Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-164-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2A-164-467/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01444-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
Atsakovas
A. M., A. P., E. M., R. M., N. M.
Ieškovas
I. G.
Trečiasis asmuo
Elektrėnų savivaldybės 2 notarų biuro
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-164-467/2011Teisminio proceso Nr.2-48-3-01444-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos 30.4.1.; 34.3.,; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Marijono Greičiaus,sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Irenai Slavinskaitei,atsakovui A. M.,atsakovo atstovui adv. Kęstučiui Lipeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M., A. P., E. M. ir R. M. (mirusio atsakovo N. M. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams A. M., A. P., E. M., N. M., kurio teisių perėmėja yra R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai) dėl nuosavybės teisės į dalį nekilnojamojo daikto pripažinimo, trečiasis asmuo – Elektrėnų savivaldybės 2 notarų biuro notaras Č. T..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. G. 2009-06-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į likusias 4/5 dalis 2,67 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu, ir į likusias 4/5 dalis 0,59 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto V. M. vardu; pripažinti ieškovei turtinę teisę į 0,15 ha jos tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), žemės (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrityje, nuosavybės teisių atkūrimą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2003-02-26 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turtinę teisę į 0,15 ha V. M., mirusios 2001-05-14, žemės nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrityje, pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2003-02-26 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovų A. M., A. P., E. M. motina V. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,84 ha žemės (duomenys neskelbtini), o tėvas A. M. – į 6,78 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tėvui (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė motina V. M., tačiau ji (duomenys neskelbtini) taip pat mirė. Po motinos mirties jos palikimą lygiomis dalimis priėmė ieškovė, atsakovai A. M., A. P., E. M., N. M., kuriai (duomenys neskelbtini) mirus, palikimą paveldėjo jos sutuoktinis N. M.. Nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas, nes žemė priskiriama valstybės išperkamai, todėl visi penki (duomenys neskelbtini) įpėdiniai 2001-12-27 surašė prašymą Elektrėnų žemėtvarkos skyriui, kad dėl A. M. priklausančios 6,40 ha žemės 4/5 dalies paveldėtojams A. M., A. P., E. M., N. M. būtų išduota nustatytos formos išvada gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o dėl 1/5 dalies paveldėtojai I. G. būtų išduota nustatytos formos išvada gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prašymai buvo patenkinti ir pareiškėjai 2003-02-26 buvo išduota išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tėvo žemės ir išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl motinos žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-05-18 sprendimu (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises mirusiojo A. M. vardu ekvivalentine natūra suteikiant 2,67 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos sprendimu (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises mirusiosios V. M. vardu ekvivalentine natūra suteikiant 0,59 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sprendimuose nurodyta, kad jie išduodami paveldėtojams, jų neįvardinant. Tačiau sprendimuose turėjo būti įvardintas perdavimas tik vienai paveldėtojai - ieškovei, o ne visiems paveldėtojams, nes toks buvo jų susitarimas. Palikimo vietos atsiradimo notaras išdavė ieškovei 207-08-08 paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį ieškovė paveldėjo ne visą, o tik 1/5 dalį V. M. palikimo. Paveldėtojų susitarimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo neprivalėjo būti patvirtintas notarine tvarka, nes jie susitarė dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdo, o ne dėl pačios žemės pasidalijimo. Ieškovės broliai ir seserys pageidavo nuosavybės teises į žemę atkurti (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei turi būti pripažinta nuosavybės teisė į likusias 4/5 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nes būtent ieškovė šioje vietovėje ir pageidavo atkurti nuosavybės teises į jos po tėvų mirties paveldimos žemės dalį.

