- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-309-327/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, kaltinamojo V. K. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-01-22 nutarties paskirti kaltinamajam V. K. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. P. ir P. K. suburtos organizuotos grupės, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis ir kurioje, atskirose jos veiklos stadijose, buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nariais A. B. ir T. B., 2009 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su T. B., vykdydamas jo nurodymą, gautą iš A. B., surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas ir banko mokėjimo korteles būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant nusikalstamu būdu gautas svetimas pinigines lėšas, 2009 m. pavasarį, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno su R. T., iš jos įgijo ir neteisėtai iki 2009 m. pavasario laikė jos vardu išduotą (duomenys neskelbtini), AB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios kortelės naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po to 2009 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie namo, kuriame gyveno A. B., tą neteisėtai įgytą ir laikytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, perdavė T. B..
Taip pat jis, vykdydamas T. B. nurodymą, 2009 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, šalia (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, (duomenys neskelbtini), iš Y. N. įgijo ir laikė jo vardu išduotą (duomenys neskelbtini), AB banko mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) ir, šiam nurodžius jos asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei šios banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie namo, kuriame gyveno A. B., perdavė T. B., o šis – A. B. neteisėtai įgytą ir laikytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
V. K. tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir kitam asmeniui perdavė šias svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d.
V. K. kaltinamas ir tuo, kad, tęsdamas nusikalstamą veiklą ir veikdamas bendrininkų grupėje su T. B. ir A. B., perdavęs neteisėtai įgytas ir laikytas R. T. ir Y. N. banko mokėjimo korteles, t. y. svetimas elektronines mokėjimo priemones, jų sąskaitų duomenis ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, T. B., šiam perdavus tai A. B., pastarajam perdavus tai M. P., o šiam elektroninių ryšių tinklais minėtų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų R. T. ir Y. N. banko sąskaitų duomenis ir jų naudotojų tapatybės duomenis (vardą ir pavardę) perdavus organizuotos nariui P. K., šis organizuotos grupės narys, būdamas (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudodamas personalinį kompiuterį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir žemiau nurodytam asmeniui priklausantį užkrėstą žalingomis virusinėmis programomis kompiuterį kaip tarpinę tarnybinę stotį, tokiu būdu nuslėpęs jo naudotam personaliniam kompiuteriui priskirtą IP adresą, bei panaudodamas neteisėtai įgytus banko (duomenys neskelbtini), AB banko elektroninės bankininkystės sistemos (duomenys neskelbtini) naudotojos L. S. autentifikavimo kodus ir prisijungimo slaptažodžius, 2009 m. liepos 18 d. 14:16:13 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB (duomenys neskelbtini) ir suteikto vartotojai J. L., prisijungė prie (duomenys neskelbtini), AB banko elektroninės bankininkystės sistemos (duomenys neskelbtini) tinklalapio (duomenys neskelbtini) ir šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedė (duomenys neskelbtini), AB banko klientės L. S. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei, prisijungdamas prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje (duomenys neskelbtini), suformavo ir atliko pavedimą 3500 Lt sumai iš šio banko klientės L. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, patvirtindamas šį pavedimą kintamu L. S. vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu. P. K. atlikus minėtas neteisėtas finansines operacijas ir elektroninių ryšių tinklais apie tai pranešus M. P., V. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B. ir T. B., tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir minėtų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą turtą – L. S. pinigines lėšas, sudarančias bendrą 3500 Lt sumą, iš kurios organizuotos grupės narys A. B., panaudojęs iš T. B. per V. K. neteisėtai įgytą ir laikytą R. T. vardu (duomenys neskelbtini), AB banko išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo PIN kodą, atlikęs neteisėtas finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, 2009 m. liepos 18 d. 15:27 val. banko (duomenys neskelbtini) bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 21 d. 00:06 val. banko AB (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 22 d. 00:12 val. banko (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. liepos 23 d. 00:02 val. banko AB (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino sumomis po 500 Lt bendrą L. S. piniginių lėšų sumą, sudarančią 2000 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas šios organizuotos grupės narys, panaudojęs T. B. iš V. K. neteisėtą įgytą ir laikytą bei perduotą A. B. tą pačią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – R. T. vardu (duomenys neskelbtini), AB banko išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo PIN kodą, atlikęs neteisėtą finansinę operaciją šia svetima elektronine mokėjimo priemone, 2009 m. liepos 19 d. 02:47 val. banko AB (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Lt, o jis, V. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. B., atliko neteisėtą finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – R. T. vardu (duomenys neskelbtini), AB banko išduota mokėjimo kortele Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą), t. y. 2009 m. liepos 20 d. 00:10 val. banko (duomenys neskelbtini), AB bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Lt, tokiais veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2013-06-05 baudžiamoji byla kaltinant M. P., P. Ž., A. B., V. K., A. A., I. Č., N. G., R. A., A. R. perduota teisminiam nagrinėjimui į Kauno apylinkės teismą. Kadangi kaltinamasis V. K. du kartus neatvyko į teisiamuosius posėdžius, nors apie posėdžių datas žinojo, Kauno apylinkės teismas kaltinamajam V. K., siekdamas užtikrinti jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje, 2013-10-09 nutartimi paskelbė V. K., paiešką ir paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius 2013-11-20 pranešė, kad jų duomenimis V. K. išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl 2013-12-18 buvo išduotas Europos arešto orderis.
