- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- eI2-5333-414/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-61-3-06919-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- S. Ž.-D.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant atsakovių Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Ž.-D. skundą atsakovėms Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. Ž.-D. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) 2024 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. SS(19.1)-6063 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas 1); 2024 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. SG-514 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas 2), kuriais Pareiškėjai sustabdytas bedarbio statusas nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. spalio 3 d.; 2) iš Lietuvos valstybės priteisti 705 Eur turtinei žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginti; 3) iš Lietuvos valstybės priteisti 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. įgijo bedarbės statusą. Ginčijamu sprendimu 1 jai buvo sustabdytas bedarbio statusas nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. (atkurtas 2024 m. spalio 4 d.). 2024 m. spalio 8 d. el. paštu pateikė prašymą Užimtumo tarnybai, kuriame nurodė, kad su Ginčijamu sprendimu 1 sustabdyti bedarbio statusą nesutinka, nes jis priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių:
1. Užimtumo tarnybos specialistė J. K., 2024 m. rugsėjo 2 d. konsultuodama Pareiškėją darbo paieškos ir verslo kūrimo klausimais, pradėjo raginti kaip galima greičiau steigti įmonę ir vystyti verslą, tačiau neįspėjo dėl galinčių kilti teisinių pasekmių, t. y. bedarbio statuso panaikinimo ar sustabdymo įsteigus juridinį asmenį.
2. Įvertinusi gautą Užimtumo tarnybos specialistės J. K. palaikymą dėl verslo kūrimo, 2024 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėja įsteigė mažąją bendriją (toliau – MB).
3. Apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. įsteigė MB, 2024 m. rugsėjo 18 d. telefoninio pokalbio metu pasakė Užimtumo tarnybos specialistei J. K., tačiau specialistė pokalbio metu Pareiškėjos neįspėjo, kad dėl to, jog esant MB nare, gali būti sustabdytas bedarbio statusas už praėjusį laikotarpį.
5. Atsižvelgdama į tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki šiol Pareiškėja turi sveikatos problemų, dėl kurių nuolat lankosi pas gydytojus, bei įvertinusi Užimtumo tarnybos specialistės patikinimą, kad bedarbio statusas nebus panaikintas ar sustabdytas, neskubėjo MB perleisti kitam asmeniui, jos likviduoti ar sustabdyti jos veiklos.
Akcentuoja, kad jeigu 2024 m. rugsėjo 17 ir 20 d. vykusių telefoninių pokalbių metu Užimtumo tarnybos specialistė J. K. būtų Pareiškėją informavusi apie tai, kad jai gali būti sustabdytas ar panaikintas bedarbio statusas, ji būtų ėmusi skubių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti.
Mano, kad informacija apie Pareiškėjos narystę MB Užimtumo tarnyboje buvo gauta 2024 m. rugsėjo 18 d., tačiau Ginčijamas sprendimas 1 priimtas tik 2024 m. spalio 8 d., taip pat nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu Pareiškėjai buvo sustabdytas bedarbio statusas atgaline data, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. Daro išvadą, kad Pareiškėjai bedarbio statusas buvo sustabdytas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi tai lėmė aplaidus ir neprofesionalus Užimtumo tarnybos specialistės darbas.
Dėl Ginčijamo sprendimo 2 pažymi, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje išdėstytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms atsiradus bedarbio statusas sustabdomas, o 4 dalyje yra išdėstytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms atsiradus bedarbio statusas privalo būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju, Ginčijamame sprendime 2 nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu buvo sustabdytas ir atnaujintas bedarbio statusas.
Motyvuojamoji dalis
Teigia, kad nors Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad bedarbio statusas sustabdomas, kai: atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius, tačiau buvimas MB nariu pagal Užimtumo įstatymo 4 straipsnį nėra prilyginama darbo santykiams ar darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, taip pat tai pagal Užimtumo įstatymo 6 straipsnį nėra laikytina individualia veikla. Šiame konstekste svarbu, kad įstatymų leidėjas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punkte expresis verbis imperatyviai nustatė, kad bedarbio statusas panaikinamas atsiradus bent vienai iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių: atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai, išskyrus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, arba bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu, arba atnaujina individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma, arba kitaip pradeda vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą veiklą įsteigęs juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje.
Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Užimtumo tarnybos darbuotojų aplaidumo vykdant tarnybines funkcijas ir neteisėto Ginčijamo sprendimo 1 priėmimo, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. spalio 3 d., Pareiškėjai nebuvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, dėl to ji patyrė 705 Eur (negauta suma už rugsėjo mėn. 584 Eur, už spalio mėn. 121 Eur) turtinę žalą.
