Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. ir jo atstovo advokato R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimu pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nubaustas galutine subendrinta 1 350 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 3 mėnesiams.A. T. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 22 d., 22.16 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,70 promilių girtumas), vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė M. K. priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 6, 9, 14, 16, 126, 219 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutarime konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. T. padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl baustinas. Skiriant administracines nuobaudas atsižvelgė į reikšmingas šiam klausimui aplinkybes ir paskyrė artimas, tačiau didesnes nei ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje sankcijos vidurkiai, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje artimą, tačiau mažesnę už sankcijos vidurkį nuobaudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.Apeliaciniu skundu A. T. ir jo atstovas advokatas R. U. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti arba paskirti galutinę subendrintą nuobaudą mažesnę nei ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkis. Dėl pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje bylą nutraukti, kadangi nėra pažeidimo sudėties.Skunde nurodo, jog A. T. jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir paaiškinimo prieš pasirašant, neperskaitė, nes ir teismo posėdžio metu, būdamas blaivus ir su akiniais, neįskaitė rašto. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas neprisimena ar A. T. perskaitė protokolą ir paaiškinimą ar ne, neprisimena ar pats pažeidėjas perskaitė juos. Informaciją, kad apeliantą į aikštelę prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ atvežė jo automobiliu kiti asmenys nurodė policijos pareigūnui įvykio vietoje, tik nežino ar jie ją užfiksavo. Patrulis D. G. nurodė, kad šią informaciją perdavė kelių policijos patruliui, kuris atvyko į įvykio vietą. Skunde atkreipiamas dėmesys dėl liudytojo E. P. parodymų prieštaringumo, kadangi jo teigimu baltos spalvos automobilis Audi atbulas užvažiavo ant šaligatvio, todėl visiškai nepaaiškinama, kaip kito bylos liudytojo G. P. teigimu, jis galėjo galine dalimi atsitrenkti į važiuojamoje dalyje stovėjusį automobilį Opel Astra. Tokie visiškai prieštaringi šių liudytojų parodymai leidžia abejoti jų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas ir esmės A. T. kaltę pagrindė būtent šių dviejų liudytojų parodymais, nors dėl jų prieštaringumo tiek vienas kitam, tiek kitai bylos medžiagai, nepasisakė. Liudytojo J. C. parodymai patvirtina A. T. duotus parodymus ir paneigia liudytojų E. P. bei G. P. parodymus apie tai, kad galimo įvykio metu A. T. vairuojamas automobilis Audi A6 į (duomenys neskelbtini) namo kiemą atvažiavo iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, manevravo ir iš karto atsitrenkus į automobilį Opel Astra, iš šio kiemo pasišalino. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė patvirtinti ar paneigti šių aplinkybių, nors jos akivaizdžiai prieštaringos ir turėjo būti vertinamos kaltininko naudai.Skundo autorius mano, kad tiek administracinės teisės pažeidimo protokolas, tiek ir paaiškinimas surašyti esant A. T. neblaiviam (1.70 promilės neblaivumo būsenoje), dargi, stresinėje būsenoje bei turinčiam rimtų klausos problemų, neturinčiam galimybės perskaityti surašytų dokumentų, daro juos niekiniais ir teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, jais remtis negalėjo.Taip pat skunde nurodoma, jog atliktas eismo įvykio trasologijos tyrimas, kurio išvados nešališkos ir patvirtinančios, kad abu automobiliai tarpusavyje nekontaktavo, apgadinimai tarpusavyje nesuderinami kaip įvykę vieno įvykio metu. Ši išvada paneigia liudytojo parodymus, kad tikrai buvo atsiremta būtent automobiliu Audi A6 į automobilį Opel Astra. Liudytojas E. P. ir yra nurodęs, kad nematė kuria dalimi buvo kontaktuota, tik teigė, kad buvo užvažiuota ant kanalizacijos dangčių, jie išvartyti. Jis nurodė, kad automobilis buvo baltas, Audi markės, bet įvardinti valstybinių numerių negalėjo, o liudytojas G. P. teigė, kad automobilis