Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1671 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. G.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. (toliau – ir nuteistasis) nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas dideliu narkotinių medžiagų kiekiu) ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2023 m. vasario 9 d. Bausmės pabaiga: 2027 m. vasario 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 12 dienai: 2 metai 7 mėnesiai 26 dienos.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai (toliau – ir Komisija) teikiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2024 m. birželio 7 d. Jei bus lygtinai paleistas, planuoja gyventi (duomenys neskelbtini).

Komisija, vadovaudamasi BVK 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus kalėjime, protokolas Nr. RV-25-1649), nustatė: A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą (Lietuvoje trečią), yra 8 kartus teistas. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė (duomenys neskelbtini) m., pirmą kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) m. Bylos duomenimis, įsiteisėjus nuosprendžiui, A. G. nuo bausmės pasislėpė. (duomenys neskelbtini) asmeniui buvo išduotas Europos arešto orderis. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Nusikaltimai sunkėjantys.

Toliau nutarime išdėstyta, jog nuteistasis nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, neturi profesinės kvalifikacijos. Darbinė patirtis laisvėje - maža, tačiau bausmės atlikimo metu stebimas noras užsiimti darbine veikla. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje (5 m.), įkalinimo įstaigoje nuolat dirbo (darbas privalomas). Teigia, kad darbas labai patiko, jis buvo charakterizuojamas labai gerai, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą (nuo 2023 m. balandžio 3 d. siuvykloje). Teigia, kad darbu buvo patenkintas, interviu metu stebima, jog suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Vilniaus kalėjime mokosi 9 klasėje, išsako poreikį dirbti. 2023 m. balandžio 5 d. Vilniaus kalėjimo viršininkui pateikė prašymą įdarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo, nes šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo Reabilitacijos centre, kur nėra laisvų darbo vietų. Nuteistasis pateikė dokumentus dėl įdarbinimo, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas.

Nutarime nurodoma, jog būdamas laisvėje nuteistasis piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis bei jo nusikalstama veika yra glaudžiai susijusi su narkotinių medžiagų platinimu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis deda pastangas spręsti problemas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Vilniaus kalėjime buvo perkeltas į priklausomybės ligų reabilitacijos centrą (toliau - RC). Vilniaus kalėjimo RC priklausomybių konsultantas pateikė raštą, kuriame nurodo, kad pirminio pokalbio metu asmuo išreiškė norą gydytis reabilitacijoje, tvirtino esąs priklausomas tiek nuo narkotikų, tiek nuo alkoholio. Nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 26 d. dalyvavo programoje „Intensyvi terapija“, pagal AA 12 žingsnių filosofiją ir sėkmingai ją pabaigė. Dalyvavo RC programoje „Pagrindinė terapija“ bei konsultacijose su savanoriais. 2024 m. balandžio 29 d. sėkmingai pabaigė programą „Pagrindinė terapija“ ir buvo perkeltas į Po-reabilitacinę grupę.

Taip pat nutarime nurodoma, kad analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, pastebima, jog nusikalstamose veikose vyravo tiek impulsyvus elgesys, tiek ir apgalvoti veiksmai, tačiau negebėjo įvertinti pasekmių, su kuriomis gali susidurti. Nusikalstamas veikas vykdė dėl siekio pasipelnyti, dėl naudos sau. Bausmės atlikimo metu lankė socialinių įgūdžių lavinimo grupę, specialistų vertinamas kaip motyvuotas, aktyvus dalyvis, atliko visas paskirtas užduotis, dirbo kruopščiai, žingeidus. Nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketą, nurodė ne vieną probleminę sritį, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu. Taigi, šiuo metu nuteistasis geba išskirti tam tikras problemines sritis, o tai leidžia daryti išvadą, kad bus dedamos pastangos jas sprendžiant.

