Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui AB „LESTO“, trečiajam asmeniui M. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo M. V. palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo teismo tenkinti ieškinį visa apimtimi (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys S. G. ir AB „Lesto“ 2011 m. birželio 17 d. sudarė Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 41170-11-0750, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais suteikti ieškovei prijungimo prie atsakovo elektros tinklų paslaugą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti prijungimo prie elektros tinklų įmoką (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1. p.).

Ieškovė įsipareigojimą pagal šalių sudarytą sutartį įvykdė 2011 m. liepos 1 d. – tos pačios dienos mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo sąskaitą sutartyje sulygtą prijungimo prie elektros tinklų paslaugos įmoką – 6 806, 25 Lt (b. l. 16). Atsakovas pagal sutarties sąlygas per 150 kalendorinių dienų nuo minėtos įmokos sumokėjimo į atsakovo sąskaitą dienos turėjo parengti objekto, priklausančio ieškovei ir trečiajam asmeniui, prijungimo prie atsakovo elektros tinklų projektą, o per 300 kalendorinių dienų nuo tos pačios įmokos sumokėjimo dienos – ir prijungti elektros įvadą prie atsakovo elektros tinklų (Sutarties Specialiųjų sąlygų 4 ir 5 dalys). Per nustatytus terminus atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad sutarties vykdyti jis neatsisako, bet pripažįsta, kad ją vykdo netinkamai, t.y. ne per Sutartyje numatytus terminus, todėl mano, kad Ieškovė turėtų reikšti reikalavimą priteisti delspinigius už sutarties vykdymą, pažeidžiant Sutartyje numatytus terminus, kaip kad nurodyta Sutarties 6.2.4. p., o ne reikalauti įpareigoti Atsakovą prijungti Ieškovui ir Trečiajam asmeniui priklausantį Objektą prie Atsakovo elektros tinklų.

Ieškinys tenkinamas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Vadovaujantis ieškovės ir trečiojo asmens atstovo 2013 m. vasario 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pateiktais įrodymais – nuotraukomis (b. l. 60-64), matyti, kad ieškovė iki šiol naudojasi senoviniais patalpų apšvietimo prietaisais, visiškai neatitinkančiais šiuolaikinio žmogaus buities poreikių. Esant tokiai situacijai, atsakovo argumentas dėl to, kad ieškovė pasirinko neadekvatų savo pažeistų teisių gynimo būdą ir prašo įvykdyti atsakovo savo įsipareigojimą pagal sutartį, o ne delspinigių už sutartyje numatytų terminų pažeidimą, yra atmestinas kaip nesuderinamas su teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimais (CK 1.5 str.). Pagal sudarytą sutartį, ieškovės lūkesčiai buvo įsivesti elektros energijos įvadą ir naudotis elektros energija, už kurią ji yra sumokėjusi, ir kuri yra būtina ieškovės gyvenimo ir buities sąlygoms pagerinti iš esmės, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju piniginis atlygis už laiku neįvykdytą prievolę delspinigių forma nėra tinkamas ieškovės teisėtų lūkesčių užtikrinimo ir jos pažeistų teisių gynimo būdas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog sutartis yra vykdoma netinkamai – ne pagal sutartyje nustatytus terminus, kadangi atsakovo parinktas rangovas projektavimo darbams atlikti (UAB „Neiluva“), su kuriuo yra sudaryta rangos sutartis (b. l. 35-36), laiku neatliko projektavimo darbų (b. l. 34), užtrukus projekto derinimo procedūroms Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriuje ir Nacionalinėje žemės tarnyboje. Šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Jeigu tam tikri įstatymai nustato, kad būtinas atitinkamas valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar jos vykdymui, ir įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kito, tai tokį leidimą privalo gauti valstybėje, kurios įstatymai nustato tokį reikalavimą, esanti sutarties šalis (CK 6.202 str. 1 d.). Ši nuostata taikoma ir šio ginčo atveju. Sutartyje atsakovas įsipareigojo savo lėšomis, rizika ir atsakomybe parengti ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su visomis kompetentingomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, Atsakovo elektros tinklų, reikalingų ieškovės elektros įrenginiams prijungti, statybos ir/ ar rekonstrukcijos projektą, projektinę sąmatą (Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2.1. p.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 1-2 d.). Šalis, privalanti gauti leidimą (šiuo atveju – Atsakovas), turi iš anksto išsiaiškinti jo gavimo procedūrą, terminus, laiku kreiptis dėl tokio leidimo išdavimo, laiku pateikti visus reikalingus duomenis tokiam leidimui išduoti ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2007 m. kovo 6 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2007). Teismas pažymi, jog atsakovas yra juridinis asmuo – verslininkas. Atsakovui, kaip juridiniam asmeniui ir verslininkui, yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. Verslininkas sutartį įvykdyti gali tiek pats, tiek pasitelkdamas trečiuosius asmenis. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas savo sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis – rangovą UAB „Neiluva“, todėl atsakovas, kaip verslininkas, turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką, kadangi privalėjo kontroliuoti UAB „Neiluva“ veiklą, nes šalimi pagal sutartį, iš kurios kilęs ginčas, tiesioginiai įsipareigojimai pagal sutartį kyla atsakovui. Atsakovas, būdamas stipresnioji sandorio šalis (verslininkas), nebuvo tiek rūpestingas, kiek iš jo pagrįstai tikėtasi, vykdant sutartį. Atsakovas - ne vienerius metus sėkmingą veiklą vykdanti įmonė, todėl turėjo žinoti reikalingų leidimų gavimo procedūras ir tvarką, turėjo ir galėjo numatyti kliūtis, galinčias atsirasti, siekiant gauti atitinkamų institucijų leidimus projektui parengti, todėl nepagrįstai sutarties nevykdymo pasekmių nori išvengti, pažeisdamas sąžiningos Sutarties šalies – ieškovės – teisėtus lūkesčius ir interesus. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str.). Sutarčių turi būti laikomasi ir jos turi būti vykdomos, nors dėl to ir kiltų sunkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2007).