Audi galine dalimi net 2 kartus atsitrenkė į Opel Astra. Tačiau kaip tokiu atveju galima paaiškinti, kad eismo įvykio vietą apžiūrėję ir įvykio schemą nubraižę policijos pareigūnai nematė ir net nefiksavo nei tepalo dėmių, nei išvartytų kanalizacijos dangčių, nei įvykio vietoje rastų kitų pėdsakų. Tai verčia abejoti liudytojų A. P. ir G. P. parodymų teisingumu, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Be šių prieštaravimų, yra ir daugiau jų, kurie nebuvo teismo ištirti, nutarime aptarti ir nepašalinti. A. T. paaiškinime, kurio jis teigia net neskaitęs, nurodyta, kad - citata: „...pavažiavęs į priekį supratau, kad atsitrenkiau į kitą automobilį...“. Tokias aplinkybes, neva, iš A. T. žodžių užfiksavo pareigūnas M. R.. Tuo tarpu kaip matyti iš liudytojų apklausų, E. P. nematė kuria dalimi kontaktavo Audi ir Opel markės automobiliai, o G. P. nurodė, kad kontaktas tikrai buvo važiuojant atbuline eiga, kai tuo tarpu A. T. paaiškinime įrašyta visiškai priešingai: „...pavažiavęs į priekį supratau, kad atsitrenkiau į kitą automobilį...“. Šis akivaizdus prieštaravimas bylos tyrimo teisme metu nebuvo pašalintas ir priimtame nutarime deramai aptartas. Skunde nurodo, jog A. T. paaiškinimas ir liudytojų E. P. bei G. P. parodymai, kurie ir taip jau tarpusavyje yra prieštaringi, prieštarauja nešališkoms eismo įvykio trasologinio tyrimo išvadoms, kad jokiomis priekinėmis ar kitomis dalimis automobilis Audi A6 negalėjo padaryti tokio pobūdžio apgadinimo, kuris yra užfiksuotas po įvykio ant Opel Astra automobilio, ir tikėtina, kad apgadinimas ant Opel Astra sparno padarytas ne su Audi A6 vilkimo kabliu. Tai patvirtina nuotraukose fiksuoti aukščių ir skydinio mechanizmo neatitikimai. Svarbu ir tai, kad iššovusi keleivio priekinė oro pagalvė patvirtina A. T. žodžius, jog jis sėdėjo keleivio vietoje ir automobiliu važiavo ne vienas. Antraip, ši oro pagalvė nebūtų iššovusi, būtų iššovusi tik vairuotojo pusės oro pagalvė. Be to, liudytojo Ulevičiaus rasta detalė, kuris ją surado kaip neva nuo galinio bamperio ir įdėjo į automobilį, galėjo būti ne A. T. automobilio Audi A6, o nuo kito, nes iš nuotraukų nematyti jokių bamperio apgadinimų ar trūkstamų detalių. Taigi, kaltė neįrodyta, esamą situaciją geriausiai atspindi nešališka specialisto išvada, o visi neaiškumai ir prieštaravimai turėjo būti vertinami kaltininko naudai.Skunde skundžiamas nutarimas kritikuojamas ir dėl veikos, numatytos ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nurodant, jog nepateikus draudimo bendrovė teismui informacijos apie padarytą žalą, tokios informacijos nesant ir byloje, ir nenustačius žalos, kuri yra esminė A. T. veiką kvalifikuojanti aplinkybė, jo veikos perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio konkrečią dalį nebuvo galimybės, todėl šioje dalyje byla turi būti nutraukta, nesant konkretaus nusižengimo požymio. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Nagrinėjamu atveju apeliantas ir jo atstovas ginčija A. T. kaltę dėl inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltę nustatė remdamasis prieštaringais liudytojų E. P. ir G. P. parodymais.Tačiau apygardos teismas su tokia apelianto ir jo atstovo pozicija bei skundo argumentais nesutinka. Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas itin išsamiai ištyrė bylos medžiagą, be kita ko, apklausė kaip liudytojus tiek policijos pareigūnus – J. U., kuris nuvyko į įvykio vietą ir kuriam du jaunuoliai paaiškino, jog Audi A6 automobilis bandė apsisukti, užvažiavo ant pievos, atsitrenkė į automobilį Opel ir nuvažiavo; liudytoją M. R., kuris patvirtino, jog buvo gautas iškvietimas iš kitų patrulių dėl galimai padaryto eismo įvykio ir sulaikyto vairuotojo. Vairuotojas buvo neblaivus, jam surašytas protokolas. Pamena, jog vairuotojas buvo atvykęs pas draugę, vartojo alkoholį, nuėjo miegoti, bet buvo prikeltas ir liepta išvažiuoti, jis sėdo išvažiuoti, kliudė kažkokią transporto priemonę, buvo prakirstas karteris, bėgo tepalas, buvo žymės, ekipažas pagal jas ir atsekė. Nepatvirtino, jog prisimena, kad A. T. būtų vežioję kiti žmonės. Eismo įvykio schemą braižė, bet tepalo žymių ir šulinių nefiksavo. Taip pat tiriant bylą, teismas apklausė ir patį A. T., apgadintos transporto priemonės Opel savininkę M. K., kuri patvirtino, jog automobilį paliko stovėti (duomenys neskelbtini) namų kieme