“. Tapusi viso šio tėvams priklausiusio nekilnojamojo turto savininke, ji kreipusis į VĮ ,,Registrų centras“, kad būtų atlikti jai priklausančių žemės sklypų, tame tarpe ir esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kadastriniai matavimai. Tačiau paaiškėjo, kad atlikti kadastrinių šio žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.) nėra galimybės, kadangi registruojant žemės sklypus VĮ ,,Registrų centras“ jos tėvo vardu dar 1996 m. buvo padaryta klaida ir jai nuosavybės teisės buvo užregistruotos ne tik į 0,5800 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį po šiuo metu jai priklausančiu butu Nr.l, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., bet ir į 58/78 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu po V. P. nuosavybės teise priklausančiu butu Nr.2, nors tokiam nuosavybės teisių įregistravimui (į 58/78 dalis minėto žemės sklypo) nebuvo jokio teisinio pagrindo. Vėliau ši klaida buvo „perkeliama" ir į visus paskesnius sudaromus dokumentus, susijusius su tėvų nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą - jau minėtus paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės teisės liudijimą bei dovanojimo sutartį. Tačiau apie šią įsivėlusią klaidą ji (mananti, jog ir jos motina) sužinojusi tik tuomet, kai pradėjusi domėtis žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimu. Daranti prielaidą, jog apie šią klaidą nežinojo ir jos tėvas V. G.. Jos tėvai (tėvo vardu) 1996 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr.AS39/96-A357, pagal kurią įsigijo 1,60 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini)., sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini),su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kiemo įrenginiais. Šiuo metu tai yra 1,02 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,58 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame (0,58 ha ploto) žemės sklype yra ir jai priklausantis butas Nr. l, esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav.. Kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., yra dvibutis, tai kitą dalį žemės sklypo po šiuo namu iš valstybės nusipirko tuometinė kito buto (šiuo metu butas Nr.2) savininkė E. R.. 1996 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.AS39/96-A306 E. R. nusipirko 3,13 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini) 1, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais. Žemės sklypo dalis, esanti po pastatais yra 0,20 ha ploto. Šio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nežinia dėl kokių priežasčių (akivaizdu, jog klaidingai), dalies (58/78 ???) šio žemės sklypo savininku Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jos tėvas V. G., nurodant įregistravimo pagrindą 1996-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr.AS39/96-A306, nors pagal šią sutartį žemės sklypą įsigijo tik jau minėta E. R.. Pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis E. R. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 20/78 (???) dalių šio žemės sklypo. Šiuo atveju visiškai neaišku kuo vadovaujantis ir kaip buvo apskaičiuotos bei įregistruotos būtent tokios (58/78 ir 20/78) jos tėvui bei E. R. nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalys, jeigu bendras žemės sklypo plotas yra 0,20 ha. Mananti, jog tai tik dar kartą patvirtina, jog registruojant nuosavybės teises į šį 0,20 ha ploto žemės sklypą buvo padarytos akivaizdžios klaidos, kurios vėliau buvo kartojamos (perkeliamos) ir į vėlesnius su šiuo žemės sklypu susijusius dokumentus, t.y. į šio žemės sklypo paveldėjimo bei dovanojimo dokumentus. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (su istorija) matyti, kad apie 0,20 ha ploto žemės sklypą, mirus E. R., jai priklausiusį turtą, tame tarpe ir minimą žemės sklypą (jo dalį), 1997-01-22 paveldėjo L. V.. L. V. 2003 m. liepos l d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.4063, jai priklausančią dalį (20/78 dalių) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (bei butą Nr.2), (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., pardavė V. P., kuri šiuo metu jau taip pat yra mirusi. Kiek jai yra žinoma, jai priklausančio turto paveldėjimo dokumentai nėra sutvarkyti ir nuosavybės teisės į minėtą dalį žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre iki šiol yra registruotos V. P. vardu. Kadangi nei E. R., nei L. V., nei V. P. šios akivaizdžios klaidos įregistruojant savo nuosavybės teises į šį žemės sklypą nepastebėjo, tai šiuo metu pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis 0,20 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilkaviškio r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės yra nurodytos ji bei V. P.. Jai pagal šiuos duomenis priklauso 29/39 dalys šio žemės sklypo, o V. P. - 20/78 dalių. Sužinojusi apie šią akivaizdžią klaidą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, jis kreipusis į VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialą, kad iš minėto registro (Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų panaikintas įrašas apie tai, kad jai nuosavybės teise priklauso 29/39 dalys minėto žemės sklypo, tačiau jai buvo paaiškinta, kad to padaryti nėra galimybės, kadangi sutinkamai su CK 4.262 str. nuostatomis įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Neturėdama kitos išeities ji yra priversta kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų panaikintos jos daiktinės (nuosavybės) teisės į minėtas 29/39 dalis žemės sklypo. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Tokia nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis. Jame nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Kadangi šiuo atveju joks naujas dokumentas dėl daiktinės teisės išregistravimo negali būti pateiktas, nes daiktinė teisė buvo įregistruota nesant tam teisinio pagrindo (klaidingai) ir ši klaida kartojosi visuose kituose dokumentuose, kurių pagrindu ši daiktinė teisė į 58/78 dalis minėto žemės sklypo pagal paveldėjimo, dovanojimo sandorius buvo registruojama kitiems asmenis (mano motinai, man), tai šiuo metu vienintelis šios klaidos galimas ištaisymo būdas yra teisminiu keliu panaikinti jos nuosavybės teisių į 29/39 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,20 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Šios klaidos ištaisymas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. tvarka nėra galimas, kadangi tai nėra techninė klaida, nes jos ištaisymas susijęs ir su trečiųjų asmenų (šiuo atveju - V. P. turto paveldėtojų) teisėtais interesais. Mananti, jog atsakovas VĮ ,,Registrų centras“ jos ieškinio reikalavimams neprieštaraus, kadangi iš jos pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad nuosavybės teisės į dalį minėto žemės sklypo jos tėvui V. G. 1996 m. buvo įregistruotos nesant tam jokio teisinio pagrindo, o to pasėkoje vėliau buvo registruojamos jos nuosavybės teisės į šią dalį minėto žemės sklypo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą bei dovanojimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ir šių man išduotų notarinių dokumentų dalys dėl ieškinyje minimos žemės sklypo dalies paveldėjimo bei dovanojimo, kadangi šių dokumentų pagrindu buvo registruotos jos nuosavybės teisės.

Atsakovas VĮ ,,Registrų centras“ (toliau atsakovas) į ieškinį, į patikslintą ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškinio reikalavimais sutiko, tačiau nesutiko, kad VĮ ,,Registrų centras“ yra tinkamas atsakovas.Atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos. Žemės sklypo plotas - 0,20 ha, iš jo - žemės ūkio naudmenų plotas - 0,15 ha, užstatyta teritorija - 0,05 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nuosavybės teisė į 29/39 žemės sklypo įregistruota E. V., įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2014-10-08. Nuosavybės teisė į 20/78 Žemės sklypo įregistruota V. P., Gyventojų registro duomenimis mirusiai (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas - 2003-07-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.4063. Įrašas galioja nuo 2003-07-30. Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) centrinio duomenų banko išraše nurodomi istoriniai įrašai apie pradinį nuosavybės teisės įregistravimą ir tolesnį nuosavybės teisės pasikeitimą: nuosavybės teisė į 58/78 Žemės sklypo įregistruota V. G.. Įregistravimo pagrindas - 1996-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.AS39/96-A306. Išregistravimo pagrindas - 2013-03-20 Nuosavybės teisės liudijimas Nr(duomenys neskelbtini), 2013-03-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 1996-06-06 iki 2013-04-02. Nuosavybės teisė į 29/78 Žemės sklypo įregistruota G. G.. Įregistravimo pagrindas - 2013-03-20 Nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Išregistravimo pagrindas - 2014-10-20 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2013-04-02 iki 2014-10-08. Nuosavybės teisė į 29/78 Žemės sklypo įregistruota E. V.. Įregistravimo pagrindas - 2013-03-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Išregistravimo pagrindas - 2014-10-20 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2013-04-02 iki 2014-10-08. Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. 39/9227) centrinio duomenų banko išraše nurodomi istoriniai įrašai apie pradinį nuosavybės teisės įregistravimą ir tolesnį nuosavybės teisės pasikeitimą: nuosavybės teisė į 20/78 Žemės sklypo įregistruota E. R.. Įregistravimo pagrindas - 1996-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.AS39/96-A306. Išregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 1996-06-06 iki 1997-01-22. Nuosavybės teisė į 20/78 Žemės sklypo įregistruota L. V.. Įregistravimo pagrindas - 1997-01-22 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Išregistravimo pagrindas - 2003-07-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.4063. Įrašas galioja nuo 1997-01-22 iki 2003-07-30. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad įregistruojant nuosavybės teises į Žemės sklypą, unikalus Nr.3918-0001-1511, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. buvo padaryta klaida įrašant V. G. 58/78 dalių savininku, nurodant įregistravimo pagrindą 1996-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr.AS39/96-A306. 1996-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr.AS39/96-A306 6 punkte nurodyta, kad sutartis per tris mėnesius įregistruojama Vilkaviškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos tvarkomame valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Sutartyje yra įrašas, apie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1996 m. birželio 6 d. Šį faktą parašu bei antspaudu patvirtino, Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Vilkaviškio rajono Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovė L. A.. 1994-12-30 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad apskrities valdytojas organizuoja valstybinio žemės kadastro darbus, atlieka žemės teisinį registravimą. 1996-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.AS39/96-A306 įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre dieną galiojusio Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad apskrities valdytojas organizuoja valstybinio žemės kadastro darbus, atlieka žemės teisinį registravimą. 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apskričių viršininkų administracijų padaliniai iki 1998 m. sausio 1 d. nustatyta tvarka registruoja žemės sklypus, žemės sandorius ir tvarko Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą. Mirus E. R., jos vaikaitei buvo išduotas 1997-01-22 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad L. V. paveldi 20/78 dalių Žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio Žemės sklypo nuosavybės pagrindas: 1997-01-21 Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Vilkaviškio rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pažyma Nr.1440, 1996-06-06 tos pačios tarnybos pažymėjimas apie Žemės sklypo įregistravimą Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, 1996-06-06 Vilkaviškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis Nr.AS39/96-A306, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo planas. Akivaizdu, kad ir 1997-01-21 Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Vilkaviškio rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo bendrasavininkai yra E. R. ir V. G.. Tretysis asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip teisių perėmėja, gali tinkamai paaiškinti aplinkybes, kodėl į Valstybinį žemės kadastro duomenų registrą įrašyti du savininkai - E. R. ir V. G., nors sutartyje nurodyta tik E. R.. VĮ,,Registrų centras“ žemės sklypų teisinio registravimo funkcija buvo pavesta vykdyti tik nuo 1998 m. sausio 1 d. Tenkinus patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus ir panaikinus klaidingą įrašą, jog V. G. priklauso 58/78 dalys Žemės sklypo (atsiliepimo 2.1. punktas), Nekilnojamojo turto registre išliks klaidingi įrašai, kad E. R. 1996-06-06 įregistruota nuosavybės teisė į 20/78 Žemės sklypo, o V. P. nuosavybės teise priklauso 20/78 Žemės sklypo. Parengiamuosiuose teismo posėdžiuose buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 20/78 Žemės sklypo savininkė V. P. yra mirusi, o palikimo niekas nepriėmė. Kadangi, valstybę paveldėjimo santykiuose atstovauja VĮ „Turto bankas", ši įmonė, teismo iniciatyva, buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje. Mano, kad siekiant išvengti ateityje naujo teisminio proceso dėl V. P. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės dalies Žemės sklype nustatymo bei vadovaujantis CPK įtvirtintais ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principais, reikia pripažinti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti klaidingi duomenys, jog E. R. 1996-06-06 įregistruota nuosavybės teisė į 20/78 Žemės sklypo, nustatant, kad E. R. 1996-06-06 įregistruota nuosavybės teisė į Žemės sklypą (visą plotą, nenurodant nuosavybės dalies). Pakeisti, mirus E. R., išduotą 1997-01-22 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 20/78 dalių Žemės sklypo, nustatant, kad paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, 2000 kvadratinių metrų dydžio, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti 2003-07-01 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.4063, pagal kurią V. P. nupirko Žemės sklypą, 1 punktą, nustatant, kad V. P. asmeninės nuosavybės teise nupirko 20 arų (0,2000 ha) žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Gižų k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1997-01-22 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr.I-307 ir 2003-07-01 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.4063 patvirtino Vilkaviškio 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Ūsaitė.