Toliau nutarime nurodoma, jog analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, pasikartojančias nusikalstamas veikas, nustatyta, kad praeityje egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. A. G. teistas 9 kartus, visi nusikaltimai susiję su siekiu pasipelnyti. 2012 m. kovo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už vagystę ir paskirtas laisvės apribojimas. 2012 m. gegužės 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtas laisvės apribojimas pakeistas areštu. 2012 m. spalio 19 d. paleistas atlikus bausmę. Taigi, asmuo nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Asmuo ne kartą baustas administracine tvarka (nedidelis chuliganizmas, smulkios vagystės, narkotinių medžiagų vartojimas). Šiuo metu nuteistasis teigia suprantantis poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę.

Toliau nutarime išdėstyta, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - vidutinė. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: mokosi 9 kl., išsakė poreikį dirbti, tačiau bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo RC, todėl įdarbintas nebuvo (nėra laisvų darbo vietų), šiuo metu perkeltas į po-reabilitacinę grupę, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus, konsultuotas socialinės darbuotojos. Nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, atliekant vertinimo peržiūrą, lyginant su anksčiau atlikto vertinimo rezultatais, nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir nėra siejama su kriminogeninių poreikių valdymu. Pokyčiai nustatyti, nuteistajam pateikus pažymas apie jo galimybę dirbti laisvėje bei gyventi jo pasirinktu gyvenamosios vietos adresu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartas aplinkybes, nutarime konstatuota, kad stebima nuiteistojo motyvacija sprendžiant priklausomybės problemą, tačiau iš socialinio tyrimo išvados ir pokalbio metu su nuteistuoju dar nėra stebima akivaizdi pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija vienbalsiai (5 balsai prieš) nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

A. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas surašytas netiksliai, nurodo, kad jame rašoma, jog jis nėra baigęs vidurinės, tačiau jis kalėjime mokosi ir baigė 9 klases. Taip pat nutarime rašoma, kad būdamas kalėjime jis dirba, tačiau jis yra padavęs prašymą dėl darbo ir gavo atsakymą, jog nėra laisvų darbo vietų, kad jis nori dirbti. Pabrėžia, kad atlikinėdamas bausmę tiek Vokietijos kalėjime tiek (duomenys neskelbtini) kalėjime dirbo, jis darbo nevengia. Nurodo, kad kol bausmę atlieka Vilniaus kalėjime, jis atlikęs daug įvairių gerbūvio darbų, kurie įrašyti jo knygutėje ir asmens byloje, tačiau Komisijos nutarime apie tai neužsimenama kaip ir apie jo gautus diplomus įvairių kursų, grupių mažinančių jo kriminogeninius veiksnius, baigimo pažymėjimus, kurių kopijas prideda prie šio skundo. Pažymi, kad yra atsisakęs kalėjimo subkultūros, gyvena būryje, kur žmonės gyvena nesivadovaudami kalėjimo nerašytomis taisyklėmis. Kalėjimo administracijai yra pateikęs pažymą dėl gyvenamosios vietos, kad lygtinio paleidimo atveju mama jį priima gyventi, taip pat pažymą dėl darbo, kad paleidus lygtinai jis turi galimybę įsidarbinti. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo padaryti nusikaltimai: vagystės, disponavimas narkotinėmis medžiagomis yra susiję su tuo, jog laisvėje buvo priklausomas nuo narkotikų, o Vilniaus kalėjime baigė pagrindinį priklausomybių terapijos kursą ir išmoko bei suprato, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas atnešė vien tik destrukciją į jo gyvenimą ir jis nebenori gyventi taip, kaip anksčiau.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.

Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

A. G. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1510, nurodoma, kad A. G. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Vertinant A. G. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, buvo aštuonis kartus teistas Lietuvoje ir užsienyje, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą (Lietuvoje trečią). Taigi, A. G. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę. A. G. paskutinė įvykdyta nusikalstama veika – sunkus nusikaltimas.

Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis 1 kartą (2023 m. lapkričio 16 d.) buvo skatintas (už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse), laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nebaustas.

