- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-384-654/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14901-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- S. T.
- Nukentėjusysis
- E. T.
- Advokatai
- Artūras Gutauskas, Kęstutis Stasiulis
- Kategorijos
- 1.2.7.2.2.3Mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)
- 1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
- 1.2.4.4.2.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
- 1.2.4.4.2.2Nesunkus bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 2 p.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.30.4.2.1Disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas (BK 309 str. 2 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. gynėjo advokato K. Stasiulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė,
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir S. T. paskirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 26 d.
S. T. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. T. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį ir nepilnametį asmenį, o būtent: laikotarpiu nuo 2010 m. – 2011 m., tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018 m. kovo 8 d., (duomenys neskelbtini) ambasados patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra E. T., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne rečiau kaip vieną kartą į savaitę, su nukentėjusiąja E. T. tenkino savo lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdu prieš pastarosios valią, ir tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę E. T.. Be to, S. T. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 12 d., (duomenys neskelbtini) ambasados patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su savo nepilnamete dukra E. T., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl nepilnametystės, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne rečiau kaip vieną kartą į savaitę, su nukentėjusiąja E. T. tenkino savo lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdu prieš pastarosios valią, ir tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę E. T.. Šie S. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje.
2. Be to, S. T. nuteistas už tai, kad atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2010 m. – 2011 m., tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2019 m. balandžio 12 d., (duomenys neskelbtini) ambasados patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą sukelti nepilnametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, tyčia rodė nepilnametei nukentėjusiajai E. T., gim. (duomenys neskelbtini), pornografinio turinio vaizdus ir įrašus, ir taip atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šie S. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat, S. T. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą mažametei savo šeimos narei, esančiai bejėgiškos būklės, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2010 m. – 2011 m., tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018 m. kovo 8 d., (duomenys neskelbtini) ambasados patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikęs mažametės nukentėjusios E. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, seksualinius prievartavimus bei tvirkinimo veiksmus, šiais savo bendrais nusikalstamais veiksmais padarė šeimos nariui – mažametei dukrai, esančiai bejėgiškos būsenos dėl mažametystės – E. T., o nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. nepilnametei, esančiai bejėgiškos būklės dėl nepilnametystės, nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį potrauminio streso sutrikimu (F43.1). Šie S. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.
4. Taip pat, S. T. nuteistas už tai, kad įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, o būtent: jis, turėdamas tikslą įgyti ir laikyti pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia iš nenustatyto šaltinio įgijo ir išsaugojo HP stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko standžiajame diske „Western Digital“, S.N. WMAV21221525 failus pavadinimais: "0000592_Carved.jpeg", "0000976_Carved.jpeg", "0001031_Carved.jpeg", "0001342_Carved.jpeg", "0001382_Carved.jpeg", "0001789_Carved.jpeg", "0033088_Carved.jpeg", "0033093_Carved.jpeg", "0033105_Carved.jpeg", "0033106_Carved.jpeg", "0033110_Carved.jpeg", "0033153_Carved.jpeg", "0033154_Carved.jpeg", "0033155_Carved.jpeg", "0033158_Carved.jpeg", "0033159_Carved.jpeg", "0033160_Carved.jpeg", "0033161_Carved.jpeg", "0033163_Carved.jpeg", "0033164_Carved.jpeg", "0033170_Carved.jpeg", "0033171_Carved.jpeg", "0033172_Carved.jpeg", "0033173_Carved.jpeg", "0033174_Carved.jpeg", "0033178_Carved.jpeg", "0033179_Carved.jpeg", "0033181_Carved.jpeg", "0033182_Carved.jpeg", "0033183_Carved.jpeg", "0033184_Carved.jpeg", "0033187_Carved.jpeg", "0033192_Carved.jpeg", "0033206_Carved.jpeg", "0033213_Carved.jpeg", "0033216_Carved.jpeg", "0033217_Carved.jpeg", "0033226_Carved.jpeg", "0033237_Carved.jpeg", "0033238_Carved.jpeg", "0001330_Carved.57GB) (Unallocated Clusters).mp4" su pornografinio turinio vaizdais, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai, failus pavadinimais: "0034129_Carved.jpeg", "0035120_Carved.jpeg", "0001231_Carved.jpeg", su pornografinio turinio vaizdais, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai asmenys, vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, failus pavadinimais: "0000638_Carved.jpeg", "0034004_Carved.jpeg", "0034531_Carved.jpeg", "0001333_Carved.57 GB)( Unallocated Clusters).mp4", "0001455_Carved.57 GB)( Unallocated Clusters).mp4", "0001474_Carved.57 GB)( Unallocated Clusters).mp4" su pornografinio turinio vaizdais, kuriuose asmenys pateikiami kaip nepilnamečiai vaikai iki 18 metų amžiaus, kuriuos iki 2019 m. balandžio 12 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ambasados pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, kol minėtas HP stacionarus kompiuterio sisteminis blokas buvo paimtos policijos pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė 50 vienetų pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas. Šie S. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 309 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. T. gynėjas advokatas K. Stasiulis (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir S. T. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
5.1. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje netinkamai pritaikytos BK 150 straipsnio 4 dalies, 153 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 2 dalies ir 309 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nuosprendis pagrįstas prieštaraujančiomis aplinkybėmis bei įrodymais, kuriuos teismas netinkamai vertino, nelygino vienų įrodymų su kitais, dėl to padarė teisės taikymo klaidą.
