- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-288-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- UAB „Doka Lietuva“
- Kategorijos
- 128.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-288-115/2011
Teisėja Nijolė Tankevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:
128.16.1.;121.2;
2011 m. sausio 24d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Doka Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-734-141/2010 pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovui UAB „Doka Lietuva“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. Z. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo UAB „Doka Lietuva“ technikos kokybės inžinieriaus pareigų pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., priteisti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Grąžinti į darbą nereikalavo, nes bus nepalankios sąlygos dirbti (I t., b.l.1-4).
Nurodė, jog buvo atleistas iš sandėlio vadovo pareigų, ieškinyje klaidingai nurodytos technikos kokybės inžinieriaus pareigos. Paaiškino, jog nepažeidė darbo drausmės, nepasisavino atsakovei (darbdaviui) priklausančių materialinių vertybių. Teigė, jog kartais pagal bendrovės darbuotojų žodinius nurodymus išduodavo klojinius iki pasirašant nuomos sutartis. Pagal bendrovėje buvusią tvarką, tokiais atvejais nuomos sutartys būdavo pasirašomos vėliau, o išduodant klojinius pildydavo nustatytos formos aktus, kuriuos vėliau pristatydavo į komercijos skyrių. Ieškovas neigė, jog iš jo buvo reikalauta pasiaiškinti ir nurodė, jog nebuvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo ir negavo įsakymo nuorašo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Doka Lietuva“ atsiliepimu (b.l. 26-32) ieškinio nepripažino. Nurodė, jog griežčiausia drausminė nuobauda ieškovui paskirta už tai, kad darbdavys 2009 m. gegužės 18 d. sužinojo apie neteisėtą klojinių išvežimą į Vilniaus rajone ir Trakuose esančias statybvietes iš bendrovės sandėlio ieškovo nurodymu. Darbdavys padarė išvadą, jog ieškovo neteisėti veiksmai atitinka vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo požymius, skaitė, jog atsakovui priklausantys klojiniai buvo nuomojami be darbdavio (atsakovo) žinios ir pasisavinamos lėšos. Be to atsakovo teigimu, ieškovas be darbdavio leidimo paėmė traktorių Kubota B1600 ir naudojo savo asmeninėms reikmėms. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, darbdavys pripažino darbuotojo veiksmus šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir skyrė pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Atsakovas vadovavosi aplinkybėmis, nurodytomis antstolio 2009-05-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, darbuotojų pasiaiškinimuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu (II t.,b.l.62-66) ieškinį tenkino iš dalies, atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą. Pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo - UAB „Doka Lietuva“ sandėlio vadovo pareigų pagal DK 136 str. 3 dalies 2 p., ieškovo prašymu negrąžinti į darbą ir nustatė, jog ieškovas atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisė iš atsakovo ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 9593,50 Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2009 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant pagal ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį - 4796,75 Lt , vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį - 226,26 Lt ir 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (priteistos sumos nurodytos neatskaičius priklausančių mokėti mokesčių, kuriuos paskaičiuoja ir sumoka darbdavys) ir 4861,00 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Likusią dalį ieškinio–dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir reikalavimą priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką –atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 434,00 Lt žyminio mokesčio ir 13,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2005-10-10 iki 2006-02-05 dirbo UAB „Doka Lietuva“ technikos kokybės inžinieriumi, darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 1 d. 2006-06-16 pasirašyta nauja darbo sutartis, ieškovas priimtas dirbti į tas pačias pareigas, o nuo 2006-07-12 dirbo sandėlio vadovu. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis su ieškovu pasirašyta 2006-07-12. Sutarties sąlygose nurodyta, jog darbuotojas - technikos kokybės inžinierius privalo užtikrinti jam perduotų materialinių vertybių - lengvųjų automobilių, mobiliųjų telefonų, darbo vietoje esančios orgtechnikos saugumą, tausoti ir saugoti jam patikėtas materialines vertybes. Byloje nėra duomenų, kad su ieškovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pasikeitus jo darbo pareigoms, t.y. ieškovui pradėjus dirbti sandėlio vadovu. Ieškovo darbo užmokestis keitėsi per paskutinius kalendorinius metus iki atleidimo iš darbo: nuo 2008-01-01 iki 200903-01 buvo 5090,86 Lt per mėnesį, 2009 m. kovo mėnesį – 3595,86 Lt, balandžio mėnesį - 3056,48 Lt, ieškovo mėnesio vidutinis darbo užmokestis - 4796,75 LT, vienos darbo dienos - 226,26 Lt. Ieškovas darbdavio 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.09-0211, 2009 m. gegužės 19 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (DK 235 str. 2 d. 7 p.) už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas nustatė, kad griežčiausia drausminė nuobauda ieškovui paskirta už tai, kad darbdavys 2009 m. gegužės 18 d. sužinojo apie neteisėtą klojinių išvežimą į Vilniaus rajone ir Trakuose esančias statybvietes iš bendrovės sandėlio ieškovo nurodymu. Teismas nustatė, kad liudytojai M. S. ir R. P. paliudijo, kad pasiaiškinimus parašė bendrovės vadovo reikalavimu, nurodžius, kad reikia rašyti, jog klojinius kraudavo ieškovo nurodymu. Vėliau gautas bendrovės vadovo nurodymas perrašyti pasiaiškinimus ir įrašyti vietoje 2009-05-21 kitą surašymo datą – 2009-05-18; būdavo forminami arba paruošimo aktai, arba priėmimo - perdavimo aktai. Liudytojas R. P. paliudijo, jog žinojo, kad bendrovės vadovas leido ieškovui paimti traktorių, jis buvo pakrautas į automašiną ir nuvežtas į ieškovo namus. Liudytojai M. J. ir R. V. nepatvirtino aplinkybių, nurodytų darbdavio įsakymu sudarytos komisijos aktuose, kad ieškovas atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo ir susipažinti su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo. Vienas komisijos narių R. V. 2009-05-19, t.y. tuomet, kai turėjo dalyvauti komisijos darbe, pateikiant susipažinti ieškovui įsakymą dėl atleidimo iš darbo buvo Trakuose, dalyvavo antstoliui konstatuojant faktus dėl atsakovui priklausančių klojinių naudojimo. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog iš ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti ir jis atsisakė tai padaryti bei susipažinti su įsakymu dėl atleidimo iš darbo. Teismas nustatė, jog atleidimo iš darbo dieną 2009-05-19 ieškovas buvo Visagine, vykdė darbo pareigas. Liudytojas R. V. patvirtino, kad 2009-05-19 14.00 val. buvo Trakuose ir neprisiminė atvejo, kad ieškovui būtų pateiktas reikalavimas pasiaiškinti ir įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir kad ieškovas būtų atsisakęs susipažinti ar gauti šių dokumentų nuorašus. Teismas darė išvadą, jog ieškovas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo bei pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, ieškovas nebuvo supažindintas su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl galimai padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir tai yra esminiai pažeidimai. Ieškovui nebuvo įteiktas ar išsiųstas įsakymo nuorašas apie atleidimą iš darbo. Nuo 2009-05-20 iki 2009-06-04 ieškovas buvo nedarbingas. Ieškinys teismui pateiktas 2009-07-31. Ieškovas 2009-06-08 kreipėsi į darbdavį dėl atleidimo pagrindo, dokumentų gavimo, po to – į VMI Vilniaus skyrių. Teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo galimybės per nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir dėl svarbių priežasčių praleido terminą ieškiniui dėl drausminės nuobaudos ginčijimo paduoti. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė nenuginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas įvykdė ieškovui priklausančių materialinių vertybių vagystę, lėšų iššvaistymą ir kitus nusikaltimus (DK 136 str. 3 d. 2 p., 140, 240, 256, 297 str.), todėl pripažino, kad ieškovas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. atleistas be teisėto pagrindo, nes faktas, kad darbuotojas atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, nustatyto DK 235 str. 2 d. 7 p. požymius turi būti visiškai įrodytas ir nekilti pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Teismas pažymėjo, kad klojiniai ir traktorius atsakovui yra grąžinti. Dėl ieškovo veiksmų, išduodant klojinius, nesudarius nuomos sutarčių, teismas sprendė, kad išduodant klojinius, buvo naudojami ir kiti dokumentai - pakrovimo lapai, paruošimo dokumentai. Tai, kad buvo vykdomi žodiniai nurodymai ir išduodami klojiniai nepasirašius nuomos sutarties nelaikytina, vien tik ieškovo (sandėlio vadovo) darbo trūkumu. Tai yra vidaus darbo tvarkos ir darbo organizavimo trūkumai pačioje bendrovėje. Esant tam tikroms aplinkybėms, nuomos sutartys buvo pasirašomos po klojinių išdavimo nuomininkams, tačiau visais atvejais būdavo surašomi ir pasirašomi nustatytos formos dokumentai (aktai). Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir išeitinės išmokos priteisimo teismas sprendė, kad nepagrįstas, todėl netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes ieškovo nepertraukiamas darbo stažas šioje bendrovėje yra 35 mėnesiai (2006-06-19 – 2009-05-19). Teismas pažymėjo, jog atsakovo įsakymas dėl komisijos sudarymo dėl sandėlio darbuotojo J. Z. atsisakymo susipažinti su prašymu pasiaiškinti ir 2009-05-19 įsakymas dėl komisijos sudarymo dėl ieškovo atsisakymo susipažinti su įsakymu dėl atleidimo iš darbo patvirtina, jog komisija buvo sudaryta iš anksto žinant, kad darbuotojas su šiais dokumentais atsisakys susipažinti ar juos gauti. Teismas nustatė, kad ieškovas 2009-05-19 buvo Visagine, o nuo 2009-05-20 ieškovas sirgo, nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2009-06-04 (ketvirtadienį), o 2009-06-08 (pirmadienį) kreipėsi į darbdavį dėl atleidimo iš darbo pagrindo ir aplinkybių, tačiau ieškovui nebuvo įteiktas ar išsiųstas paštu įsakymas ir kiti su atleidimu iš darbo susiję dokumentai. Ieškovui priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos buvo sumokėtos 2009-08-21. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeista drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo tvarka ir pažeidimai yra esminiai, nes darbuotojas neturėjo galimybės ir laiko pasiaiškinti, su juo nebuvo atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną, darbuotojas nesupažindintas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo. Ieškovas dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, gydėsi, neteisėtu atleidimu iš darbo buvo apribotos ieškovo galimybės įsidarbinti. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į susidariusią ekonominę situaciją, abiejų šalių turtinę padėtį. Ieškovas nepateikė paskaičiavimų, kuo grindžiama reikalaujama priteisti 10.000,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, todėl teismas vadovavosi teisingumo ir sąžiningumo principais ir iš atsakovo priteisė 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.248 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „Doka Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.70-76), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog tai, kad du komisijos nariai M. J. ir D. V. kategoriškai negalėjo patvirtinti ieškovo atsisakymo pasiaiškinti fakto, nereiškia, jog 2009-05-18 aktas neatitinka tikrovės, nes jis pasirašytas likusių trijų komisijos narių, kuriuos buvo būtina apklausti. Mano, jog ieškovas klaidino teismą, teigdamas, kad iš jo negalėjo būti prašoma pasiaiškinti 2009-05-18, nes jis buvo išvykęs į Visaginą, tačiau iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, M. B. paaiškinimo, matyti, kad ieškovas bendrovės turtą neteisėtai išdavė būtent 2009-05-18. LAT yra pažymėjęs, kad DK 240 str. 1 d. normos pažeidimas negali būti savarankišku pagrindu naikinti paskirtą drausminę nuobaudą ir asmens atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Nurodo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovui priklausantis turtas ieškovo iniciatyva neteisėtai buvo išvežtas iš atsakovo teritorijos, akivaizdu, kad tai turto iššvaistymo bei vagystės požymiai. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Mano, jog teismas, nesutikdamas su DK 235 str. 2 d. 7 p. nurodytų šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, turėjo apsvarstyti ar nėra pagrindo ieškovo veiksmų pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 str. 2 d. 4 p. ir atsakovo darbo tvarkos taisyklių 93.6 papunktį, nes atsakovo turtą (klojinius) ieškovas nuomojo už atlyginimą, o traktorių naudojo savo poreikiams tenkinti, turėdamas iš to naudą. Pažymi, jog atsakovo turto neteisėto išdavimo faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai – antstolio D. T. 2009-05-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei 2009-05-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymi, jog jei klojiniai, grąžinti atsakovui, būtų išduoti su atsakovo žinia, ieškovui nebūtų reikėję rūpintis ir nurodyti M. B. grąžinti klojinius atsakovui. Darbo tvarkos pažeidimą įrodo ir ieškovo suirūpinimas traktoriaus grąžinimu, nes jei traktorius ieškovui būtų išduotas su atsakovo žinia, jam nereikėtų siekti šalinti pašalinti darbo tvarkos pažeidimo pasekmes. Teigia, jog kai kurie ieškovo pateikti įrodymai yra taisyti: 2009-05-20 perdavimo-priėmimo aktas yra pasirašytas ieškovo, bet tai objektyviai nebuvo įmanoma, nes tuo metu ieškovas sirgo ir nedirbo. Tai duoda pagrindą manyti, kad šis dokumentas pasirašytas atgaline data, po to, kai paaiškėjo ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Iš 2007-10-22 atsakovo direktoriaus įsakymo matyti, kad ieškovas negalėjo pasirašyti turto išdavimo dokumentų didesnei nei 5000 Lt sumai, tačiau ieškovas išdavė vertybes didesnei nei 5000 Lt sumai net nesudaręs nuomos sutarties, o teismo apklausti liudininkai dėl darbo pobūdžio (darbininkai) negalėjo žinoti atsakovo turto nuomos tvarkos. Pažymi, jog bendrovės lokaliniuose teisės aktuose nebuvo nustatyta išimčių, kada galima nesilaikyti nustatytos nuomos tvarkos. Nurodytą turto išdavimo tvarką patvirtina prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai, kurie paneigia ir teismo išvadą, kad buvo vykdomi žodiniai nurodymai ir išduodami klojiniai, nepasirašius nuomos sutarties. Be sutarties bendrovės turtas nebuvo ir nėra išduodamas. Pažymi, jog teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, nenurodė, kaip jo išvardytos aplinkybės įtakojo nesavalaikį ieškinio padavimą. Teigia, jog liga ieškovui nesutrukdė iš M. B. paimti neteisėtai išnuomotus klojinius, todėl ieškovas galėjo laiku pateikti ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,b.l. 100-105) prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog liudytojai M. J. ir D. V. teisme negalėjo patvirtinti aplinkybių, kurios nurodytos 2009-05-18 atsisakymo susipažinti su pareikalavimu pasiaiškinti akte, nors komisijos pirmininkas M. J. turėjo geriausiai žinti šias aplinkybes. Komisijos narys D. V. objektyviai negalėjo dalyvauti surašant aktą, nes buvo išvykęs. Teigia, jog abejones, kad ieškovas 2009-05-18, kai neva buvo jo prašoma pasiaiškinti, buvo išvykęs į Visaginą, tą patvirtina ir užduoties atlikimo dokumentai, tai patvirtina ir UAB „Saugos tarnybos paslaugos (STP)“ paaiškinimas bei transporto priemonių registracijos žurnalo nuorašas. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais ir bylos medžiaga. Pažymi, kad liudytojai M. S. ir R. P. paliudijo, kad pasiaiškinimus parašė bendrovės vadovo reikalavimu jau po ieškovo atleidimo. Pažymi ir tai, kad klojinius M. B. 2009-05-18 faktiškai išdavė atsakovo darbuotojas G. S., tai įrodo spaudas ir parašas ant 2009-05-18 klojinių perdavimo-priėmimo akto. Teigia, kad atsakovo traktoriumi naudojosi su paties atsakovo direktoriaus leidimu, tai paliudijo ir R. P.. Pažymi, kad prašomus prijungti naujus įrodymus atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, be to atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas, bet atsakovas nepateikė įrodymų laiku, todėl nėra pagrindo jų priimti. Dėl senaties termino pažymi, kad tik ieškovo advokatui 2009-07-17 gavus atsakovo atsakymą, buvo galima sužinoti atleidimo pagrindą ir motyvus ir kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (atsakovas) UAB „Doka Lietuva“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas ieškovo J. Z. ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys atmestinas.
