Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-309-327/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
1S-309-327/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-309-327/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, kaltinamojo V. K. gynėjui advo­ka­tui Evaldui Liutkevičiui, teismo posėdyje išna­gri­nėjo suimto kaltinamojo V. K. gynėjo advo­ka­to Evaldo Liutkevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-01-22 nutarties paskirti kaltinamajam V. K. kar­domąją priemonę – suėmimą trims mė­nesiams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. P. ir P. K. suburtos organizuotos grupės, kurios nariai tarpusavyje buvo pa­si­s­kirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis ir kurioje, atskirose jos veiklos stadijose, buvo su­si­ta­rę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių ban­kų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nariais A. B. ir T. B., 2009 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su T. B., vykdydamas jo nurodymą, gautą iš A. B., surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas ir banko mokėjimo korteles būtų galima pa­naudoti neteisėtai išgryninant nusikalstamu būdu gautas svetimas pinigines lėšas, 2009 m. pavasarį, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno su R. T., iš jos įgijo ir netei­sėtai iki 2009 m. pavasario laikė jos vardu išduotą (duomenys neskelbtini), AB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios kortelės naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po to 2009 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie namo, kuriame gyveno A. B., tą neteisėtai įgytą ir laikytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo prie­monių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, perdavė T. B..

Taip pat jis, vykdydamas T. B. nurodymą, 2009 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, šalia (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, (duomenys neskelbtini), iš Y. N. įgijo ir laikė jo vardu išduo­tą (duomenys neskelbtini), AB banko mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) ir, šiam nurodžius jos asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei šios banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie namo, kuriame gyveno A. B., perdavė T. B., o šis – A. B. neteisėtai įgytą ir laikytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

V. K. tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimas elektronines mo­kė­jimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir kitam asmeniui perdavė šias svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms ini­ci­juoti, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso (toliau – BK) 214 str. 1 d.

V. K. kaltinamas ir tuo, kad, tęsdamas nusikalstamą veiklą ir veikdamas ben­dri­ninkų grupėje su T. B. ir A. B., perdavęs neteisėtai įgytas ir laikytas R. T. ir Y. N. banko mokėjimo korteles, t. y. svetimas elektronines mokėjimo prie­mo­nes, jų sąskaitų duo­menis ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus fi­nan­si­nei ope­ra­cijai inicijuoti, T. B., šiam perdavus tai A. B., pastarajam per­da­vus tai M. P., o šiam elektroninių ryšių tinklais minėtų svetimų elektroninių mokėjimo prie­monių nau­do­to­jų R. T. ir Y. N. banko sąskaitų duomenis ir jų naudotojų tapa­ty­bės duomenis (var­dą ir pavardę) perdavus organizuotos nariui P. K., šis organizuotos grupės narys, būda­mas (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudodamas per­so­nalinį kom­piuterį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir žemiau nuro­dy­tam as­me­niui pri­klausantį užkrėstą žalingomis virusinėmis programomis kompiuterį kaip tarpinę tar­nybinę sto­tį, to­kiu būdu nuslėpęs jo naudotam personaliniam kompiuteriui priskirtą IP adresą, bei pa­nau­do­damas neteisėtai įgytus banko (duomenys neskelbtini), AB banko elektroninės bankininkystės siste­mos (duomenys neskelbtini) naudotojos L. S. autentifikavimo kodus ir prisijungimo slap­ta­žo­džius, 2009 m. liepos 18 d. 14:16:13 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB (duomenys neskelbtini) ir su­teikto vartotojai J. L., prisijungė prie (duomenys neskelbtini), AB banko elektroninės ban­ki­nin­kystės sistemos (duomenys neskelbtini) tinklalapio (duomenys neskelbtini) ir šios sistemos nau­do­to­jo au­ten­tifi­ka­vi­mo langelyje įvedė (duomenys neskelbtini), AB banko klientės L. S. auten­ti­fi­ka­vi­mo kodą ir pri­sijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slap­ta­žodį bei, prisi­jung­damas prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje (duomenys neskelbtini), su­for­mavo ir atliko pavedimą 3500 Lt sumai iš šio banko klientės L. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, patvirtindamas šį pavedimą kintamu L. S. vardu iš­duotos slap­ta­žo­džių kortelės slaptažodžiu. P. K. atlikus minėtas neteisėtas finansines ope­ra­cijas ir elek­tro­ni­nių ryšių tinklais apie tai pranešus M. P., V. K., veikdamas ben­dri­nin­kų grupėje kartu su A. B. ir T. B., tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir mi­­nėtų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą turtą – L. S. pinigines lėšas, sudarančias bendrą 3500 Lt sumą, iš kurios organizuotos grupės narys A. B., panaudojęs iš T. B. per V. K. neteisėtai įgytą ir laikytą R. T. var­­du (duomenys neskelbtini), AB banko išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo PIN kodą, atlikęs neteisėtas finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo prie­mo­ne, 2009 m. liepos 18 d. 15:27 val. banko (duomenys neskelbtini) bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 21 d. 00:06 val. banko AB (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 22 d. 00:12 val. banko (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. liepos 23 d. 00:02 val. banko AB (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) ad­resu (duomenys neskelbtini), išgrynino sumomis po 500 Lt bendrą L. S. pi­ni­gi­nių lėšų sumą, sudarančią 2000 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenus­ta­ty­tas šios organizuotos gru­pės narys, panaudojęs T. B. iš V. K. neteisėtą įgytą ir lai­ky­tą bei perduotą A. B. tą pačią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – R. T. vardu (duomenys neskelbtini), AB banko išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo PIN kodą, atlikęs neteisėtą finansinę operaciją šia svetima elektronine mo­kė­ji­mo priemone, 2009 m. liepos 19 d. 02:47 val. banko AB (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Lt, o jis, V. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. B., atliko neteisėtą finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo prie­mone – R. T. vardu (duomenys neskelbtini), AB banko išduota mokėjimo kortele Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), ne­teisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos nau­dotojo tapatybės pa­tvir­ti­ni­mo priemonių duomenis (PIN kodą), t. y. 2009 m. liepos 20 d. 00:10 val. banko (duomenys neskelbtini), AB bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš­gry­nino 500 Lt, tokiais veiks­mais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašy­ti­nis pasižadėjimas neišvykti. 2013-06-05 baudžiamoji byla kaltinant M. P., P. Ž., A. B., V. K., A. A., I. Č., N. G., R. A., A. R. perduota teisminiam nagrinėjimui į Kauno apylinkės teismą. Kadangi kaltinamasis V. K. du kartus neatvyko į teisiamuosius posėdžius, nors apie posėdžių datas ži­nojo, Kauno apylinkės teis­mas kaltinamajam V. K., siekdamas užtikrinti jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje, 2013-10-09 nutartimi paskelbė V. K., paiešką ir paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Kri­mi­na­linės policijos skyrius 2013-11-20 pranešė, kad jų duomenimis V. K. išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl 2013-12-18 buvo išduotas Europos arešto orderis.