Tretysis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, į ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį tenkinti, panaikinti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) daiktinių teisių (nuosavybės teisių) į 29/39 dalis žemės sklypo (bendras plotas 0,20 ha), esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; tinkamu atsakovu laikyti VĮ Registrų centrą, įmonės kodas 124110246, Vinco Kudirkos g. 18-3,03105 Vilnius.Atsiliepime nurodė, kad ieškovė teismo prašo panaikinti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) daiktinių teisių (nuosavybės teisių) į 29/39 dalis žemės sklypo (bendras plotas 0,2000 ha), esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) v., registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. 1996 m. rugpjūčio 9 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. AS39/96-A357 V. G. iš valstybės, nusipirko 2 žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 0.58 ha (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav.. 1996 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba 1996 m. rugpjūčio 9 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. AS39/96-A357 pagrindu, įregistravo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre V. G. nuosavybės teises į 0.5800 ha namų valdos žemės sklypą. 1996 m. birželio 6 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. AS39/96-A306 E. R. iš valstybės, nusipirko 3 žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurių 0.20 ha (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). v., esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 1996 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba 1996 m. birželio 6 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. AS39/96-A306 pagrindu įregistravo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre E. R. nuosavybės teises į 20/78 dalių namų valdos žemės sklypo ir V. G. nuosavybės teises į 58/78 dalis namų valdos žemės sklypo, kurio viso plotas 0.20 ha, esančio(duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) ), Vilkaviškio r. sav., registro Nr. (duomenys neskelbtini) Iš esamų dokumentų, t. y. 1996 m. birželio 6 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. AS39/96-A306 ir 1996 m. rugpjūčio 9 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. AS39/96-A357 matyti, kad įrašant duomenis į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą buvo padaryta techninė klaida, kuri tęsėsi visuose kituose dokumentuose. 1997 metais įsteigus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą tuo metu aktualūs 1995-1996 metų duomenys šiuo atveju ir klaidingi duomenys apie V. G. nuosavybės teises į 58/78 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1997-10-16 Nr. VIII-454, 2 str.). Apskričių viršininkai 1998 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatyta tvarka perdavė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui su Valstybinio žemės kadastro duomenų registro tvarkymu susijusias funkcijas ir įgaliojimus. Pagal Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalį apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų pareigybės panaikinamos 2010 m. birželio 30 d. ir apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d. Pagal 2010 m. birželio 18 d. Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-912 40 straipsnio 8 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo teismų pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose bylose, taip pat po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose nagrinėti bylose, susijusiose su apskrities viršininko pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą vykdytomis funkcijomis, valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba. Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas" pripažinimo netekusiu galios (Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo)" (Žin., 2010, Nr. 31-1434; Žin., 2010, Nr. 54-2654) 5.2 punkte nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, iškilus ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu Įstatymuose nenustatyta kitaip. (2010-07-14 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010). Šiuo atveju padaryta tik apsirikimo klaida registruojant daiktines teises į Valstybinį žemės kadastro duomenų registrą. Nekilnojamo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti netikslūs ir klaidingi duomenys arba gali būti papildyti neišsamūs duomenys, jeigu į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Teismo sprendimu konstatavus, kad padaryta apsirikimo klaida, registruojant nuosavybės teises, VĮ ,,Registrų centras“, būdamas nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, pagal teismo sprendimą pakeis Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuomone VĮ Registrų centras yra tinkamas atsakovas. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra aiški apsirikimo klaida registruojant V. G. nuosavybės teises į 58/78 dalis namų valdos žemės sklypo, kurio viso plotas 0.2000 ha, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., registro Nr. (duomenys neskelbtini) į Valstybinį žemės kadastro duomenų registrą, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakove būti negali (b.58-61 l.).