Dėl senaties termino.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atnaujino praleistą terminą ieškiniui paduoti.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisės normų aiškinimą praktikoje yra pažymėjęs, kad DK 297str.1d. įtvirtinta 1 mėnesio ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su atitinkamo nurodymo(dokumento) gavimo diena. Tai reiškia, kad ieškovui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, įstatymu nustatytas ieškinio padavimo terminas turėjo prasidėti kitą dieną po atleidimą iš darbo patvirtinančio dokumento gavimo. Faktiškai toks darbdavio dokumentas ieškovui nebuvo nei įteiktas, nei išsiųstas, nes tokių įrodymų byloje nėra. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas su atleidimo iš darbo įsakymu nebuvo ir supažindintas. Be to, supažindinimas darbuotojo su įsakymu ar sužinojimas apie atleidimą iš darbo iš kitų šaltinių, negali būti prilyginamas darbdavio priimto dokumento gavimui, kas yra numatyta DK 297str.1d. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovas ieškinio padavimo termino apskritai nepažeidė ir atnaujinti šio termino nereikėjo. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio padavimo termino praleidimo atmestini.
Dėl atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atleidžiant ieškovą iš darbo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti ir jis nebuvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu bei pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbdavys neįrodė, jog 2009-05-18 sudaryta komisija pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl 2009m. gegužės 15 ir 18 dienomis išvežtų statybinių klojinių be jokių oficialių dokumentų ir neįvedus išvežimo į apskaitos programą, nurodant, jog J. Z. atsisakė susipažinti su pareikalavimu pasiaiškinti ir nepateikė jokio pasiaiškinimo (b.l. 50-52,t.1). Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodytas faktas, jog 2009-05-19 sudaryta komisija įteikė ieškovui įsakymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau šis atsisakė susipažinti su įsakymu ir jį pasirašyti (b.l. 75-77, t.1). Kolegija pažymi, kad šių aplinkybių faktiškai nepatvirtina liudytojais apklausti komisijos nariai, jų tarpe ir komisijos pirmininkas M. J. (b.l.55-57, t.2).
Pažymėtina ir tai, kad kelia abejonių byloje esančių dokumentų surašymo ir pasirašymo laikas, nes jau 2009-05-18 akte, surašytame 14:05val (b.l.52, t.1), nurodyta, kad ieškovas pasiaiškinimo nepateikė, nors pasiaiškinti buvo reikalaujama iki 2009-05-19(b.l. 50,t.1). Be to, ieškovas tuo metu (2009-05-18) buvo Visagine darbo reikalais, ką patvirtina pateikti dokumentai (b.l.195-200, t.1). Tuo tarpu CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje įrodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, jog atleidžiant ieškovą buvo pažeista nuobaudos skyrimo tvarka (DK 240str.1d.). Tačiau LAT yra ne kartą pažymėjęs, kad šios normos pažeidimas negali būti savarankišku pagrindu naikinti paskirtą nuobaudą ir asmens atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, nes teisėtumas ar neteisėtumas nustatomas aiškinantis, ar buvo įstatyme nustatytas pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo (LAT 2005-10-05 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-462/2005; 2004-11-03 nutartis civ.b. Nr.3K-3-590/2004).
Dėl atleidimo iš darbo pagrindo.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl darbdavio neįrodyto ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo yra nepagrįsta tiek dėl neteisingo materialinės teisės normų aiškinimo, taikymo, tiek dėl šios išvados neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.
Kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad atleidimas iš darbo Darbo kodekso 136 straipsnio 3dalies 2punkto pagrindu yra galimas, jeigu darbuotojas vieną kartą šiukščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235straipsnis). Šioje byloje darbdavys ieškovo atleidimo iš darbo įsakyme greta DK 136str.3d. 2p. nurodė ir DK 235str.2d. 7p., kuris reiškia, kad ieškovas padarė veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbdavys neįrodė įsakyme nurodyto ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo, t.y. padarytos veikos, numatytos DK 235str..2d. 7p., kuri gali būti pripažinta šiukščiu darbo drausmės pažeidimu, todėl atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo veiksmai negali būti pripažinti šiukščiu darbo drausmės pažeidimu, vadovaujantis DK 235str.2d.7p., kadangi nėra įrodyta šiame punkte nurodyta veika.
Kolegija pažymi, kad pagal DK 235str.2d.7p. konstatuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pakanka konstatuoti darbuotojo padarytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovas iš darbo yra atleistas dėl statybinių klojinių išdavimo dviems fiziniams asmenims ir įmonei priklausančio traktoriaus pasiėmimo. Nustatyta, kad 2009-05-18 M. B. laikotarpiui iki 2009-05-25 gavo iš ieškovo J. Z. statybinių klojinių, už kurių nuomą sumokėjo 1500Lt(b.l. 61-66, t.1), o G. M. už per A. J. išsinuomotus klojinius turėjo mokėti per parą 150Lt (b.l. 68-73, t.1). Pažymėtina, kad A. J. pas atsakovą nedirba nuo 2008-04-17(b.l. 93, t.2), o ieškovas pripažįsta, kad klojiniai G. M. buvo išduoti 2009-05-15 jo nurodymu (b.l.47-49, t.2). Ieškovas teigia, kad klojiniai šiems asmenims buvo išduoti pagal žodinį įmonės vadovų nurodymą, įforminant jų išdavimą perdavimo-priėmimo aktus, kurie yra byloje (b.l. 120, 122, t.1. Tačiau kolegija šiuos ieškovo parodymus vertina kritiškai, nes jis nenurodo kuris iš vadovų nurodymus davė, o nei M. B., nei G. M. nenurodė, kad dėl klojinių nuomos jie oficialiai kreipėsi į įmonės atsakingą darbuotoją, suderino klojinių nuomos sąlygas ir pasirašė ar perdavė kokį nors dokumentą, kurio pagrindu galėjo būti sukomplektuoti klojiniai. Be to, klojinių gavimo dokumentų šie asmenys nepateikė ir 2009-05-19 atvykusiam antstoliui, o duomenys apie išduotus klojinius nebuvo įvesti į kompiuterinę apskaitą (b.l.22, 23, t.2). Kas iš esmės prieštaravo klojinių išdavimo ir apskaitos tvarkai, ką nurodė liudytoju apklaustas komercijos skyriaus vadovas M. J.. Pažymėtina ir tai, kad M. B. ieškovo nurodymu klojinius 2009-05-20 grąžino įmonei (b.l. 123, t.1), o savo paaiškinime buvo nurodęs, jog už klojinių nuomą ieškovui sumokėjo 1500Lt(b.l. 60, t.1). G. M. sutartį sudarė ir avansinį mokėjimą padarė tik po antstolio faktinių aplinkybių (rastų klojinių) konstatavimo, nors klojinius jis gavo dar 2009-05-15(b.l. 121, t.1). Liudytojais apklausti įmonės darbininkai faktiškai vykdė ieškovo ar jo padėjėjo G. S. duotus nurodymus, todėl jų parodymai negali patvirtinti, kad statybiniai klojiniai 2009m. gegužės 15 ir 18 buvo pakrauti iš išvežti pagal oficialiai priimtas klojinių nuomos paraiškas ar gavus įmonės vadovų nurodymą. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog statybiniai klojiniai buvo išduoti ieškovo nurodymu ar su jo žinia neteisėtai, panaudojant priėmimo-perdavimo aktus ir neapskaitant klojinių išdavimo. Tai rodo, kad nustatyti ieškovo veiksmai faktiškai turėjo DK 235str.2d.7p. numatytos veikos(turto išvaistymo) požymių, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, vadovaujantis LR BK 184str.2d.(b.l. 84, t.1). Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovas tokiais savo veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatyta DK 235str.2d. 7p. ir UAB “Doka Lietuva“ Darbo tvarkos taisyklių 93.9p. (b.l.93, t.1), nepriklausomai nuo to ar už padarytą veiką jis bus nubaustas baudžiamojo proceso ar administracine tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad ieškovas iš darbo galėjo būti atleistas darbdavio nurodytu pagrindu (DK 1236str.3d.2p. ir 235str.2d.7p.).