5.2. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo vadovautis in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos teisiamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodęs, kad S. T. seksualiai prievartavo mažametį ir nepilnametį asmenį, kvalifikavo jo veiką pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip mažametės seksualinį prievartavimą, nors įstatymo prasme tai atitinka 150 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatas ir šių veikų neatskyrė. Nurodžius, kad nuteistasis, siekdamas sukelti nepilnametės lytinį susijaudinimą, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinamuosius veiksmus, lieka neaišku ar šiuos veiksmus atliko mažametei ar nepilnametei.
5.3. S. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas paneigė nukentėjusios E. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir liudytojų S. A., A. A., B. B., O. U., L. V., specialistų D. P., S. S. ir S. L. parodymais bei kita byloje surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas nuosprendyje apsiribojo vien įrodymų šaltinių išvardijimu ir tuose įrodymų šaltiniuose esančios informacijos pateikimu.
5.4. S. T. parodė, kad niekada prieš savo dukrą neatliko jokių seksualinės prievartos ar tvirkinimo nusikalstamų veiksmų ir yra nepagrįstai nuteistas. Šis aiškinimas liko nepaneigtas. Dukra jį apkalbėjo, nes buvo įtakota ir suklaidinta liudytojos, ambasados teritorijoje gyvenančios kaimynės ir bendradarbės S. A.. Ši liudytoja siekė tiek jį, tiek jo žmoną išgyvendinti iš ambasados teritorijos dėl darbo ir buto, taip pat dėl jos sutuoktiniui A. A. paskolintų pinigų. Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nukentėjusios parodymus apie jos santykius su tėvu. Sutikti, kad nukentėjusios ir liudytojos parodymai reiškia nuteistojo seksualinę prievartą prieš dukrą, negalima. Tiek liudytojos S. A., tiek nukentėjusiosios parodymai negali nesutapti, nes jie yra išvestiniai iš E. T. parodymų, o gal būt net įteigti nukentėjusiai. Kitų liudytojų parodymai, kurie nėra išvestiniai iš nukentėjusios parodymų ir kuriems teismas nesuteikė išimtinės padėties, skirtingai, nei liudytojos S. A. parodymams, visiškai ar iš dalies prieštarauja šiems įrodymams.
5.5. Pirmosios instancijos teismas liudytojos S. A. parodymais turėjo suabejoti, nes liudytoja ėmėsi tyrėjos vaidmens iškreipdama ir slaptai įrašinėdama sutrikusios nepilnametės pasakojimus. Nebūdama pareigūne ji atliko procesinius veiksmus prieš nuteistąjį, rinkdama ir pateikdama rašytinius pokalbius tiek ambasados vadovui, tiek tyrėjams. Šiuos „reikalingus“ parodymus suderino su nukentėjusios E. T. parodymais.