Tretysis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, pateikė į patikslintą ieškinį atsiliepimą, kuriame nurodo, kad dėl patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai reikalingų įrodymų, ieškiniui pagrįsti.Atsiliepime nurodo, kad Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininke yra V. P., mirusi (duomenys neskelbtini), kurios palikimo nei vienas įpėdinis nepriėmė. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau -Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą Mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, nuo 2015 m. kovo 20 d. VMI prie FM paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Informuojantys, kad VMI prie FM iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Pateiktose valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. AS39/96-A306 ir AS39/96-A357 nurodyta, kad vienas iš žemės sklypų savininkų yra V. G.. VMI prie FM neturi duomenų susijusių su nurodytų valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybėmis.

Tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė ,,Turto bankas“ į patikslintą ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovės E. V. ieškinį nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.Atsiliepime nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau-Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitos, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jai priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė ,,Turto bankas“. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.). Valstybės įmonė ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, iki šio teismo pranešimo nebuvo gavusi jokios informacijos apie V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, todėl nėra pradėjusi palikėjos palikimo perėjimo valstybei procedūrų bei nėra kreipusis į notarą su pareiškimu dėl V. P. palikimo priėmimo ir nėra priėmusi palikimo. Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ taip pat neturi jokių papildomų duomenų ar informacijos dėl ieškinyje nurodyto turto įregistravimo Nekilnojamojo registre aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nagrinėjant šią civilinę bylą. Valstybės įmonė Turto bankas atkreipia Teismo dėmesį į tai, kad galės kreiptis į notarą V. P. palikimo priėmimo tik tuo atveju, jei surinkus visa Taisyklių bei CK teisės normų reglamentuojančių palikimo perėjimą valstybei, reikalaujama surinkti informaciją (Pavyzdžiui, gavus civilinės metrikacijos įrašų nuorašus iš atitinkamo rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus, duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir kt.), paaiškėtų, kad V. P. palikimo tikrai niekas nei faktiškai (CK 5.51 str.), nei juridiškai nėra priėmęs bei nepriims (CK 5.57 str.).Ieškovės atstovė advokatė Edita Gaubienė teismo posėdyje paaiškino, kad kaip nurodyta ieškinyje 2012 m. spalio 2 d. mirė ieškovės tėvas V. G.. Po jo mirties ji kaip įstatyminė įpėdinė paveldėjo visą jam priklausantį turtą, dukros naudai atsisakius turto jos motinai G.. Šie dokumentai yra pridėti prie bylos, t.y. paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas, ir šių dokumentų pagrindu buvo užregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į visą jos paveldėtą turtą. Ieškinyje nurodytas šis turtas. Tame tarpe tarp viso paveldėto turto buvo ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) šiuo metu jam yra suteiktas konkretus adresas (duomenys neskelbtini) seniūnija, t.y. žemės sklypas esantis prie daugiabučio namo, ir visas kitas turtas. Kadangi dalį šio turto kaip bendrą jungtinę nuosavybę turėjo ieškovės mama, 2014 m. dovanojimo sutartimi savo dalį motina perleido ieškovei. Tapusi viso nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininke ieškovė kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“, kad būtų atlikti visų ieškovei priklausančių žemės sklypų, tame tarpe (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Paaiškėjo, kad to padaryti nėra galimybės, kadangi pradinėje nuosavybės teisių įregistravimo stadijoje 1996 m. buvo padaryta klaida, registre ieškovės tėvo vardu nepagrįstai buvo įregistruotas žemės sklypas. Tai buvo daugiabutis namas, dviejų butų savininkai išsipirkinėjo jiems priklausančius žemės sklypus. Buvo sudarytos dvi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, pagal vieną iš jų žemę išsipirko būtent ieškovės tėvas, kuris šiuo metu yra miręs. Pagal kitą kito buto savininkas. Neteisingai buvo užregistruota dalis žemės sklypo, kurią pagal sutartį įsigijo ne ieškovės tėvas, o kitas bendrasavininkis. Ir tiesiog nėra nei susidubliavimo, padaryta elementari klaida. To nuosavybės įregistravimo pagrindas jau neturėjo būti, kadangi pagal nurodomą VĮ ,,Registrų centras“ įregistravimo pagrindą, t.y. pagal minėtą sutartį 1996 