Taip pat dėl Užimtumo tarnybos neteisėtų veiksmų ir poreikio ginti savo pažeistas teises Pareiškėja patyrė ir neturtinę žalą, t. y. krito pasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, tikėjimas, kad Lietuvos valstybė pagelbės esant sunkiai finansinei situacijai, krito pasitikėjimas savimi, patyrė psichologinį sukrėtimą, dėl susiklosčiusios situacijos turėjo konsultuotis su sutuoktiniu ir kitais teisininkais. Dėl neišmokėtos nedarbo socialinės draudimo išmokos negalėjo investuoti į savo verslo kūrimą, dėl to prašo iš Užimtumo tarnybos priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą Užimtumo tarnyba nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pareiškėja užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas 2024 m. rugpjūčio 12 d. 2024 m. rugsėjo 2 d. pirmojo apsilankymo metu, t. y. pokalbio telefonu ir išsiunčiant per informacinę sistemą asmens atmintinę (Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems ir darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-196 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems ir darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 priedo „Darbo ieškančio asmens atmintinė“ (toliau – Atmintinė)), Pareiškėja buvo supažindinta su bedarbio teisėmis, pareigomis, atsakomybėmis, statuso sustabdymo ar nutraukimo pagrindais. Ne tik Atmintinėje buvo pateikta informacija apie tai, kad pradėjus individualią veiklą, tapus MB nariu bedarbio statusas yra panaikinamas, bet ir pokalbio metu su aptarnaujančia specialiste, Pareiškėja patvirtino, jog Užimtumo tarnybos skambučių centro konsultantė dar kartą informavo, jog tapus MB nariu, statusas yra panaikinamas (2024-09-18-1 5:11 pokalbio minutė). Pokalbio metu (2024-09-18-2 2:10 laiku) specialistė dar kartą patvirtino, kad jei gaus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenis apie tai, kad Pareiškėja yra MB narė, turės panaikinti bedarbio statusą. Specialistas negalėjo užtikrinti ar SODRA pateiks tokius duomenis, kadangi nežinojo, kokia Pareiškėjos MB steigimo stadija. To negalėjo paaiškinti pokalbio metu ir pati Pareiškėja.
Pažymi, kad tai nebuvo pirmoji Pareiškėjos registracija Užimtumo tarnyboje, o ketvirtoji, t. y. Pareiškėja puikiai žinojo registracijos tvarką, jos nutraukimo galimybes ir pasekmes, bedarbio teises ir pareigas.
Specialistės palaikymas vykdyti savarankišką veiklą negali būti laikomas kaip netinkamu aptarnavimu, kadangi Užimtumo tarnyba visuomet skatina asmenis ieškoti laisvų darbo vietų savarankiškai ar kurtis darbo vietas patiems, todėl pateikti argumentai, jog specialistė skatino pradėti verslą, norėdama kuo greičiau pašalinti Pareiškėją iš Užimtumo tarnybos, nėra pagrįsti.
Akcentuoja, kad Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kuriais atvejais yra sustabdomas bedarbio statusas, o 24 straipsnio 4 dalis – kada bedarbio statusas yra panaikinamas. Užimtumo tarnyba stabdo / naikina / suteikia / atkuria bedarbio statusą tik tuomet, kai gauna oficialius duomenis per informacinę sistemą iš SODROS. Iki tol, kol duomenys nėra pateikiami Užimtumo tarnybai, nėra atliekami veiksmai su statusu.
Teigia, jog Užimtumo tarnyba apie Pareiškėjos tapimą MB nare gavo tik 2024 m. spalio 6 d. Gavęs informaciją iš SODROS, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-asis skyrius 2024 m. spalio 8 d. priėmė Ginčijamą sprendimą 1, pagal informacijos
gavimo faktą ir sustabdė bedarbio statusą laikotarpiui, kuomet Pareiškėja buvo MB nare.
Atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas sustabdyti statusą Pareiškėjai nebuvo tinkamas atsižvelgiant į teisės aktų reglamentavimą, kadangi asmeniui tapus MB nariu, statusas turėtų būti panaikinamas, o ne stabdomas (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-asis skyrius priėmė sprendimą stabdyti statusą, o ne jį naikinti, kadangi panaikinus statusą pagal gautus duomenis, Pareiškėjai iš naujo statusas būtų suteiktas tik jai pateikus naują prašymą dėl registracijos Užimtumo tarnyboje, o tai būtų lėmę ilgesnį laikotarpį būti neregistruotai Užimtumo tarnyboje. Bedarbio statuso sustabdymo sprendimas buvo priimtas siekiant mažiau neigiamų pasekmių Pareiškėja ir norint nepabloginti Pareiškėjos situacijos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas).
Teigia, jog būtent Pareiškėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir pagrindžiant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.