Atsiliepimas

Atsakovai A. M., A. P., E. M. ir N. M., kurio teisių perėmėja yra R. M., su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tėvams A. M. ir V. M. atkūrimas vyko teisėtai ir nuosavybės teisė į žemę pripažįstama visiems įpėdiniams. Todėl, nepanaikinus sprendimų, ieškovė negali pretenduoti į visą turtą, o 2001-12-27 prašymai nėra susitarimas, nurodantis, į kokias to paties turto dalis įpėdiniai pageidauja atkurti nuosavybės teises. Šie susitarimai neriboja įpėdinių teisių ir nereiškia priimto palikimo pasidalinimo. Turtas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, turi būti padalintas tarp visų įpėdinių. Ieškovė nepagrįstai reikalauja jai pripažinti turtines teises į 0,15 ha sklypus (duomenys neskelbtini), nes tokia teisė išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu neatsiranda ir jomis negali būti pakeista įstatymu nustatyta tvarka palikimui priimti ir jį pasidalinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškinį pakomentavo nuosavybės teisių atkūrimo mirusiųjų A. M. ir V. M. vardu eigą ir priimtus sprendimus. Su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad administracija nepagrįstai patraukta atsakovu, nes joks reikalavimas jai nėra reiškiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino ieškovei I. G. nuosavybės teisę į 4/5 dalis 2,67 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažino I. G. nuosavybės teisę į 4/5 dalis 0,59 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažino I. G. teisę į 0,15 ha jos tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), žemės (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrityje, nuosavybės teisių atkūrimą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2003-02-26 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino I. G. teisę į 0,15 ha V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), žemės nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrityje, pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2003-02-26 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities viršininko administracijos atžvilgiu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog visi penki įpėdiniai, paveldėję savo tėvų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, 2001-12-27 prašymais kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, prašydami dėl V. M. ir A. M. priklausančios žemės dalies, t.y. 4/5 ploto, paveldėtojams A. M., N. M., E. M. ir A. P. išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini); likusiai 1/5 žemės ploto daliai I. G. išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog paveldėję turtinę teisę Antano ir V. M. įpėdiniai, pateikdami prašymus, kartu susitarė ir dėl šios teisės realizavimo būdo bei rezultatų. Tokia įpėdinių valia nebuvo pakeista, nebuvo sudarytas kitoks susitarimas dėl paveldėtos turtinės teisės realizavimo. Todėl prašymuose išreikšta įpėdinių valia galioja ne tik nuosavybės teisių atkūrimo klausimus sprendžiančioms institucijoms, bet ir patiems įpėdiniams bei jų teisių perėmėjams. Išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktose Vievio žemėtvarkos skyriui, nurodyti grąžintini žemės plotai 1,28 ha ir 0,37 ha yra 1/5 dalis nuo viso grąžintino žemės ploto 6,38 ha ir 1,84 ha. Todėl teismas, įvertinęs įpėdinių 2001-12-27 prašymuose išreikštą valią, tai, kad atsakovams realizuoti savo paveldėtą turtinę teisę pagal tarpusavio susitarimą Širvintų savivaldybėje nebuvo jokių objektyvių kliūčių, tai, kad ši atsakovų teisė nebuvo realizuota dėl jų pačių neveikimo ir siekio sudaryti abejotino teisėtumo sandorius, padarė išvadą, kad šios 1/5 dalies padalinimas dar į penkias dalis prieštarautų teisingumo principui, o atsakovams, kaip pasyviems civilinių teisinių santykių dalyviams, suteiktų galimybę savo teises įgyvendinti ieškovės sąskaita. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-18 sprendimais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės atkurtos ne į visą išvadose Nr.645 ir Nr.646 nurodytą žemę. Teismas pripažino, jog ieškovė Vilniaus apskrities viršininko administraciją atsakovu įtraukė nepagrįstai, nes jam reikalavimas nereiškiamas, nenurodoma neteisėtų veiksmų ar sprendimų, todėl ieškinį jo atžvilgiu atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai A. M., A. P., E. M. ir R. M. (N. M. teisėjų perėmėja) prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad CK 5.1 straipsnio 2 dalyje išvardintos paveldimos turtinės teisės, bet nėra nurodyta, kad paveldimos turtinės teisės pagal išvadas nuosavybės teisių atkūrimo procese. Todėl teismas šias išvadas nepagrįstai priskyrė prie paveldimų turtinių teisių. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau ši teisė nėra suteikta teismui. Šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos 7 straipsnis nustato, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą keli piliečiai gali pareikšti kartu arba atskirai. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai - visi bendrą prašymą pateikę piliečiai. Iš šios normos nėra pagrindo daryti išvados, kad prašymas yra pretendentų atkurti nuosavybės teises susitarimas, kokiomis dalimis bus atkurtos nuosavybės teisės valios išreiškimo būdas, kaip teigiama teismo sprendime. Kad tai nėra susitarimą pakeičiantis dokumentas, rodo ir Tvarkos 15 straipsnyje suformuluota taisyklė: prie prašymo taip pat gali būti pridėtas piliečių susitarimas, nurodantis, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises. Šiuo atveju piliečių parašai turi būti patvirtinti notariškai. Teismas, nurodęs, kad prašyme atkurti nuosavybės teises esą buvo išreikšta valia dėl nuosavybės teisės atkūrimo realizavimo būdo ir rezultatų, tokią išvadą padarė, netaikydamas įstatymo, kurį reikėjo taikyti. Teismas nepagrįstai 2003-02-26 išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu pripažino ieškovei teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 0,15 ha žemės sklypus Elektrėnų mieste, nes tokiu būdu pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką. Teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į šios tvarkos sureguliuotą procesą. Atsakovams ir ieškovei nuosavybės teisės į jų tėvų turtą atsirado paveldėjimo pagrindu. Yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, tame skaičiuje ir ieškovei. Šis paveldėjimo teisės liudijimas nėra ginčijamas ir nėra pripažintas negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantai pripažįsta, kad visi penki vaikai savo tėvų A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą palikimą priėmė, paveldėdami lygiomis dalimis (po 1/5 dalį) tėvų turtą, tame skaičiuje ir turtines teises. Todėl apeliantai nepagrįstai nesutinka su teismo sprendimu materialinės teisės normų taikymo klausimu. Teismas argumentuotai sprendime atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, teisingai taikė įstatymus ir pagrįstai išdėstė faktinius ir teisinius argumentus. Apeliantai skunde teisės aktus interpretuoja neteisingai, sau naudinga linkme. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad visų įpėdinių pagal įstatymą 2001- 12-27 prašymai Elektrėnų žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės atkūrimo būdo ir išvadų išdavimo turėjo būti notariškai patvirtinti. Apeliantai painioja du skirtingus dalykus - pretendentų prašymą į žemės nuosavybės atkūrimą su paveldėtos teisės į nuosavybės atkūrimą įgyvendinimo būdu. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas, pripažindamas ieškovei nuosavybės teisę į 4/5 dalis 2,67 ha žemės sklypo ir 4/5 dalis 0,59 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, neteisėtai atliko valstybės įgaliotos institucijos funkcijas žemės nuosavybės atkūrimo klausimu, nes žemės nuosavybės atkūrimą nagrinėja apskrities viršininkas. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.138 straipsniu, gindamas ieškovės teises ir tas teises pripažindamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas A. M. ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, ieškovės atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-03-04 sprendimas (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-04-23 sprendimas (duomenys neskelbtini) su priedais (b.l. 116-122), paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 123-125), atsakovo N. M. mirties liudijimas (b.l. 126).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė I. G. ir atsakovai A. M., A. P., E. M. yra A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. N. M. (N. M.) yra A. M. ir V. M. dukters N. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis ir įpėdinis. N. M. mirus, jo teisių perėmėja yra R. M. (b.l. 123-126), kuri apeliacinį skundą palaiko. Šalių tėvas A. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,38 ha iki nacionalizacijos turėtos žemės, šalių motina V. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,84 ha iki nacionalizacijos turėtos žemės. Žemė, į kurią atkurtina nuosavybės teisė V. M. ir A. M., yra valstybės išperkama. Po tėvų mirties jų vaikai I. G., A. M., A. P., E. M. ir N. M. priėmė palikimą, paveldėdami turtą lygiomis dalimis. Palikimą sudarė butas (duomenys neskelbtini) ir teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Šias aplinkybes šalys pripažino, dėl jų ginčo byloje nėra.