m. tokio žemės sklypo ieškovės tėvas nebuvo įgijęs. Šią klaidą būtų buvę galima ištaisyti, jeigu ,,Registrų centras“ būtų tinkamai atlikęs savo pareigą dar 2013 m., kada buvo užvedama paveldėjimo byla, kadangi pagal išduotus paveldėjimo dokumentus nuosavybės teisės liudijime, vėliau ta klaida persikėlė ir į dovanojimo sutartį. Šio nuosavybės teisės liudijimo 6 p., kuri kalba apie šios bylos ginčo objektu tapusį žemės sklypą, 58/78 dalys, nurodoma, kad notaras išduodamas šį nuosavybės teisės liudijimą, reiškia, kad duomenys šiam daiktui buvo patikslinti, t.y. Registrų centras pateikė notarui duomenis, pažymą, tai gal notarė paaiškins, kad atlikti duomenys sandorio patikslinimui. Tai vadinasi ,,Registrų centras“ dar kartą garantavo, jog iš tiesų su nuosavybės teisių registravimu viskas tvarkoje. Ir ši klaida perėjo, gavus tokią pažymą, į nuosavybės teisės liudijimą, tiek ir į paveldėjimo teisės liudijimą, tiek į dovanojimo sutartį. Atsakant į ,,Registrų centras“ nuostatą, kad jie nėra tinkamas atsakovas, jis atsakovas yra tinkamas jau vien šiuo pagrindu, kad būtent to bylinėjimosi būtų galima išvengti, nebūtų sudėtingas ir taip ilgai užsitęsęs, jeigu jau tuo metu būtų buvusi ištaisyta VĮ ,,Registrų centras“ klaida. Ir kitu aspektu, šiuo atveju tuo metu galiojusius įstatymus ir tvarką registravo Žemėtvarkos skyrius, tačiau šią funkciją pagal galiojančius įstatymus vėliau perėmė VĮ ,,Registrų centras“. Ir todėl toliau mananti, kad VĮ ,,Registrų centras“ yra tinkamas atsakovas, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba ir patraukus ją atsakove negalėtų ištaisyti tokios klaidos, nes tai nėra jų kompetencija. Dėl to atsakovu šioje byloje jie patraukė VĮ ,,Registrų centras“. Tam, kad toliau ieškovei būtų galima atlikti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, įvertinus savo civilines teises, pareigas susijusias su jai priklausančiu nekilnojamu turtu, jai nebeliko jokios kitos išeities, kaip kreiptis į teismą dėl tos klaidos ištaisymo tiek pradedant nuo pradinio momento –įregistravimo, pripažįstant įregistravimo duomenis neteisingais, tiek pripažįstant negaliojančiais dalį notaro išduotų dokumentų, kas liečia būtent minėtas 58/78 žemės sklypo. Registruojant matėsi, kad yra akivaizdi padaryta klaida, nes net tik, kad pati sutartis negalėjo būti pagrindu, bet ir matematiškai nesueina tų žemės sklypų dalių skaičiavimai, nes 58/78, kokia to žemės sklypo dalis, plotas, ir nuo kokios dalies 20/78, kada žiūrint visumoje visą šią situaciją, tai 58 arus įsigijo ieškovės tėvas, o 20 arų įsigijo kito buto bendrasavininkė. Kreiptis į teismą ieškovė privalėjo, tai numato civilinio kodekso 262 str., kadangi kitokiu būdu ištaisyti viešame registre esančius duomenis, kurie laikomi teisingai ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Juos nuginčyti galima teismine tvarka. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą. Mano, kad jos ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Tą sutikdami su ieškiniu pripažino atsakovas, tiek ir kitos proceso šalys, visi tretieji asmenys. Prašo ieškinį tenkinti. Šiuo atveju pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį viena šalis buvo Marijampolės apskrities valdytojo administracijos atstovas L. A., veikiant pagal Marijampolės apskrities įgaliojimą ji tuo metu atstovavo Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą. Šiai tarnybai pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo pavestas ir įregistravimas duomenų, pirkimo-pardavimo sutarčių duomenų registre. Šiai dienai pasikeitus įstatymams, jie tokios funkcijos neatlieka, negali ir negalėtų ištaisyti tos klaidos. Kadangi tokius duomenis tvarko VĮ ,,Registrų centras“, kuris perėmė šią funkciją. Šiuo atveju registre buvo neteisingai įregistruota žemės pirkimo - pardavimo sutartis į žemės sklypo dalį. Ir vėliau VĮ ,,Registrų centras“ išduodamas pažymą tikslinant duomenis neištaisė ir neinformavo pareiškėjos, kuri kreipėsi, neinformavo notaro, kad šiuo atveju įregistruoti duomenys yra negeri. Registrų centras pateikia notarui pirminius duomenis, kuris jų jis neturi, jis jais ir remiasi. Jie notarui, kad jis kažką negerai padarė, pretenzijų neturintys, jis nebūtų to padaręs, jeigu ,,Registrų centras“ būtų sutikslinęs duomenis. Notaras neturėjo galimybės ištaisyti klaidos, kadangi VĮ ,,Registrų centras“ pateikė tokius duomenis. Pagal CK iš neteisėto negali gimti teisėta. Jeigu jie prašantys panaikinti pirminį dokumentą, tai kiti akivaizdu negali būti teisingi.Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad VĮ ,,Registrų centras“ savo poziciją, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje visiškai palaiko, bei prašo ieškinį atmesti. Tuo metu 1996 pirminę registraciją atliko Marijampolės apskrities žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos darbuotojai. Po to dar 1997 m. taip pat pateikė duomenis notarė Ūsaitė, kai mirė R., išduodama paveldėjimo liudijimą, kuriame tie duomenys buvo. Nurodyta, kad priklauso tik dalis to sklypo. Todėl manantis, kad yra tinkamas atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Žemėtvarkos tarnybos. O dėl dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo, tie duomenys buvo perkelti tokie kokie buvo nurodyti tuose dokumentuose, registre šiuo atveju klaidų nepadaryta. Notariato įstatymo 26 str., galiojusiame 2013 m., nurodoma, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, šie dokumentai įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Todėl jie jokio teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti tuos duomenis, nurodytus paveldėjimo liudijime ar dovanojimo sutartyje, neturėję. Todėl duomenys buvo perkelti teisingai. VĮ ,,Registrų centras“ notarei pateikę tokius duomenis kokie buvo įregistruoti registre. Duomenys buvo perkelti, kai 1998 m. sausio 1 d. buvo sujungtas žemės kadastras ir statinių kadastras į vieną. Visi duomenys, kadangi jų buvo apie 10000, per kompiuterines laikmenas buvo perkelti. Įstatymas nenumatė pareigos kiekvienus perkeliamus duomenis tikrinti. 2013 m. buvo G. vardu 58/78 to žemės sklypo įregistruotos. Tikriausiai tokia pažyma ir buvo perduota notarei. Prieš tvirtindamas pagal notariato įstatymą, kas liečia nekilnojamo turto daiktų, kuriems įstatymo nustatyta privaloma teisinė registracija, numato tai Notariato įstatymo 46 str., notaras tvirtina tik nustatyta tvarka nustatęs, kad daiktas priklauso teisių perleidėjui. VĮ ,,Registrų centras“ pažymos nėra nuosavybės teisės pagrindas, tai yra tik informacija, o šiuo atveju buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, jį surašant turėjo būti pateikti tie pirminiai dokumentai dėl G. nuosavybės teisės. Notaras turi patikrinti, ar asmuo yra turto savininkas. Notarui forminant sandorį būtinas duomenų tikslinimas nekilnojamo turto registre. Šiuo atveju, jei buvo išduota pažyma, buvo atliktas patikslinimas nekilnojamo turto registre. Ar šiuo atveju klientas kreipdamasis į Registrų centrą sumokėjo už patikslinimą, nežinantis, tačiau ši paslauga yra mokama. Kokia duomenų tikslinimo paskirtis, įstatymo leidėjas ją tokią numatė. Patikslinimo pagrindu jokia sutartis nėra daroma. Įstatymas numato, kad duomenys, kurie įrašyti nekilnojamo turto registre, keičiami įstatymo nustatyta tvarka. Turėdami pažymą apie duomenų patikslinimą iš VĮ ,,Registrų centras“ ir turėdami tą pirminį dokumentą- pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyta R. pavardė, notarė negalėjo išduoti paveldėjimo liudijimą, tada turėjo kilti klausimas kodėl. Patikslinimo pažyma yra registro duomenų paviešinimas, o pagrindas tų duomenų yra kiti dokumentai. Registracija nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas, tai yra išaiškinta teismų praktikoje. Kad notaras turi surinkti dokumentus ir patikrinti nuosavybės teisės įgijimą, yra parašyta Notariato įstatymo 46 str., tai įpareigoja atlikti ir Notariato įstatymo 2 str.. Notaro pareiga buvo sutikrinti dokumentus.Trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, atstovė paaiškino, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu sutinkantys. Mano, kad VĮ ,,Registrų centras“ šioje byloje yra tinkamas atsakovas. Laikosi savo pozicijos, kuri buvo pareikšta ir atsiliepime.Tretysis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. V. paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu ji sutinkanti, sutikimo aplinkybes išdėsčiusi atsiliepime. Šis žemės sklypas, dėl kurio vyksta ginčas yra privatizuotas ir įgytas iš valstybės. Pati sutartis sudaryta ir notaro netvirtinta, nes tuo metu šių sutarčių nebuvo reikalaujama tvirtinti notarine forma. Ji sudaryta tarp valstybės atstovaujamų žemėtvarkos specialistų ir asmens. Paėmus šią sutartį sutikrinti ar teisingai ir teisėtai duomenys pakliuvo į nekilnojamo turto registrą nelabai įmanoma, kadangi pačioje sutartyje valstybė pardavė 1 ha 60 arų žemės plotą, išdėstydama sklypus pagal raides. Tačiau civilinis kodeksas apibūdina žemę, kaip nekilnojamo turto objektą, ir ji negali būti perkama aplamai. Jeigu tai trys žemės sklypai, turėtų būti nurodytas kiekvieno žemės sklypo plotas ir kaina, ko šioje sutartyje to nėra. Patvirtinus sutartį, ji buvo įregistruota žemės, kadastre, kadangi nekilnojamo turto registro nebuvo. Buvo dvi įstaigos., kurios registravo nekilnojamą turtą: vadinamasis inventorizavimo biuras registravo pastatus, o žemes - žemėtvarkos skyrius, atlikdamas žemės kadastro funkcijas. Vėliau buvo sujungtos šiuos įstaigos, įkurtas nekilnojamo turto registras, į kurį buvo perkelti visi duomenys iš minėtų registrų. Šiandien norint atlikti bet kokį nekilnojamo turto sandorį, paveldėjimą, šis nekilnojamas turtas turi būti įregistruotas nekilnojamo turto registre pagal kadastre nurodytus kadastrinius duomenis. Kadangi tai yra valstybės registras, jo pažyma arba išrašas dabar yra tiesiogiai yra asmens nuosavybę įrodantis dokumentas, yra vienintelis dokumentas. Nes jeigu asmens vardu turtas neįregistruotas nekilnojamo turto registre, jis juo negali disponuoti, tik