2014-01-20 V. K. buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismas 2014-01-22 nutartimi konstatavo, kad pagrindai, dėl kurių V. K. suėmimas buvo paskirtas, neišnyko, todėl siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese Kauno apylinkės teismo 2013-10-09 nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo palikta galioti ir kaltinamajam nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-01-20.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. K. gynėjas advokatas E. Liutkevičius skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-22 nutartį. Nurodo, kad teismo nutartyje neįvertintos aplinkybės, kurios nutarties priėmimo momentu teismui buvo žinomos, ir leidžia daryti išvadą, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas BPK 119 str. numatytiems tikslams pasiekti nėra būtinas. Be to, jau po šios nutarties priėmimo atsirado naujų aplinkybių, leidžiančių teigti apie suėmimo pagrindų išnykimą. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta, kad V. K. nebuvo sulaikytas nei vykdomos paieškos priemonių pagalba, nei pagal arešto orderį. V. K., sužinojęs, kad yra ieškomas, pats grįžo į Lietuvą ir savo noru atvyko į policijos įstaigą. Šis jo poelgis parodo nesant pagrindo manyti, kad V. K. ketina slėptis nuo teismo, todėl tolimesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo, 2014 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu V. K. buvo apklaustas, savo kaltę pilnai pripažino ir davė išsamius parodymus, kai tuo tarpu dešimt iš likusių vienuolikos kaltinamųjų parodymus duoti atsisakė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad V. K. neketina trukdyti procesui, o siekia tiesos nustatymo ir greitesnio bylos išnagrinėjimo. Skunde pažymima, kad V. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, praeityje neteistas, be to, nei viena iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, įstatymo leidėjo nėra priskirta prie sunkių, nusikaltimų.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė patenkinti jo skundą.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Suimto kaltinamojo V. K. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus skundas tenkinamas.
Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje yra surinkta pakankamai.
Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.), ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).
Nors Kauno apylinkės teismas suėmimą kaltinamajam V. K. paskyrė konkrečiai nenurodydamas BPK 122 str. 1 d. numatytų suėmimo paskyrimo pagrindų, tačiau iš nutarties turinio galima spręsti, kad suėmimas kaltinamajam V. K. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais, t. y., kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui.
Skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. V. K. yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, bet turi pastovią gyvenamąją vietą, teisiamas pirmą kartą. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau teismų praktikoje BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriamas ir nusikaltimo sunkumas. V. K. yra kaltinamas vieno apysunkio ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir švelnesnes bausmes, kurių taikymą teismas pirmiausia turėtų svarstyti spręsdamas V. K. atsakomybės klausimą (BK 55 str.), todėl ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo jam. Pažymėtina ir tai, kad visiems kitiems aštuoniems kaltinamiesiems, kaltinamiems tų pačių ir sunkesnių nusikalstamų veikų padarymu, nagrinėjamoje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos sąlygas, nurodytu adresu negyveno ir išvyko į užsienį. Tačiau apylinkės teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad jis keturis kartus neatvyko į teisiamąjį posėdį, pati savaime neteikia pagrindo spręsti, kad jis ketina slėptis nuo teismo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2009-12-23 V. K. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Bylą perdavus į teismą, 2013-07-09 V. K. dalyvavo teismo posėdyje. Iki 2013-09-18, kai neatvyko į teismo posėdį, kardomosios priemonės nepažeidė. 2014-01-20 V. K. pats atvyko į policiją ir buvo sulaikytas, o po to suimtas. 2014-01-29 teismo posėdžio metu V. K. buvo apklaustas, savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis V. K., būdamas laisvėje, toliau gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo.
Suėmimas kaltinamajam V. K. taip pat paskirtas ir tuo pagrindu, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pagrįstas manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti patvirtintas duomenimis, rodančiais, kad jis laisvėje pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, taip pat gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, tačiau skundžiamoje nutartyje jokie šio pagrindo buvimą patvirtinantys duomenys nenurodyti. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, dėl ko ir kuo galėtų pakenkti kaltinamojo V. K. buvimas laisvėje. Pagrindo tokiai išvadai neteikia ir paties kaltinamojo pozicija jam pareikštų kaltinimų atžvilgiu – jis kaltu teismui prisipažino ir jau davė parodymus. Todėl apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis trukdys teismui, yra tik prielaidų pobūdžio.
BPK 247 str. nurodyta, kad kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį teismas turi teisę kardomąją priemonę jam pakeisti griežtesne, tačiau keisdamas ją į suėmimą, turi vadovautis šios kardomosios priemonės skyrimo taisyklėmis, numatytomis BPK 122 str. BPK 120 str. numato visą eilę švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių, kurias taikant galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajam V. K. suėmimą paskyrė nepagrįstai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam ir švelnesnę kardomąją priemonę arba net kelias. Apylinkės teismas pažeidė BPK 121 str., 122 str. 7 d. nuostatas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta ir turi būti panaikinta, o V. K. iš suėmimo paleistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-22 nutartį, kuria kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014-01-20, ir V. K. iš suėmimo paleisti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.