neapgadintą. Liudytojais apklausti ir E. P. bei G. P., kurie betarpiškai matė įvykį kuomet galimai baltas ar šviesiai pilkas automobilis Audi A6, užvažiavęs ant šaligatvio, atbulas atsitrenkė į Opel automobilį ir per betoninius kanalizacijos šulinius išvažiavo, nesulaukęs kol ateis apgadintos transporto priemonės savininkas. Tiesai išsiaiškinti ir objektyviam bei pilnam bylos ištyrimui apklausti ir liudytojai R. K. bei J. C., o priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi ir vertino be minėtų tiesiogiai ištirtų liudytojų parodymų kita bylos objektyvia rašytine medžiaga, be to, teismas nesivadovavo 2016 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo sprendimą išsamiai motyvavo. Taigi, teismui nekyla abejonių dėl A. T. neteisėtų veiksmų.Skunde nurodyta kritika dėl liudytojų E. P. ir G. P. parodymų objektyvumo ir patikimumo, kuri teismo nuomone liko nepagrįsta. Įvertinus bylos duomenimis bei liudytojų duotus parodymus patikimumo, nuoseklumo bei logiškumo prasme, abejoti šių asmenų liudijimu bei siekiu kažkokiu būdu pakenkti A. T. nenustatė nei apylinkės teismas, nei skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Nurodyti skunde prieštaravimai dėl šių liudytojų duotų parodymų yra tik savitas teisinės situacijos vertinimas. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ne tik jų pačių duoti paaiškinimai teismo posėdyje, bet ir kita, teismo ištirta ir nutarime nurodyta, objektyvi bylos medžiaga. Apeliantas ginčija kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, tačiau teismas labai išsamiai nurodė motyvus, kuriais pagrindė teismo išvadą, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent A. T., nurodyti prieštaravimai, jog galimai A. T. buvo užpultas ir įsodintas į jo automobilį bei vėžinamas kitų jaunuolių, kurie galimai ir padarė šiuos teisės pažeidimus, teismas tinkamai vertino tik kaip siekį išvengti atsakomybės. Be liudytojų R. K. ir J. C. parodymų, kurie apie įvykį sužinojo tik iš paties A. T. ir patys tiesiogiai užpuolimo, nurodytų jaunuolių nematė, todėl nepasitvirtinus šiai versijai bei tai, kad jos nepatvirtina ir kita bylos medžiaga, ji teisingai atmesta. Teismas tokią išvadą pagrindė ir abejoti, jog ne A. T. vairavo nėra pagrindo. Dėl automobilio Opel Astra apgadinimo, kuriuos padarė A. T., bandydamas išvažiuoti automobiliu Audi A6 iš kiemo ir taip važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį Opel Astra, nustatyta, kad šį faktą patvirtina objektyvūs liudytojų E. P. parodymai, taip pat liudytojo G. P. parodymai, o liudytojas M. R. nurodė, kad pats A. T. jam sakė, jog bandydamas išvažiuoti kliudė transporto priemonę. Dėl transporto priemonės Opel Astra apgadinimų patvirtino ir liudytoja M. K., kuri yra apgadinto automobilio Opel Astra savininkė. Ji teismui patvirtino padarytus ir bylos medžiagoje užfiksuotus automobilio apgadinimus. Dėl padarytų apgadinimų kontaktuojant transporto priemonėms buvo vertinama ir 2016 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada, tačiau jos išvadomis teismas nesirėmė ir nesivadovavo. Skunde tvirtinama, jog ši išvada yra objektyvi ir nešališka, tačiau tokia pozicija yra paneigta teismo motyvais, su kuriais sutinka ir apygardos teismas. Teisinį ginčo situacijos vertinimą nagrinėjamu atveju tinkamai atliko ir teisingumą įvykdė ne ekspertas, o būtent teismas. Specialisto išvados nėra privalomas ir imperatyvus įrodymas, jam prioritetas neteikiamas, šis įrodymas vertinamas kartu su kitais įrodymais tiek atskirai, tiek siejant į vieną loginę teisinę išvadą visumoje. Be to, akivaizdu, jog apelianto kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo teismas pagrįstai grindė ne vien vertindamas šią specialisto išvadą, tačiau ir kitus skundžiamame nutarime tinkamai ištirtus faktinius duomenis, įvertindamas kiekvieną iš jų ir jų visetą. Todėl nešališko, objektyvaus ir išsamaus ginčo situacijos aplinkybių vertinimo pagrindu padarytų apylinkės teismo išvadų atkartoti nėra tikslinga. Skunde nurodyta kritika dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaip niekinio dokumento, kadangi jis buvo surašytas esant A. T. neblaiviam, turinčiam rimtų klausos problemų, be akinių negalinčiam perskaityti teksto bei esančiam streso būsenoje tuo momentu, atmestina kaip nepagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pretenzijų nebuvo pareikšta, savo parašu patvirtino, jog su juo susipažino, nuorašas jam buvo įteiktas. Vertinant pareigūnų veiksmus šiame kontekste, teismas neturi pagrindo abejoti jų objektyvumu šiai situacijai, juolab kad nenustatytas pareigūnų ir paties A. T. konfliktiškumas ar įžvelgtinas pareigūnų suinteresuotumas pakenkti A. T. ar jį apkalbėti.Taigi, įvertinus ištirtą ir išanalizuotą bylos medžiagą skundo argumentų aspektu, apygardos teismas daro išvadą, jog pažeidėjo kaltė, priešingi teisei veiksmai inkriminuoti teisingai, nutarimas motyvuotas ir galutinės teismo išvados pagrįstos objektyvia bylos medžiaga, motyvai logiški ir atspindi visą įvykį, nors ir apeliantas bei jo atstovas su tokia teismo pozicija ir atliktu teisiniu faktinių aplinkybių vertinimu nesutiko. Pažymėtina, jog šiuo atveju surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pažeidėjo kaltę, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal suformuluotą kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole.Apeliantas taip pat nurodo ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta nesant ANK 426 straipsnyje numatyto požymio – žalos dydžio. Šiame kontekste nurodytina, jog nors ir nesant byloje konkrečių duomenų, kurie patvirtintų padarytos žalos dydį, tokia situacija neduoda pagrindo teigti, kad teismas jo negali nustatyti. Vadovaujantis teismine praktika ir įsigaliojus naujam ANK šis požymis ne visuomet yra nustatytas trečiosios šalies ar paties nukentėjusiojo, tačiau tai padaryti neuždrausta teismams. Pažymėtina, kad dydį dėl pažeidimu padarytos turtinės žalos nustatė teismas, atsižvelgęs į apgadinimo mąstą ir teisingai sprendė, jog nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog padaryta turtinė žala yra viršijanti 15 BBND, kvalifikavo administracinį teisės pažeidimą į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir taip palengvino kaltininko teisinę padėtį. Taigi, nors ir apelianto nuomone, nesant duomenų kokio dydžio buvo padaryta turtinė žala automobilio Opel Astra savininkei, jų nepateikė ir draudimo bendrovė, nesudaro pagrindo nutraukti teiseną šioje dalyje. Teismas konstatuoja, jog šioje dalyje nutarimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje įrodytas bylos medžiaga bei liudytojų E. P. ir G. P. parodymais, Bendrojo pagalbos centro įrašo duomenimis, kur užfiksuotas G. P. 2016 m. spalio 22 d. 22.12 val. pranešimas dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo. Subjektyvioji nusižengimo pusė – tiesioginė tyčia nustatyta, ją patvirtina liudytojas G. P., kuris A. T. pasakė, jog palauktų kol jis pakvies apgadinto automobilio savininką. Bylos aplinkybių visuma patvirtina A. T. suvokimą, kad padarė eismo įvykį, suprato, kad kliudė kitą transporto priemonę, turėjo pareigą pasilikti įvykio vietoje, tačiau nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, iš jos pasišalino, galimai bandydamas išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Šių teismo motyvų nepaneigė ir pats apeliantas. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla jokių abejonių, jog apeliantas padarė jam inkriminuotus pažeidimus (nusižengimus). Teismas ne tik tinkamai ir argumentuotai savo sprendimą motyvavo, kaltininko kaltę pagrindė objektyvi bylos medžiaga, visi inkriminuoti teisės pažeidimai įrodyti ir abejonių nutarimo teisėtumu ar nepagrįstumu apygardos teismui nekelia.Skirdamas apeliantui nuobaudas už atskirus administracinius teisės pažeidimus ir perkvalifikuotą nusižengimą bei šias nuobaudas subendrindamas, apylinkės teismas teisingai taikė tiek ATPK, tiek ANK reglamentuotas nuobaudų ir administracinio poveikių priemonių skyrimo taisykles, atsižvelgė į pažeidimų, nusižengimo pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), apelianto asmenybę, anksčiau apeliantas jau baustas už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui, kas rodo jo netinkamą požiūrį į įstatymu nustatytų taisyklių laikymąsi, į šias atsiradusias pasekmes irgi buvo abejingas, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir skyrė teisingas nuobaudas, kurias vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą, t. y. pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų. Taigi, švelninti A. T. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą nepakeistą ir A. T. bei jo atstovo advokato R. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.