Be to, kolegija sprendžia, kad ieškovo veiksmai dėl statybių klojinių išdavimo pripažintini šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir pagal DK 235str.2d.4p bei UAB “Doka Lietuva“ Darbo tvarkos taisyklių 93.6p. (b.l.93, t.1). Šią aplinkybę patvirtina tai, kad klojiniai pil. M. B. ir G. M. buvo išvežti ieškovo savavališku nurodymu ar sutikimu, turint tikslą faktiškai gauti naudą pačiam arba sudarant tuo galimybę ją gauti kitiems asmenims. Kad šis pažeidimas galėjo būti padarytas savanaudiškais tikslais patvirtina M. B. 2009-05-18-9 rašytas paaiškinimas ir 2009-04-27 darbdavio įsakymu ieškovui paskirtas griežtas papeikimas už grynųjų pinigų paėmimą iš asmens, kuriam už 500Lt buvo parduotos įmonei priklausančios sijos (b.l. 60, 79-83, t.1). Todėl darytina išvada, kad ieškovas iš darbo pagal DK 136str.3d.2p. yra atleistas pagrįstai, nes pagal įstatymą pakanka konstatuoti bent vieną šiukštų darbo drausmės pažeidimą, o griežčiausia nuobauda šiuo atveju yra parinkta ir paskirta laikantis DK 237, 238, 239 ir 241str. reikalavimų. Tuo tarpu teismo nustatyti trūkumai (dėl nepareikalavimo pasiaiškinti ir nesupažindinimas su atleidimo iš darbo įsakymu) yra formalaus pobūdžio ir neduoda pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas savavališkai paėmė ir naudojosi įmonei priklausančiu traktoriumi, nes šią aplinkybę paneigia liudytojo R. P. parodymai (b.l. 58, t.2). Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaip turėjo būti įforminta įmonės turto panauda.
Aidėti bylos nagrinėjimą ir išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą pagrindo nėra, nes apeliantas nenurodė kokie joje esantys įrodymai patvirtina apeliacinio skundo aplinkybes, ir kodėl jis pats negali gauti šių įrodymų, nors ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.
Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, negali būti patenkinti ir kiti ieškinio reikalavimai (dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos priteisimo), nes jie yra išvestiniai ir gali būti patenkinti tik pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu (DK 140, 250str., 297str.).
Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iš darbo yra atleistas 2009-05-19, o su juo atsiskaityta 2009-08-21, pervedant šią dieną priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas (b.l.36, t.1, b.l. 8, t.2). Tačiau ieškovas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141str.3d.) neprašė, pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, o apeliacinio skundo ieškovas nepadavė. Todėl kolegija sprendžia, kad išeiti už ieškinio ribų, nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą, pagrindo nėra (CPK 417str.). Ieškovas šiuo atveju turi teisę paduoti naują ieškinį, laikantis CPK reikalavimų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė įstatymą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 str.1 d.2 p.).
Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo jis nėra atleistas, o jų dydį patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 23, t.1, b.l. 77, t.2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-734-141/2010 ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. Z. 13,0Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmoje teismo instancijoje.
Priteisti iš ieškovo J. Z. 434,0Lt atsakovui UAB“Doka Lietuva“ žyminio mokesčio ir 8,40Ltvalstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.