Užimtumo tarnybos nuomone, Ginčijamas sprendimas 1 buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, neteisėtumo požymių darbuotojų veiksmuose nėra. Ar statusas būtų panaikintas nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., kol Pareiškėja būtų pateikusi prašymą registruotis Užimtumo tarnyboje (Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems ir darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-196 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems ir darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktas), ar sustabdytas tik MB nario statuso turėjimo laikotarpiui (2024-09-17 – 2024-10-04), Pareiškėjai tuo laikotarpiu nebūtų mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (toliau – NSDI). Pareiškėjai statuso sustabdymas buvo palankesnis veiksmas dėl NSDI atnaujinimo iškart po statuso atstatymo momento nei statusą panaikinus. Jei statusas būtų panaikintas, NSDI būtų skiriama iš naujo po asmens užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje aštuntąją registracijos dieną (Draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nepatyrė jokios turtinės žalos dėl Užimtumo tarnybos Ginčijamo sprendimo 1 priėmimo. NSDI nei sumažėjo pinigine prasme, nei sutrumpėjo laikotarpio atžvilgiu.
Pareiškėjos skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti bendromis frazėmis apie pažeminimą ir įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog būtent šioje byloje Ginčijamų sprendimų priėmimas Pareiškėjai sukeltų tokio masto neigiamas pasekmes ar tokį jos subjektinių teisių pažeidimą, kuris neabejotinai pagrįstų neturtinės žalos padarymo konstatavimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 12 d. įgijo bedarbės statusą.
2024 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėja įsteigė MB, todėl Ginčijamu sprendimu 1 jai buvo sustabdytas bedarbio statusas. Sustabdymo data – 2024 m. rugsėjo 17 d. Sustabdymo pagrindas – atsiranda terminuoti darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2024 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. SS(19.1)-6065 bedarbio statusas Pareiškėjai buvo atkurtas. Atkūrimo data – 2024 m. spalio 4 d. Atkūrimo pagrindas – pasibaigus ne ilgesniam kaip 6 mėnesių trukmės darbo santykiams ar jų esmę atitinkantiems santykiams (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).
2024 m. spalio 10 d. Pareiškėja el. paštu pateikė prašymą Užimtumo tarnybai, kuriame nurodė, kad su Ginčijamu sprendimu 1 sustabdyti bedarbio statusą nesutinka, ir prašė:
1. panaikinti sprendimą sustabdyti bedarbio statusą nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. spalio 3 d.;
2. perklausyti 2024 m. rugsėjo mėn. vykusius telefoninius pokalbius su Užimtumo tarnybos specialiste, įvertinti šios specialistės atliktų funkcijų atitiktį teisės aktų reikalavimams, suteiktų konsultacijų kokybę, profesionalumą ir jai skirti atitinkamas poveikio priemones už padarytus pažeidimus, taip pat įpareigoti atlyginti padarytą žalą dėl bedarbio statuso sustabdymo;
3. imtis priemonių išsaugoti (nesunaikinti) Pareiškėjos ir Užimtumo tarnybos specialistės J. K. 2024 m. rugsėjo–spalio mėnesių telefoninių pokalbių įrašus, kol bus išnagrinėta visa ši situacija visose ginčų sprendimo institucijose, taip pat ir teisme.
Ginčijamu sprendimu 2 Užimtumo tarnyba nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. spalio 3 d. bedarbio statusas nebus atstatytas; Skyriaus vedėja, perklausiusi telefoninius pokalbius bei įvertinusi susidariusią situaciją, priėmė atitinkamus sprendimus specialistės atžvilgiu; informavo, kad pokalbių įrašai saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius, suėjus terminui, trinami automatiškai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Užimtumo tarnybos 2024 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. SS(19.1)-6063 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“, 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. SG-514 „Dėl bedarbio statuso“ teisėtumo ir pagrįstumo bei jų pagrindu atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas (redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d.). Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bedarbio statusas sustabdomas laikotarpiu, kai atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Byloje nėra ginčo, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėja įsteigė MB. Į bylą pateikti MB „ (duomenys neskelbtini) “ duomenys apie narius patvirtina, kad pareiškėjos narystė MB pasibaigė 2024 m. spalio 3 d.
Nenuneigta Užimtumo tarnybos nurodyta aplinkybė, jog informacija apie Pareiškėjos tapimą MB nare gauta tik 2024 m. spalio 6 d., todėl Užimtumo tarnyba 2024 m. spalio 8 d. priėmė Ginčijamą sprendimą 1 pagal informacijos gavimo faktą ir sustabdė bedarbio statusą laikotarpiui, kuomet Pareiškėja buvo MB nare.