5.6. Lieka nepaneigtas nuteistojo aiškinimas, kad jį ir dukrą siejo artimi šeimos, tėvo ir dukros, santykiai, o ne nusikalstami, pagrįsti seksualine prievarta. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai buvę bendradarbiai ir pažįstami B. B., A. A., O. U., kurie nuteistąjį charakterizavo ir apibūdino kaip rūpestingą ir darbštų šeimos tėvą, gerą darbuotoją, taikų ir tvarkingą kaimyną. Šie liudytojai, priešingai nei liudytoja S. A., parodė, kad pati dukra keldavo šeimai problemų dėl savo elgesio mokykloje su draugais ir bendraamžiais. E. T. labai pavydėjo savo tėvo, iš jos elgesio matėsi, kad ji būdavo nusiteikusi priešiškai prieš kitas ambasadoje dirbusias moteris. S. T. draudė dukrai bendrauti ir siekti intymios draugystės su merginomis, o tai sukėlė dukters pyktį ir siekį jį atskirti nuo šeimos. Jo dukra buvo ir yra probleminis vaikas, užsisklendęs savyje, linkęs žalotis, tačiau šios savybės yra įgimtos. Byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, patvirtinančios E. T. polinkį į savęs žalojimą, bandymą nusižudyti išgeriant didelį kiekį tablečių, norą pabėgti nuo realybės, konfliktus su klasės draugais.
5.7. Teismas posėdyje neapklausė ir nesivadovavo liudytojos J. T. parodymais, kuri iki šiol yra nuteistojo žmona ir nukentėjusios E. T. motina. Ji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ji teismui atsiuntė rašytinį paaiškinimą ir teismas pagarsinęs jos rašytinius parodymus, duotus tyrimo metu ir gautus teisme, šių duomenų visiškai nevertino. Ši liudytoja nebuvo apklausta teisme (dėl pandemijos), nors buvo teismui pateiktas prašymas apklausti ją nuotoliniu būdu. Nuosprendyje nurodęs, kad BPK nedraudžia nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais, nes tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, teismas turėjo pareigą ištirti visus tiesioginius įrodymus ir apklausti tiek liudytoją J. T., tiek ir nukentėjusiąją E. T., nes bylos nagrinėjimo metu jai jau buvo šešiolika metų.
5.8. Teismui nepavyko atskleisti bylai reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių kiekvieną nusikalstamą veiką. Nuosprendyje nebuvo išdėstyta kiekvienos nusikalstamos veikos sudėtis, padarymo aplinkybės (vieta, laikas), veiksmai. Teismas bendromis formuluotėmis ir bendrais pamąstymais pagrindė S. T. kaltę, visas aplinkybes, kurias buvo pateikęs kaltinimas, perkėlė į teismo nuosprendį. Teismas neįgyvendino reikalavimo tiksliai aprašyti visas aplinkybes, kurios yra įrodytos, šalinti iš kaltinimo teisminio nagrinėjimo metu neįrodytas aplinkybes.
5.9. Byloje esančios kelios specialistų išvados, kuriomis teismas vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepatvirtina, kad būdama mažamete E. T. buvo seksualiai prievartauta. Tiek psichologės, tiek psichiatrės pavirtina E. T. sutrikimą bylos tyrimo metu, o ne 2011 m. – 2018 m. laikotarpiu, nes tirti ir gydyti nukentėjusioji pradėta tik po įvykio, kai buvo sulaikytas S. T., o iki tol ji medikų nebuvo stebėta. Specialistų parodymai yra išvestiniai iš E. T. parodymų ir negali nesutapti, kaip ir vaikų ir paauglių centro globos koordinatorės liudytojos L. V. parodymai, nes jie parodė būtent tai, ką girdėjo iš nukentėjusiosios parodymų. Visi šie asmenys įvykių, apie kuriuos duoda parodymus nukentėjusioji, nematė, o tik juos komentuoja. Teismo medicinos ekspertas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusiajai E. T. jokių kūno sužalojimų nepadaryta. Dėl žemo išangės sfinkterio sutrikimai gali būti tiek įgimti, tiek dėl traumų, tiek dėl persirgtų ligų.
5.10. Apkaltindamas S. T. pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2019 m. birželio 10 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 188/2019(01), kurioje nustatyta, kad nuoplovose nuo sofos ir ant kilimo rasti sperminio skysčio pėdsakai yra S. T.. Iš to teismas darė išvadą, kad šie pėdsakai liko nuo santykiavimo tarp tėvo ir dukros. Tačiau liko nepaneigtas nuteistojo aiškinimas, kad tokie pėdsakai, jei ir buvo rasti, galėjo likti nuo santykiavimo tarp jo ir žmonos D. T..