Visi penki įpėdiniai 2001-12-27 prašymais (b.l. 46 ir 52) kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, prašydami dėl V. M. ir A. M. priklausančios žemės dalies, t.y. 4/5 ploto, paveldėtojams A. M., N. M., E. M. ir A. P. išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini). Likusiai 1/5 žemės ploto daliai I. G. išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini). Pagal šiuos prašymus 2003-02-26 buvo parengtos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o 2003-02-28 parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiųstos atitinkamai į Elektrėnų savivaldybę bei Širvintų savivaldybę (b.l. 44- 45, 50-51).

Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-18 sprendimu (duomenys neskelbtini) mirusios V. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,22 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,59 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 49). Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-18 sprendimu (duomenys neskelbtini) mirusio A. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teises į 1,13 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,67 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 43). Abiejų sprendimų 7 punktuose nurodyta, kad sprendimai įteikiami paveldėtojams. Šie sprendimai nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami. Jais remdamasis Elektrėnų savivaldybės 2 notarų biuro notaras Č. T. 2007-08-08 ieškovei I. G. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į 1/5 dalį žemės sklypų, perduotų neatlygintinai pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-18 sprendimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodė, kad į 4/5 dalis bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kitiems V. M. vaikams (civilinės bylos Nr.S2-1457-424-2009 b.l. 5-6).

Ieškovė, neginčydama nei Vilniaus apskrities viršininko sprendimų, nei notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į likusias 4/5 dalis žemės sklypų, perduotų neatlygintinai pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-18 sprendimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti jai turtinę teisę į 0,15 ha jos tėvo A. M. žemės nuosavybės teisių atkūrimą pagal 2003-02-26 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turtinę teisę į 0,15 ha jos motinos V. M. žemės nuosavybės teisių atkūrimą pagal 2003-02-26 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, konstatavęs, jog, paveldėję turtinę teisę Antano ir V. M. įpėdiniai, pateikdami 2001-12-27 prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui Elektrėnų seniūnijoje, kartu susitarė ir dėl šios teisės realizavimo būdo bei rezultatų. Ši įpėdinių valia nebuvo pakeista, todėl ji galioja ne tik nuosavybės teisių atkūrimo klausimus sprendžiančioms institucijoms, bet ir patiems įpėdiniams bei jų teisių perėmėjams. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kuriuos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai turtines teises pagal išvadas nuosavybės teisių atkūrimo procese priskyrė prie paveldimų turtinių teisių, kadangi CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nėra nurodytos šios turtinės teisės. Tačiau nurodytoje CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas baigtinis turtinių teisių sąrašas. Be to pirmosios instancijos teisme atsakovai pripažino aplinkybę, kad po V. M. mirties paveldimą turtą sudarė butas (duomenys neskelbtini), ir teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Šias teises liudija pagal V. M. paveldėtojų prašymus sudarytos 2003-02-26 išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2003-02-28 išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi apeliantai pirmosios instancijos teisme patys pripažino, kad šios išvados įėjo į paveldimo turto masę, todėl priešingi apeliantų teiginiai apeliacinėje instancijoje yra nelogiški ir negalimi, dėl to atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2001-12-27 prašymai yra pretendentų atkurti nuosavybės teises susitarimas, kokiomis dalimis bus atkurtos nuosavybės teisės valios išreiškimo būdas. Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 15 straipsniu, teigia, jog susitarimas, nurodantis, į kurias to paties turto dalis piliečiai pageidauja atkurti nuosavybės teises, turėjo būti patvirtintas notariškai, todėl 2001-12-27 prašymai, nebūdami patvirtinti notariškai, negali būti laikomi tokiu pretendentų susitarimu. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas jame ir nenurodė, jog 2001-12-27 prašymai yra pretendentų atkurti nuosavybės teises susitarimas, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises. Byloje nebuvo jokio ginčo dėl to, kad visi penki paveldėtojai paveldėjo po 1/5 dalį palikimo. Paveldėtojai 2001-12-27 prašymais susitarė ne dėl to paties turto dalių, į kurias jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, tačiau dėl būdo, kuriuo jie pageidavo, kad būtų atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, o būtent: A. M., N. M., E. M. ir A. P. priklausančios 4/5 dalys V. M. ir A. M. priklausančios žemės būtų atkurtos (duomenys neskelbtini), o likusi 1/5 žemės dalis, tenkanti I. G., būtų atkurta (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka nenumatė reikalavimo, jog prašymai, kuriuose yra išreiškiama valia dėl būdo, kuriuo piliečiai pageidauja, kad būtų atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, būtų patvirtinti notarine tvarka.

Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypo dalis, neteisėtai atliko valstybės įgaliotos institucijos funkcijas žemės nuosavybės atkūrimo klausimu, kadangi teismui nesuteikta tokia kompetencija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr.7/04-8/04). Su pirmiau nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, pripažindamas tas teises. Taigi apeliantų argumentai, jog teismas neturi kompetencijos pripažinti ieškovei nuosavybės teisių, kai ji pagrįstai mano, kad jos ši subjektinė teisė yra pažeista, yra nepagrįsti ir neatitinka įstatymų nuostatų.

Kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėMarijonas Greičius