Dėl išankstinės privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo.

Atsakovo argumentas dėl to, jog ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama atitinkamos kategorijos byloms keliamo privalomo reikalavimo spręsti ginčą ne teisminės gynybos tvarka, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovas teigia, kad Elektros energetikos įstatymo 78 str. 4 d. numato privalomą išankstinę šio ginčo nagrinėjimo tvarką, kurios Ieškovė nesilaikė, todėl atsakovas prašo teismo ieškinį palikti nenagrinėtą. Šiuo atveju teismas sutinka su ieškovės argumentu ir pažymi, kad to paties įstatymo 52 str. 2 d. numatyta, kad dėl privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos turi būti aptarta sudarytoje šalių sutartyje (2000 m. liepos 20 d. Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 nauja 2012 m. vasario 7 d. redakcija Nr. XI-1919 (2012 m. sausio 17 d., Žin., 2012, Nr. 17-752) ). Sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, 10.7. p. nurodoma, kad ginčai tarp šalių vykdant sutartį, sprendžiami derybų keliu. Tik nepavykus išspręsti derybų keliu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teisme. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad atsakovas į ieškovės raginimus įvykdyti sutartį geruoju nereagavo ir, nors jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti nepateikia, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog sutartyje išankstinė privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra aptarta. Elektros energetikos įstatymo 52 str. 2 d. ir 78 str. 4 d. normos turi būti taikomos sistemiškai – tai reiškia, kad, jeigu šalių sudarytoje sutartyje nėra aptarta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ji šalims nėra privaloma, ir todėl atsakovo argumentas yra atmestinas.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis.

Ieškovė prašo skirti 10 000 Lt baudą atsakovui už tai, kad pastarasis, ieškovės nuomone, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai reikšdamas prašymą skirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, tokiu būdu vilkindamas procesą. Teismas mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Baudos šaliai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo galimybė numatyta CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). CPK numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.), todėl teismas privalo imtis visų priemonių šalims sutaikyti (CPK 231 str.). Teismas tenkino atsakovo prašymą skirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, sudarydamas šalims galimybę aptarti taikos sutarties sudarymo sąlygas, Ieškovė tam neprieštaravo. Tai, kad šalims nepavyko susitarti taikiai, ir atsakovas pateikė teismui prašymą palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Bylos šalių teisė lygios ir tai, kad atsakovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, reiškia prašymą skirti laiko apsvarstyti taikos sutarties sudarymo su ieškove galimybę, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teisė akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2013). Teismas neįžvelgia atsakovo piktybiškumo, nesąžiningumo ir sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, todėl netenkina ieškovės prašymo skirti atsakovui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Tenkinus ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., ieškovės naudai iš atsakovo priteisia patirtas bylinėjimosi išlaidas: 142, 85 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3) ir 1 943 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 20, 48).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą AB „LESTO“, į. k. 302577612, buveinės adresas – Žvejų g. 14, Vilnius, per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutiesti elektros įvadą (prijungti prie operatoriaus AB „LESTO“ elektros tinklų) į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 44000-0356-7608, kadastrinis Nr. 4162/0400:1179, esantį Skaidiškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje.

Priteisti iš AB „LESTO“, į. k. 302577612, bylinėjimosi išlaidas – 142, 85 Lt žyminio mokesčio ir 1 943 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.