5.11. Negalima sutikti su teismo išvadomis, kad dėl S. T. veiksmų jo dukrai E. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies l, 2 ir 3 punktuose, kai nukentėjusiai buvo nustatytas potrauminio streso sutrikimas (F43.1). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar nukentėjusiajai šis susirgimas atsirado dėl įgimtų savybių, ar dėl sveikatos sutrikimo, ar dėl kitų aplinkybių, todėl pripažinti S. T. kaltu dėl dukrai padaryto nesunkaus sužalojimo, negalima.
5.12. Butas, kuriame jis su šeima gyveno, yra ambasados teritorijoje ir buvo be užrakto, nerakinamas, į jį galėjo patekti visi kas lankėsi ambasados teritorijoje, taip pat ir E. T. ar jos draugai, todėl pornografinius įrašus į kompiuterį galėjo atsisiųsti ir kiti asmenys. Nustatyta, kad nukentėjusioji pati be tėvo leidimo žiūrėdavo pornografinius įrašus, šias aplinkybes ji pripažino savo apklausoje. Be to, kompiuteris buvo užterštas virusais, dėl ko S. T. ne kartą kreipėsi į liudytoją A. A., kad išvalytų virusus. Šias aplinkybes teisme patvirtino apklaustas liudytojas A. A..
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo S. T. gynėjo advokato K Stasiulio apeliacinis skundas atmetamas.
8. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu ir prašydamas dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį, nuteistojo gynėjas argumentuoja, kad nuosprendis pagrįstas prieštaraujančiomis aplinkybėmis bei įrodymais, kuriuos teismas netinkamai vertino, nelygino vienų įrodymų su kitais, dėl to padarė teisės taikymo klaidą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. T. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose, 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje ir tokia pozicija remiama tik nuteistojo parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl S. T. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir nurodė, kuriais vadovaujasi priimdamas sprendimą dėl S. T. kaltės, o kuriuos atmeta.
9. Skunde teigiama, kad S. T. paaiškinimus, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas paneigė nukentėjusios ir liudytojų bei specialistų parodymais, kuriuos nuosprendyje tik išvardijo ir pateikė šiuose įrodymų šaltiniuose užfiksuotą informaciją. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teisėjų kolegija mato, kad apygardos teismas nuosprendyje ne tik išvardijo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, bet ir analizavo juos tiek kiekvieną atskirai, tiek lygino tarpusavyje su kitais byloje esančiais įrodymais, atliko išsamią ir nuodugnią šių įrodymų analizę, įvertino šių įrodymų turinį ir reikšmę bei suformulavo konkrečias išvadas.
10. Nors S. T. parodė, kad prieš savo dukrą niekada neatliko jokių seksualinės prievartos ar tvirkinimo nusikalstamų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas tai paneigė ir jo kaltę grindė nukentėjusiosios E. T. ikiteisminio tyrimo metu (apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją) duotais parodymais, liudytojų S. A., A. A. duotais parodymais, kurie visi kartu sudarė vientisą loginę grandinę, tarpusavyje neprieštaravo ir sutapo su aplinkybėmis, užfiksuotomis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte ir kitose specialistų išvadose.
11. Nukentėjusioji apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė S. T. veiksmus. Jos parodymai buvo nuoseklūs. Byloje esančiuose ekspertizės aktuose konstatuota, kad nukentėjusiajai nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, svarbių bylai teisingai išspręsti, jų atsiminti ir papasakoti apklausų metu. Jai nenustatytas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi, nenustatytos ir priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais. Šios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad E. T., pasakodama apie byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, perteikė savo pačios patirtus išgyvenimus ir jos pasakojimams kitų asmenų poveikis neturėjo įtakos.
12. S. T. kaltę patvirtina ir liudytojos S. A. parodymai. Nors liudytojos S. A. parodymai yra išvestiniai, t. y. liudytoja pati įvykių nematė ir tik nurodė aplinkybes, kurias sužinojo iš E. T., tačiau tai nėra priežastis abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu. Jau pirmosios instancijos teisme nuteistasis kėlė versiją, kad dukra jį apkalbėjo suklaidinta liudytojos S. A., tačiau ši versija nepasitvirtino, nes teismas nenustatė jokių tai patvirtinančių duomenų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme gynyba nepateikė jokių argumentų, kurie atskleistų liudytojos motyvą apkalbėti S. T.. Priešingai, S. A. viso proceso metu teigė, kad iki sužinojimo apie padarytas nusikalstamas veikas santykiai su S. T. buvo geri, jie konfliktų neturėjo, gyveno tame pačiame pastate ir eidavo vieni pas kitus, bendravo šeimomis. Nors liudytoja nurodė, kad kartą buvo susipykusi su S. T. žmona, tačiau tai nereiškia, kad dėl šio konflikto ji apkalbėjo nuteistąjį. Prieš apklausiama liudytoja S. A. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimų.
13. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti liudytojos S. A. parodymais, nes liudytoja ėmėsi tyrėjos vaidmens slaptai įrašinėdama ir iškreipdama sutrikusios nepilnametės pasakojimus, rinkdama ir pateikdama rašytinius pokalbius savo parodymus suderino su nukentėjusiosios parodymais. Aplinkybė, kad liudytoja slaptai įrašinėjo pokalbį su nukentėjusiąja E. T. ir ėmėsi iniciatyvos atskleisti nusikalstamą veiką, neturi jokios įtakos jos kaip liudytojos parodymų patikimumo vertinimui. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas S. T. kaltę, rėmėsi teisme duotais S. A. parodymais, o ne jos slapta garso įraše užfiksuoto pokalbio su E. T. detalėmis (šiais duomenimis teismas iš viso nesirėmė), todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojos parodymais tik dėl to, kad liudytoja darė garso įrašą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad poziciją dėl E. T. parodymų liudytoja su nukentėjusiąja būtų suderinusios iš anksto.
14. Bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, kad paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo parodymai. Darydamas išvadas, be jų teismas remiasi teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvadomis, daiktiniais įrodymais, išvestiniais įrodymais – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą, parodymais. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių jos parodymų nepripažinti įrodymu vien dėl to, kad jos parodymai nesutampa su nuteistojo keliama versija, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė ir yra apkalbamas. Tokio pobūdžio kaip ši bylose nepilnamečio ar mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje. Svarbu tai, kad byloje būtų ir kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį atliktas nusikalstamas veikas. Tokių įrodymų S. T. kaltei pagrįsti šioje byloje pakanka.
15. Be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, S. T. kaltę patvirtina ir specialistų bei ekspertų išvados, taip pat jų teisme duoti paaiškinimai. E. T. patirtą lytinę prievartą patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-142/2019, kuriuo E. T. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo S. T. veiksmų. Ekspertė S. S. teisme patvirtino ekspertizės akto išvadą. Ekspertė D. P., atlikusi nukentėjusiosios E. T. psichologinį įvertinimą, teisme patvirtino, kad E. T. neturi mąstymo sutrikimų, polinkis fantazuoti jai nebuvo nustatytas. Ekspertė patvirtino, kad E. T. turi seksualinės prievartos patirtį, o apie savo patirtis ji kalba realistiškai, ji jaučia stiprius vidinius potrauminius išgyvenimus būtent dėl patirtos prievartos ir pabrėžė, kad tai yra normali reakcija asmens, nukentėjusio nuo labai artimo žmogaus galimai seksualinės prievartos. Teismo išvadas dėl seksualinės prievartos sustiprina ir 2019 m. balandžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1209/19 (01). Joje buvo nustatytas žemas nukentėjusiosios išangės sfinkterio tonusas, kas gali reikšti, kad su nukentėjusiąja buvo daugkartinai lytiškai santykiauta analiniu būdu.
16. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų B. B., A. A., O. U. parodymų, kuriuose nuteistasis S. T. apibūdinamas kaip rūpestingas ir darbštus tėvas, geras darbuotojas, taikus ir tvarkingas kaimynas. Tokia nuteistojo charakteristika ir šių liudytojų parodymai negali paneigti jo kaltės padarius nustatytas nusikalstamas veikas. B. B. parodė, kad S. T. su žmona ir dukra, kuriai tuo metu buvo 4-5 metai, pas jį pirkdavo prekes ir lankydavosi jo kavinėje. Matė, kad dukra myli tėtį. Du paskutinius metus praleido Turkijoje, o kai grįžo į Lietuvą – S. T. jau buvo kalėjime. Liudytojo parodymai, kad dukra mylėjo tėtį, niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie S. T. naudotą seksualinę prievartą prieš savo dukrą. Liudytojas O. U. paaiškino, kad S. T. yra ramus ir tylus žmogus. Apie jo šeimos problemas nėra girdėjęs. S. T. prašymu yra skambinęs E. T. mokytojai, nes ji turėjo problemų su bendraklasiais. A. A. teisme paaiškino, kad su S. T. buvo draugai, apie nagrinėjamus įvykius sužinojo iš žmonos. S. T. buvo geras žmogus, nuoširdus ir geras draugas. Yra buvęs atvejis, kai E. T. buvo apsvaigusi ir jis padėjo S. T. ją parvesti bei nuprausti po šaltu vandeniu. Šių liudytojų parodymai taip pat nepaneigia S. T. kaltės, jie apibūdina momentinius įvykius, kurie nesisieja su nustatyta nusikalstama veika. Tai, kad nuteistasis buvo draugiškas savo kaimynams, bendradarbiams ir draugams ar prie kitų žmonių gražiai bendravo su dukra, nereiškia, kad jis negalėjo prieš ją padaryti nusikaltimų. Skunde tvirtinama, kad priešingai nei liudytoja S. A., šie liudytojai paaiškino, kad pati dukra keldavo šeimai problemų dėl savo elgesio. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad E. T. problemos mokykloje ir jos priešiškas elgesys reikštų, kad pykdama ant tėvo ji norėjo atskirti jį nuo šeimos, todėl apkaltino išprievartavimu. Be to, liudytoja L. V. teisme patvirtino, kad E. T. labai apgailestavo dėl situacijos, kad tėtis yra kalėjime, mergaitė nejautė priešiškumo tėčiui. Tai, kad mergaitė buvo problemiška ir sutrikusi, nekelia abejonių jos parodymais, o tuo pačiu niekaip nepaneigia, kad S. T. atliko byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją.
17. Teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad E. T. yra probleminis, užsisklendęs savyje vaikas dėl įgimtų, o ne įgytų, savybių. Teisėjų kolegijos nuomone, polinkis žalotis ir užsisklendimas negali būti įgimtos savybės, o yra netinkamo auklėjimo ir/ar psichologinių sukrėtimų, patirtų vaiko raidos metu, pasekmė. 2019 m. liepos 23-30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-142/2019 nustatyta, kad E. T. save žalojantis elgesys pasireiškė kaip įveika į vidinį nerimą, kurį provokavo byloje tiriami įvykiai (t. 1., b. l. 174). Ekspertė D. P. teismo posėdyje paaiškino, kad pas E. T. yra stiprūs vidiniai potrauminiai išgyvenimai dėl patirtos prievartos, dėl kurios ji pyksta, jaučia kaltę. Patologija, kuri išryškėja, labai būdinga ilgalaikei seksualinei prievartai. Seksualinės raidos sutrikimas, savęs žalojimas ryškiai atspindi seksualinės prievartos patirtį.
18. Skunde pabrėžiama, kad teismas posėdyje neapklausė ir nesivadovavo liudytojos J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pirmosios instancijos teismas neapklausė S. T. sutuoktinės, tačiau tai negali būti vertinama kaip vykusio teisminio proceso trūkumas. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu J. T. duotais parodymais matyti, kad ji negalėjo papasakoti apie konkrečias įvykių aplinkybes, nes nieko įtartino nebuvo pastebėjusi. Teigė, kad apie S. T. veiksmus sužinojo tik tada, kai ambasados darbuotojai kreipėsi į policiją. Kaip minėta, byloje buvo nustatyta pakankamai kitų S. T. kaltę patvirtinančių įrodymų, o jo žmonos parodymai apie aplinkybes, kurių ji nežinojo, negalėtų lemti jo išteisinimo. Vien nuteistojo įsitikinimas, kad turi būti ištirti visi įrodymai, neįpareigoja teismo apklausti asmenis, jei yra aišku, kad jie apie įvykių aplinkybes negalėtų pateikti jokių reikšmingų duomenų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2016 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme buvo gautas galimai nukentėjusiosios E. T. laiškas, kuriame teigiama, kad nukentėjusioji savo parodymuose melavo, išsigalvojo įvykių aplinkybes, labai gailisi ir prašo išteisinti jos tėtį. Teismas šio laiško turinio nevertina, nes neįmanoma patvirtinti šio laiško autentiškumo (neaiškų ar laišką parašė pati nukentėjusioji) ir, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus aiškius ir patikimus parodymus, išlieka didelė tikimybė, kad šis laiškas parašytas dėl kito asmens daromos įtakos.