2024 m. gegužės 30 d. socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad nuteistasis Vilniaus kalėjime mokosi 9 klasėje bei išsako poreikį dirbti. Yra pateikęs Vilniaus kalėjimo viršininkui prašymą įdarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo, nes nėra laisvų darbo vietų. Nuteistasis nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, neturi profesinės kvalifikacijos. Darbinė patirtis laisvėje - maža, tačiau bausmės atlikimo metu stebimas noras užsiimti darbine veikla. Nuteistasis pateikė dokumentus dėl įdarbinimo, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas. Analizuojant asmens kriminalinę istoriją, laikotarpiais, kada buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, A. G. nedirbo, darbinių pajamų negavo. Bylos duomenimis asmuo teistas 9 kartus, išskirtinai siekiant finansinės naudos. Nuteistasis pripažino, kad jo įvykdyti nusikaltimai sietini su materialinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Įkalinimo metu Vokietijoje nuteistasis visą laiką dirbo, gavo atlyginimą bei bausmės atlikimo metu visada finansiškai išsilaikė pats. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kol dar nebuvo įdarbintas, pragyveno iš turimų santaupų. Šiuo metu finansiškai jam padeda mama. Registrų centro duomenimis, A. G. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos apie 830 Eur sumai (nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus). Nuteistasis teigia, kad apie šias skolas nežinojo. Pagal 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, A. G. skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 976,87 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 0,50 Eur. Nuteistojo finansų planavimo įgūdžių stoka buvo tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. A. G. pirmą kartą su teisėsauga susidūrė dar būdamas nepilnametis ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) m. atliko pirmą arešto bausmę. Teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje (nuteistas 8 m. 10 mėn., atliko bausmę 5 m. 2 mėn.), šiuo metu grąžintas atlikinėti 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Interviu metu A. G. teigia, kad žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau manė, kad tuo metu neturi kito pasirinkimo. Suvokia, kad kitų asmenų įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Šiuo metu yra nutraukęs bet kokius ryšius su neigiamą įtaką dariusiais pažįstamais, pakeitęs gyvenimo būdą ir supranta, kokios aplinkybės jį privedė iki nusikalstamų veikų darymo. Interviu metu nuteistasis teigia, jog vieną kartą yra bandęs kokainą, ilgesnį vartojimą neigia. Tačiau pripažįsta, jog kanapes („žolę“) 2016-2017 m. (iki patekimo į įkalinimo įstaigą) rūkė kiekvieną dieną. 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. A. G. pripažįsta, jog narkotikus pardavinėjo dėl finansinės naudos. Nuteistasis deda pastangas spręsti problemas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, jo prašymu, Vilniaus kalėjime buvo perkeltas į priklausomybės ligų reabilitacijos centrą. Bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo pastebėtas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Byloje informacijos, jog asmuo turėtų problemų susijusių su alkoholio vartojimu, nėra. Smurtinio elgesio, apsvaigus nuo alkoholio, atvejų nefiksuota. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Vilniaus kalėjimo RC priklausomybių konsultantas pateikė raštą, kuriame nurodo, kad nuteistasis buvo perkeltas 2023 m. gruodžio 5 d. Pirminio pokalbio metu asmuo išreiškė norą gydytis reabilitacijoje, tvirtino esąs priklausomas tiek nuo narkotikų, tiek nuo alkoholio. Nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 26 d. dalyvavo „Intensyvioje terapijoje“, pagal AA 12 žingsnių filosofiją ir sėkmingai baigė. Dalyvavo RC programoje „Pagrindinė terapija“, pristatė 39 darbus apie vartojimo destrukciją ir gavo kiekvienam darbui atgalinį ryšį. Dalyvavo konsultacijose su savanoriais. 2024 m. balandžio 29 d. sėkmingai baigė „Pagrindinę terapiją“ ir buvo perkeltas į Po-reabilitacinę grupę. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, pastebima, jog nusikalstamose veikose vyravo tiek impulsyvus elgesys, tiek ir apgalvoti veiksmai, tačiau jis negebėjo įvertinti pasekmių, su kuriomis gali susidurti. Agresyvaus elgesio bei savitvardos problemos nebuvo stebimos. Nusikalstamas veikas vykdė dėl siekio pasipelnyti, dėl naudos sau - nedirbo, reikėjo lėšų pragyvenimui, todėl rinkosi neteisėtus būdus jas įgyti. Kalbėdamas apie tikslus, teisės pažeidėjas nurodo, jog labiausiai norėtų sukurti šeimą, tačiau dar nežino kada tai gali įgyvendinti. Pirmiausia, kaip teigia, reikia išeiti iš įkalinimo įstaigos. Geba diskutuoti bei atsižvelgti į kitą nuomonę. Bausmės atlikimo metu lankė socialinių įgūdžių lavinimo grupę, specialistų vertinamas kaip motyvuotas, aktyvus dalyvis, atliko visas paskirtas užduotis, dirbo kruopščiai, žingeidus. Nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketą, kuri pateikia palyginamąjį paties teisės pažeidėjo požiūrį į savo poreikius. Ji yra vertinga nustatant, kaip gerai nuteistasis save supranta. A. G. nurodė ne vieną probleminę sritį, kuri susijusi su jo nusikalstamu elgesiu. Taigi, šiuo metu nuteistasis geba išskirti tam tikras problemines sritis, o tai duoda pagrindą dėti pastangas jas sprendžiant. Atlikęs laisvės atėmimo bausmes, paskutinį kartą - Vokietijoje, kur įkalinimo įstaigoje praleido 5 metus 2 mėn., remiantis asmens byloje esančiais duomenimis - per visą laikotaipį įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė 1 kartą. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kalėjimą nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, stengėsi laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Vilniaus kalėjime taip pat nebaustas. Vertinimo metu nebuvo gauta įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Remiantis teisės pažeidimų analize bei nuteistojo požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. A. G. nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su teigiamomis nuostatomis kriminalinio elgesio atžvilgiu bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių, apribojimų ir visuotinai priimtų moralinių normų bei atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos. Nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, prevencinėse priemonėse, intervencinėse priemonėse, atliko gerbūvio darbus, konsultuotas Vilniaus kalėjimo socialinės darbuotojos. Vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo elgesio 6 statiniai, 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau nenustatyta jokių apsauginių kriminogeninių veiksnių.

Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevencinėse priemonėse, intervencinėse priemonėse, atlieka gerbūvio darbus, konsultuojasi su socialine darbuotoja, yra 1 kartą skatintas, bausmės atlikimo metu mokosi, išsako norą dirbti, gydosi reabilitacijoje nuo priklausomybių, palaiko artimus socialinius ryšius su mama.

Tačiau kartu teismas pastebi, jog nuteistasis praeityje teistas 9 kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, pirmą kartą susidūrė su teisėsauga (duomenys neskelbtini) m. ir buvo nuteistas nepilnametis ((duomenys neskelbtini) m.). Taigi, praeityje paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nepakeitė A. G. elgesio.

A. G. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti.

Kaip minėta, pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pastebi, jog 2023 m. kovo 22 d. atlikus pirminį vertinimą, nustatyta vidutinė A. G. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pakartotinį vertinimą 2023 m. liepos 20 d., rezultatai buvo analogiški. 2024 m. balandžio 22 d. buvo nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. gegužės 29 d. atlikus pakartotinį vertinimą, nustatyta vidutinė A. G. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika.

Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai A. G. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, stebima motyvacija sprendžiant priklausomybės problemą, tačiau kol kas nėra pakankamai objektyvių duomenų apie jo resocializacijos rezultatus. Atsižvelgiant į tai, yra būtini tolimesni nuoseklūs ir aktyvūs nuteistojo veiksmai, nukreipti į jo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, maksimalų nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių kiekio sumažinimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.

Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. G. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1671 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. G.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.