įregistravus. Pagal nekilnojamo turto registro įstatymą, ir jo nuostatus dabar atliekant bet koki notarinį veiksmą, susijusį su nekilnojamu turtu, būtina patikslinti duomenis, tam asmens rašomas pas notarą prašymas, ir notaras perduoda prašymą tikslinti duomenis nekilnojamo turto registrui. Pats asmuo, ne notaras, sumoka registrui pinigus už duomenų tikslinimą. Nekilnojamo turto registras privalo patikrinti tuos duomenis, kurie yra nekilnojamo turto registre. Ir tik nustatęs, kad duomenys yra teisingi, jis duoda pažymą arba išrašą, kurio pagrindu notaras išduoda paveldėjimą, gali patvirtinti nekilnojamo turto perleidimo sutartį. Pasitaiko atvejų, kad nekilnojamo turto registras šio išrašo patikslinęs šiuos duomenis, neišduoda, ir nurodo, kad būtina atvykti piliečiui ir sutvarkyti neteisingus duomenis. Notaras paprastai net nežino, kokie tie duomenys yra neteisingi. Prieš išduodant paveldėjimo liudijimą į mirusiojo turtą, ir nuosavybės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui, turi būti atliktas duomenų tikslinimas. Ir notaras vadovaudamasis nekilnojamo turto registro duomenimis, kurie pagal civilinį kodeksą ir nekilnojamo turto registro įstatymą yra teisingi ir teisėti, kol nenuginčyti teisme, išdavė paveldėjimo liudijimą. Joks įstatymas notaro neįpareigoja sutikrinti ar valstybės registras teisingai įregistravo duomenis. Jeigu net notaras savo iniciatyva tai bandytų padaryti, nustatęs, kad duomenys pirminiame nuosavybės dokumente nesutinka su nurodytais išraše, negali niekur kreiptis, kad tie duomenys būtų sutvarkyti. Negali kreiptis nei į Registrų centrą, nes ja tokios teisės nesuteikia įstatymas, jis negali kreiptis į teismą. Jis privalo pagal įstatymą įforminti prašomą atlikti notarinį veiksmą. Nekilnojamo turto registre veikia vadinamasis vieno langelio principas ir Netsvepp programa. Paveldėjimo liudijimų ruošiniai, formos yra nekilnojamo turto registro duomenų bazėje. Jie susideda iš dviejų dalių - iš formalizuotos ir neformalizuotos. Notaras norėdamas paruošti paveldėjimo liudijimą, pirmiausia gauna sutikslintus duomenis, tada nekilnojamo turto registro duomenų bazėje įvardija save slaptažodžiu ir t.t., įeina ir ruošia paveldėjimo liudijimą. Neformalizuota dalis tai yra mirusiojo duomenys, įpėdinio duomenys, jo paveldėto turto duomenys, ten notaras keičia, rašo pats savo atsakomybe. Toliau eina formalizuota dalis, kurioje notaras nieko negali pakeisti. Šio dalyje nekilnojamo turto registras įkelia visus duomenis apie nekilnojamą turtą. Kai notaras ruošia paveldėjimo liudijimą, apie kiekvieną nekilnojamą daiktą ateina tokia lentelė. Ją užpildo ir įkelia nekilnojamo turto registras. Čia formalizuota dalis. Šioje lentelėje yra visi duomenys, Pvz. G.duomenys, dalis ir nuosavybės įregistravimo pagrindas. Notaras norėdamas įsitikinti, kad nėra kokių prievolių susijusių su nekilnojamu turtu, paprašo, kad būtų pateiktas nuosavybės teisės įgijimo dokumentas, kurio pagrindu nekilnojamo turto registras įregistravo, bet revizuoti ar nuosavybės teisė buvo įregistruota būtent to dokumento notaras niekaip neturi galimybės tai padaryti. Notariato įstatymas nekalba apie tai, kad nepakanka notarui įsitikinti, kad miręs asmuo ar perleidėjas yra savininkas pagal pateiktus valstybės registro duomenis. Sutarties ji šiuo atveju netikrinusi. Jos įstatymas neįpareigoja sutikrinti duomenų, kadangi pagal valstybės registro įstatymą visi šios įstaigos pateikti duomenys yra teisėti ir teisingi. Notaras nebūdamas registro tvarkytoju, negali kištis į valstybės registro darbą. Jai įstatymas nedraudžia neišreikalavus pirminio dokumento tvirtinti sandorį, dažniausiai tikrinanti. Kokia notaro atsakomybė, jei jis vadovaujasi valstybės registro duomenimis. Šiuo konkrečiu atveju, ar ji tikrinusi pirminius dokumentus, ji turi pažiūrėti į paveldėjimo bylą, jai atrodo, kad turi būti tai joje. Ieškovė jai tikrai pateikė vieną sutartį, kurioje yra mirusiojo pavardė, tačiau pagal sutartį neįmanoma nustatyti, kas nupirkta.

Dėl įregistruotų juridinių faktų nekilnojamo turto registre panaikinimo.

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2013 m. kovo 20 d. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ((duomenys neskelbtini)) pagrindu bei 2014 m. spalio 2 d. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. patvirtintos dovanojimo sutarties ((duomenys neskelbtini)) pagrindu nekilnojamo turto registre įregistruotą juridinį faktą - E. V. asmeninę nuosavybę į 29/78 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi teismas pripažino negaliojančiais 2013 m. kovo 20 d. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei 2014 m. spalio 2 d. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. patvirtintą dovanojimo sutartį tose dalyse, pagal kurias ieškovė įgijo nuosavybės teisę į nuosavybę į 29/78 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr.3918-0001-151, kurios ji negalėjo įgyti dėl nekilnojamo turto registre padarytos klaidos, ieškovės ieškinys dėl šių reikalavimų tenkintinas.