19. Skunde teigiama, kad byloje esančios specialistų išvados nepatvirtina, kad būdama mažamete E. T. buvo seksualiai prievartauta, nes tiek psichologės, tiek psichiatrės pavirtina E. T. sutrikimą bylos tyrimo metu, o ne 2011 m. – 2018 m. laikotarpiu, kadangi tirti ir gydyti nukentėjusioji pradėta tik po įvykio, o iki tol ji medikų nebuvo stebėta. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Tai, kad seksualinės prievartos veiksmai prieš E. T. buvo atliekami 2010-2011 metais, patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kad tėvas su ja santykiaudavo jau nuo tada, kai jai buvo 7-8 metai. Ekspertizės akte nurodyta, kad E. T. šiuo metu (išvados surašymo metu) konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl S. T. veiksmų. Ekspertizės aktu negali būti patvirtinti ar paneigti 2011 metų įvykiai, tačiau išvadoje nustatytas E. T. potrauminio streso sutrikimas patvirtina prieš ją atliktus seksualinės prievartos veiksmus praeityje. Apklausta teisme ekspertė D. P. paaiškino, kad vertino objektyvius duomenis, nuo kada E. T. atsirado klinikiniai požymiai, dėl ko ji buvo stebima, kadangi ankstesnių objektyvių duomenų galėjo ir nebūti. Vertino tiek, kiek galėjo tai padaryti retrospektyviai ir kiek galėjo papasakoti pati E. T.. Teismas neabejoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl jos parodymus atitinkančios ekspertizės akto išvados patvirtina 2010 – 2018 metų laikotarpiu S. T. prieš mažametę atliktus seksualinės prievartos veiksmus.
20. Skunde tvirtinama, kad teismo medicinos ekspertas nukentėjusiajai E. T. nenustatė kūno sužalojimų, o žemo išangės sfinkterio sutrikimo priežastis neatskleista. Iš tiesų, specialistas tiksliai nenustatė šio funkcinio sutrikimo atsiradimo priežasties, tačiau toks sutrikimo pobūdis atitinka ir patvirtina E. T. parodymų dalį, kad S. T. daug kartų santykiavo su ja analiniu būdu. Būtent tokią šio sutrikimo atsiradimo galimybę išvadoje nustatė ir specialistas. Nustatytas funkcinis sutrikimas atitinka nukentėjusiosios E. T. parodymus ir sustiprina jos poziciją.
21. Skunde ginčijama, kad teismas darė nepagrįstą išvadą, jog nuoplovose nuo sofos ir ant kilimo rasti S. T. sperminio skysčio pėdsakai rodo, kad nuteistasis santykiavo su E. T.. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teisėjų kolegija mato, kad tokios išvados apygardos teismas nepadarė. 2019 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 188/2019 (01) nustatyta, kad nuoplovose nuo sofos ir ant kilimo iškarpų rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR tyrimą nustatytas moteriškos lyties asmens, kuri gali būti S. T. biologinė dukra, DNR profilis.
22. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad dėl S. T. veiksmų jo dukrai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (potrauminio streso sutrikimas (F43.1), nes nenustatyta, dėl kokių aplinkybių atsirado šis sutrikimas (ar įgimtas, ar ligos sukeltas). Priešingai nei teigiama skunde, sveikatos sutrikdymo priežastys aiškiai nustatytos ekspertizės akte, kuriame nurodyta, kad E. T. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.l), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl S. T. veiksmų. Kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę pateikė profesionalūs specialistai, turintys reikiamą išsilavinimą ir specialių žinių. Tai padarė atlikę išsamią byloje nustatytų aplinkybių analizę ir įvertinę E. T. psichinę ir psichologinę būklę. Išvadas teismo posėdyje patvirtino jas surašiusi specialistė D. P., todėl teismas neturi pagrindo jomis abejoti.
