Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Z. L. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė V. J. 2014-05-20 Z. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ROIK 07-14-8268118 už tai, kad ji, būdama nepilnamečio T. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina ir būdama bausta pagal ATPK 181 str. 1 d., nepanaudojo tėvų valdžios, t.y. pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, ko pasekoje jos nepilnametis sūnus T. L. 2014-03-03 apie 13.00 val. antros klasės kabinete, mokytojos A. K. akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, 2014-03-04 apie 12.15 val. pamokos metu per langą išmetė K. L. pieštuką, vandeniu sulaistė I. I. ir K. L. sąsiuvinius, mokytojos N. T. ir mokinių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius taip žemindamas mokytojos savigarbą ir orumą kitų mokinių akivaizdoje. Nepilnamečio motina apie netinkamą sūnaus elgesį nuolat informuojama, kviečiama į mokyklą pasikalbėti, neatvyksta, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Z. L. dėl pažeidimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad sūnus parėjęs iš mokyklos namie verkia, į mokyklą ji nuėjusi buvo, dažnai nueiti į mokyklą neturi galimybės, kadangi dirba nuo 8.00 val. iki 18.00 val., tačiau bendrauja su mokytoja telefonu. Ji negali užtikrinti, kaip elgiasi jos sūnus mokykloje. Sūnus prašo pakeisti mokyklą, yra prasirgęs erkiniu encefalitu taip pat pripažinta epilepsija miego metu. Papildomai parodė, kad 2014-03-03 sūnus parėjo iš mokyklos verkdamas, kadangi J. M. paslėpė jo kuprinę. Ėjo pas J. M. mamą ir susitiko mergaitę iš mokyklos, ji pasakė, kad kuprinė išmesta. Kai sūnus nuėjo į klasę, jo kuprinė jau buvo parnešta klasėje, mokytoja pasakė, kad kuprinė buvo palikta klasėje. Nuėjus pasiaiškinti pas J. M., jis paaiškino, kad kuprinės neišmetė, ją išmetė kažkoks kitas berniukas. Su sūnumi T. L. lankosi psichikos sveikatos centre. Ten psichologai kalbėjo su sūnumi ir jis papasakojo kaip mergaitės jam pirmoje klasėje numovė kelnes, antroje klasėje taip pat pasityčiojo. Dėl sąsiuvinių sušlapinimo kalbėjo su mokytoja, sūnus paaiškino, kad kai Kamilė per langą išmetė jo penalą niekas nematė, o kai jis sulaužė jos pieštuką pamatė visi. Ieškos pagalbos, kad pakeisti mokyklą sūnui.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. T. paaiškino, kad yra Kruonio gimnazijos anglų kalbos mokytoja. Moko T. L. ir susidūrė su problema, kad jis 2014-03-04 12.15 val. trukdė vesti pamoką – išmetė K. L. pieštuką ir sulaistė K. L. ir I. I. sąsiuvinius, vartojo necenzūrinius žodžius. Kartais T. L. pamokose labai dirba, klauso, kartais užeina kitokia nuotaika. Apie įvykį pasakė T. L. mokytojai ir parašė pareiškimą Gerovės komisijai. Apie T. L. sveikatos problemas jai nėra žinoma.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. paaiškino, kad yra Kruonio gimnazijos pradinių klasių mokytoja. 2014-03-03 apie 13.00 val. T. L. atidarė klasės duris ir paprašė, kad jinai atiduotų jo kuprinę, jai atsakius, kad kuprinės klasėje nėra, jis duris uždarė, paskui vėl atidarė duris ir paprašė atiduoti kuprinę, ji pakvietė T. L. į klasę, kad jis pats apžiūrėtų. T. L. apžiūrėjęs klasę kuprinės nerado ir išeidamas pavartojo necenzūrinį žodį. T. L. sakė, kad J. M. paėmė jo kuprinę, vėliau kuprinė buvo rasta, buvo įtarimas, kad kuprinė buvo išmesta pro langą. Apie T. L. sveikatos problemas jai nėra žinoma. Kreipėsi į Gerovės komisiją, kad būtų pakalbėta su T. L. dėl necenzūrinių žodžių vartojimo.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. paaiškino, kad yra Kruonio gimnazijos pradinių klasių mokytoja ir T. L. yra jos auklėtinis, apie 2014 m. kovo 3-4 d. įvykius ji žino – buvo dingusi T. L. kuprinė ir jos buvo ieškoma po visą mokyklą, ji kuprinę pamatė gulinčią lauke ir nuėjo jos atnešti. A. K. jai papasakojo apie įvykį klasėje, kad T. L. vartojo necenzūrinius žodžius. T. L. buvo siųstas į Kaišiadorių pedagogikos ir psichologijos centrą, kadangi jam sunkiai sekasi mokslai ir jis turi elgesio sutrikimų, gautose išvadose nustatytas kompleksinis sutrikimas – specifiniai mokymosi ir aktyvumo bei emocijų sutrikimai. Buvo apsitarta su mokyklos mokytojais ir buvo sudaryta galimybė mokiniams pertraukų metu žaisti salėje, buvo pastebėta, kad T. L. elgesys pagerėjo. Su T. L. mama nepavyksta bendradarbiauti, ji į mokyklą neateina, kaip aiškina dėl darbo, su ja bendrauja tik telefonu. Iš mergaičių pusės taip pat prasivardžiuojama, neneigia, kad ir kiti vaikai provokuoja. Su T. L. dirba socialinis pedagogas.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. R. paaiškino, kad yra Kruonio PSPC direktorė. Z. L. ir jos sūnus T. L. yra jos pacientai. T. L. turi elgesio sutrikimų, yra persirgęs erkiniu encefalitu ir mano, kad toks jo elgesys yra ligos pasekmė. T. L. labai judrus, neramus, negali susikaupti. Z. L. veža sūnų į konsultacijas, juo rūpinasi.

Iš išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 42) matyti, kad T. L. yra sirgęs erkiniu meningoencefalitu, laringitu, vėjaraupiais, 2010 m. patyrė galvos traumą. Rekomendacijos: lankyti vaikų ugdymo kolektyvą, teikti spec. pedagogo ir psichologo pagalbą, užklasinė veikla pagal pomėgius, vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra.

Iš Kaišiadorių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2013-01-16 pažymos Nr. 2 (b.l. 43-44) matyti, kad T. L. yra nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis.

Iš (duomenys neskelbtini)“ 2014-06-19 rašto (b.l. 63) matyti, kad Z. L. dirba dažytoja pilną darbo dieną (8 val.), 5 dienas per savaitę (pirmadieniais – penktadieniais) nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009).

ATPK 256 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Z. L. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., padarymo.

ATPK 181 str. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 str., apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str.

Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše, yra atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartis Nr. N502-1163/2010, 2009 m. vasario 27 d. nutartis Nr. N575-499/2009; 2007 m. liepos 19 d. nutartis Nr. N1-1379/2007). Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką Z. L. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. 2 d. nepakanka vien tik fakto, kad jos sūnus atliko priešingą teisei veiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. L. nepilnametis sūnus T. L. pamokos metu per langą išmetė K. L. pieštuką, vandeniu sulaistė I. I. ir K. L. sąsiuvinius, mokytojos N. T. ir mokinių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, t.y. tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos ir kai tėvai neturi galimybių tiesiogiai realizuoti savo tėvų valdžios. Todėl tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad Z. L. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo, numatyto 181 str. 1 d., padarymo faktą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis ATPK 224 str., 250 str. 1 p., 287 str. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą Z. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.