Teisėjų kolegija sutinka, kad sprendimas sustabdyti bedarbio statusą Pareiškėjai nebuvo tinkamas atsižvelgiant į teisės aktų reglamentavimą, kadangi asmeniui tapus MB nariu, statusas turėtų būti panaikinamas, o ne stabdomas (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tačiau Užimtumo tarnyba atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog priimtas sprendimas stabdyti statusą, o ne jį naikinti (panaikinus statusą, Pareiškėjai iš naujo statusas būtų suteiktas tik jai pateikus naują prašymą dėl registracijos Užimtumo tarnyboje, o tai būtų lėmę įtakoję ilgesnį laikotarpį būti neregistruotai Užimtumo tarnyboje) Pareiškėjai yra palankesnis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 2 punkto (draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius)) nuostatas. Be to, jei bedarbio statusas būtų panaikintas, NSDI būtų skiriama iš naujo po asmens užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje aštuntąją registracijos dieną (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).
Į bylą pateikti 2024 m. rugsėjo–spalio mėn. vykusių telefoninių pokalbių su Užimtumo tarnybos specialiste įrašai patvirtina, kad tarp Užimtumo tarnybos skambučių centro konsultantės ir Pareiškėjos vyko pokalbis apie tai, jog tapus MB nariu, bedarbio statusas yra panaikinamas gavus iš SODROS duomenis apie tai. Toks pokalbių turinys atitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų, kurie pagal įstatymą laikomi viešais, teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-50 (nauja redakcija nuo 2018 m. balandžio 1 d.), nuostatas.
Be to, nenustatyta, kad Užimtumo tarnybos skambučių centro konsultantė Pareiškėją klaidino ar teikė neteisingą informaciją. Teismo posėdžio metu Užimtumo tarnybos atstovė paaiškino, jog skyriaus vedėja, perklausiusi telefoninius pokalbius, specialistės poziciją bei įvertinusi susidariusią situaciją, nenustatė aplaidumo ar neprofesionalumo požymių vykdant tarnybines funkcijas.
Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. pirmojo pokalbio telefonu metu ir išsiunčiant per informacinę sistemą Atmintinę Pareiškėja buvo supažindinta su bedarbio teisėmis, pareigomis, atsakomybe, statuso sustabdymo ar nutraukimo pagrindais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Atmintinės (Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams tvarkos aprašo 3 priedas) II skyriaus BEDARBIO PAREIGOS 3.4 papunktyje numatyta bedarbio pareiga per 3 darbo dienas nuo žemiau nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos informuoti Užimtumo tarnybą apie tapimą individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikruoju nariu, o Atmintinės III skyriaus BEDARBIO PAREIGŲ NEVYKDYMO TEISINĖS PASEKMĖS 1 punkte nustatyta, kad bedarbiai, nevykdantys II skyriaus BEDARBIO PAREIGOS 3 punkte nurodytos pareigos, bedarbio statuso netenka ir registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama nuo įsidarbinimo dienos.
Taigi, Užimtumo tarnybos konsultantė elgėsi taip, kaip nustatyta Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-196 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems ir darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 30.3 papunkčio nuostatose (supažindina darbo ieškantį asmenį su Užimtumo tarnybos Paslaugų teikimo sąlygomis ir tvarka bei su tuo susijusiomis asmens teisėmis ir pareigomis). Vėlesniuose telefoniniuose pokalbiuose su Užimtumo tarnybos specialiste Pareiškėja nekėlė jokių klausimų dėl Atmintinėje nurodytų bedarbio teisių, pareigų, atsakomybės, bedarbio statuso sustabdymo ar nutraukimo pagrindų.
Šios nenuginčytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia skunde nurodytą aplinkybę, kad dėl Užimtumo tarnybos darbuotojų aplaidumo vykdant tarnybines funkcijas, buvo priimtas Ginčijamas sprendimas 1 ir dėl to Pareiškėjai nebuvo mokama NSDI.
Atsižvelgęs į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei individualią Pareiškėjos padėtį, teismas sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje, esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms, Užimtumo tarnyba pagrįstai priėmė Ginčijamą sprendimą 1, todėl skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnyba pagrįstai atsisakė panaikinti Ginčijamą sprendimą 1. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Ginčijamo sprendimo 2 panaikinimo motyvai yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik subjektyvia asmenine pačios Pareiškėjos nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju Ginčijamas sprendimas 2 priimtas tinkamai išnagrinėjus Pareiškėjos 2024 m. spalio 10 d. prašyme nurodytus argumentus. Iš Sprendimo 2 turinio matyti, jog jame yra nurodytas teisinis pagrindas, kuris neapribojo Pareiškėjos galimybių suprasti sprendimo priėmimo motyvų, neapribojo jos teisės į gynybą, pasisakyta dėl Pareiškėjos prašyme keliamų klausimų.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos reikalavimą dėl Ginčijamo sprendimo 2 panaikinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad Pareiškėja neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jai kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo Pareiškėjai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Užimtumo tarnybos, todėl Pareiškėjos reikalavimas dėl 705 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Likę šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ne Pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. Ž.-D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.