23. Skunde neigiama, kad S. T. kompiuteryje laikė ir neteisėtai disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, nes pornografinio turinio dalykus galėjo atsisiųsti ir kiti asmenys, kadangi butas, kuriame gyveno, buvo nerakinamas ir prieigą prie kompiuterio turėjo visi, kas lankėsi ambasados teritorijoje, taip pat ir E. T. draugai. Teismas šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad kompiuteris, kuriame rasta pornografinio turinio dalykų, yra ambasados nuosavybė. Iš 2019 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio pareigūnų atliktos įvykio vietos apžiūros protokolo priedo matyti, kad stacionarus kompiuteris buvo E. T. kambaryje (t. 1, b. l. 36). Iš nukentėjusiosios E. T. parodymų nustatyta, kad S. T. pornografinio turinio filmus žiūrėjo per stacionarų kompiuterį. S. T. patvirtino, kad šiuo kompiuteriu jis žiūrėjo pornografinio turinio filmus su suaugusiais. Byloje nėra duomenų, kad kompiuteriu naudojosi kiti asmenys, kurie galėjo įkelti pornografinio turinio dalykus. S. T. keliama versija, kad prie kompiuterio galėjo prieiti bet kokie ambasados lankytojai, neįtikina teismo, nes abejotina tokia situacija, kad pašaliniai asmenis ambasados teritorijoje eitų į vaiko kambarį ir parsiųstų į kambaryje esantį kompiuterį pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai. Skunde pabrėžiama, kad kompiuteris buvo užterštas virusais, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad kompiuteryje rastas pornografinis turinys atsirado būtent dėl kompiuterinio viruso. Nors liudytojas A. A. patvirtino, kad S. T. naudojamame kompiuteryje įrašė antivirusines programas, tačiau nurodė, kad tai buvo tik vieną kartą ir prieš 5-6 metus, o ne prieš 3 metus, kaip tvirtino nuteistasis.
24. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodęs, kad S. T. seksualiai prievartavo mažametį ir nepilnametį asmenį, jo veiką kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip mažametės seksualinį prievartavimą, nors įstatymo prasme tai atitinka 150 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatas ir šių veikų neatskyrė. Skundo argumentas dėl BK 150 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies atskyrimo yra nepagrįstas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jei asmens padarytoje veikoje yra keli išžaginimą ar seksualinį prievartavimą kvalifikuojantys požymiai, veika laikoma vienu nusikaltimu ir kvalifikuojama pagal patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį (šiuo atveju mažamečio asmens prievartavimą). Jei realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, numatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį numatančią taikomo straipsnio dalį. Taigi S. T. nusikalstamus veiksmus atlikus prieš E. T. tiek jai būnant mažametei, tiek ir nepilnametei, jo atžvilgiu inkriminuota tęstinė nusikalstama veika pagal sunkiausią iš kvalifikuojamų požymių – mažamečio asmens prievartavimą.
25. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad nuosprendyje liko neišaiškinta, ar S. T. tvirkinamuosius veiksmus siekdamas sukelti nepilnametės E. T. lytinį susijaudinimą atliko mažametei ar nepilnametei. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar tvirkinimo veiksmai buvo atlikti prieš mažametį, ar nepilnametį, nes straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad nukentėjusiuoju nuo nusikalstamos veikos gali būti tik jaunesnis nei 16 metų asmuo. Šios nusikalstamos veikos objektas yra jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinis neliečiamumas. Veikos padarymo metu E. T. buvo jaunesnė nei 16 metų, todėl E. T. tvirkinimo veiksmai S. T. inkriminuoti pagrįstai.
26. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismui nepavyko atskleisti bylai reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių kiekvieną nusikalstamą veiką. Nuosprendyje nebuvo išdėstyta kiekvienos nusikalstamos veikos sudėtis, padarymo aplinkybės (vieta, laikas), veiksmai. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies matosi, kad teismas nustatė visus inkriminuotiems nusikaltimams konstatuoti būtinius požymius, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė nusikalstamas veikas pagrindžiančių reikšmingų aplinkybių. Dėl kitų nusikalstamų veikų nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje taip pat nurodyti konkretūs S. T. atlikti tvirkinimo veiksmai, tai kad dėl seksualinės prievartos nuteistasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, taip pat dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai įgijimo ir laikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota, kad kai nusikalstamos veikos tikslios vietos ar laiko nustatyti neįmanoma, šios aplinkybės nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje teismas BPK nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių nepažeidė, o visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo išdėstytos tiek, kiek, išnaudojus visas galimybes, tai pavyko nustatyti. Teismas konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo klaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. T. gynėjo advokato Kęstučio Stasiulio apeliacinį skundą atmesti.