2014-01-20 V. K. buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismas 2014-01-22 nutartimi kons­tatavo, kad pagrindai, dėl kurių V. K. suėmimas buvo paskirtas, neišnyko, todėl sie­kiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese Kauno apylinkės teismo 2013-10-09 nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo palikta galioti ir kaltinamajam nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-01-20.

Šalies argumentai

Kaltinamojo V. K. gynėjas advo­ka­tas E. Liutkevičius skunde pra­šo panaikinti Kau­no apylinkės teismo 2014-01-22 nutar­tį. Nurodo, kad teismo nutartyje neįvertintos aplinkybės, kurios nutarties priėmimo momentu teismui buvo žinomos, ir leidžia daryti išvadą, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas BPK 119 str. numatytiems tikslams pasiekti nėra būtinas. Be to, jau po šios nutarties priėmimo atsirado naujų aplinkybių, leidžiančių teigti apie su­ė­mi­mo pagrindų išnykimą. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta, kad V. K. nebuvo sulaikytas nei vykdomos paieškos priemonių pagalba, nei pagal arešto orderį. V. K., sužinojęs, kad yra ieškomas, pats grįžo į Lietuvą ir savo noru atvyko į policijos įstaigą. Šis jo poelgis parodo nesant pa­grindo manyti, kad V. K. ketina slėptis nuo teismo, todėl tolimesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau po skun­džia­mos nutarties priėmimo, 2014 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu V. K. buvo ap­klaus­tas, savo kaltę pilnai pripažino ir davė išsamius parodymus, kai tuo tarpu dešimt iš likusių vie­nuo­li­kos kaltinamųjų parodymus duoti atsisakė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad V. K. neke­ti­na trukdyti procesui, o siekia tiesos nustatymo ir greitesnio bylos išnagrinėjimo. Skunde pažymima, kad V. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, praeityje neteistas, be to, nei viena iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, įstatymo leidėjo nėra priskirta prie sunkių, nusikaltimų.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė patenkinti jo skundą.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Suimto kaltinamojo V. K. gynėjo advo­ka­to E. Liutkevičiaus skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo pasky­ri­mo ar jo ter­mi­no pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duo­me­nų, pa­tvirtinančių, kad asmuo padarė įtarime nurodytą nusikals­ta­mą vei­ką, tačiau nespren­­džia asmens kal­tės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Duo­menų, lei­džiančių ma­nyti, kad kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuojamas nu­si­kals­tamas veikas, by­lo­je yra su­rink­ta pakankamai.

Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens kons­ti­tucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsi­žvel­g­ti į in­kri­minuojamo nusi­kal­ti­mo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas ap­lin­kybes (BPK 121 str. 4 d.), ir laikytis propor­cin­gumo prin­cipo (BPK 11 str.). Propor­cin­gu­mo prin­ci­po laikymasis baudžiamajame procese reiškia pa­reigą pri­imant kiekvieną sprendimą, susi­ju­sį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tiks­lai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo prie­mo­nę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikš­min­gas palyginus su suvaržymais, kuriuos tu­rės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas nea­ti­tiktų teisingumo principo.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardo­mo­sio­mis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).

Nors Kauno apylinkės teismas suėmimą kaltinamajam V. K. paskyrė konkrečiai nenu­rodydamas BPK 122 str. 1 d. numatytų suėmimo paskyrimo pagrindų, tačiau iš nutarties turinio galima spręsti, kad suėmimas kaltinamajam V. K. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais, t. y., kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui.

Skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pa­grin­du, turi būti at­si­žvelgiama ir į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gy­venamąją vietą, darbo san­tykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius už­sienyje ir kitas aplinkybes. V. K. yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, bet turi pastovią gyvenamąją vietą, teisiamas pirmą kar­tą. Nors gre­sianti lais­vės atėmimo bausmė nėra abso­liuti są­lyga taikyti griežčiausią kardomąją prie­mo­nę, tačiau teismų prak­tikoje BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų ap­lin­ky­bių“ sąvokai pri­skiriamas ir nusikaltimo sun­ku­mas. V. K. yra kaltinamas vieno apysunkio ir dviejų apy­sun­kių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžia­ma­sis įstatymas numato ne tik terminuoto laisvės atė­mimo, bet ir švelnesnes bausmes, kurių taikymą teismas pirmiausia turėtų svarstyti spręsdamas V. K. atsa­komybės klausimą (BK 55 str.), todėl ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant dėl griežčiausios kar­do­mo­sios priemonės taikymo jam. Pažymėtina ir tai, kad visiems kitiems aštuo­niems kaltinamiesiems, kaltinamiems tų pačių ir sunkesnių nusikalstamų veikų padarymu, na­gri­nė­ja­moje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos sąlygas, nurodytu adresu negyveno ir išvyko į užsienį. Tačiau apylinkės teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad jis keturis kartus neatvyko į tei­siamąjį posėdį, pati savaime neteikia pagrindo spręsti, kad jis ketina slėptis nuo teismo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2009-12-23 V. K. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Bylą perdavus į teismą, 2013-07-09 V. K. dalyvavo teismo posė­dy­je. Iki 2013-09-18, kai neatvyko į teismo posėdį, kardomosios priemonės nepažeidė. 2014-01-20 V. K. pats atvyko į policiją ir buvo sulaikytas, o po to suimtas. 2014-01-29 teismo posėdžio metu V. K. buvo apklaustas, savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius pa­rodymus apie nu­sikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, skundą na­gri­nėjantis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kalti­na­masis V. K., būdamas laisvėje, toliau gali bandyti bėgti (slėp­tis) nuo teismo.

Suėmimas kaltinamajam V. K. taip pat paskirtas ir tuo pagrindu, kad būdamas lais­vėje jis gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pa­grįstas manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti patvirtintas duomenimis, rodančiais, kad jis laisvėje pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudy­to­jus, eks­per­tus, kitus kaltinamuosius, taip pat gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei do­ku­men­tus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra iš­sa­mus, tačiau skundžiamoje nutartyje jokie šio pagrindo buvimą patvirtinantys duomenys ne­nu­rodyti. Skun­džiamoje nutartyje nėra nurodyta, dėl ko ir kuo galėtų pakenkti kaltinamojo V. K. buvimas laisvėje. Pagrindo tokiai išvadai neteikia ir paties kaltinamojo pozicija jam pareikštų kal­tinimų atžvilgiu – jis kaltu teismui prisipažino ir jau davė parodymus. Todėl apylinkės teismo nu­tartyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis trukdys teismui, yra tik prielaidų pobūdžio.

BPK 247 str. nurodyta, kad kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį teismas turi teisę kardomąją priemonę jam pakeisti griežtesne, tačiau keisdamas ją į suėmimą, turi vadovautis šios kardomosios priemonės skyrimo taisyklėmis, numatytomis BPK 122 str. BPK 120 str. numato visą eilę švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių, kurias taikant galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teis­mas sprendžia, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas kaltinamajam V. K. suė­mi­mą paskyrė nepagrįstai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam ir švel­nesnę kar­do­mąją priemo­nę arba net kelias. Apylinkės teismas pažeidė BPK 121 str., 122 str. 7 d. nuostatas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta ir turi būti panaikinta, o V. K. iš suėmimo paleistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 122 str. ir 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advo­ka­to Evaldo Liutkevičiaus skundą ten­kinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-22 nutartį, kuria kaltinamajam V. K. pa­skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014-01-20, ir V. K. iš suėmimo paleisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas