Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.2.25.4.3; 2.1.2.11; 2.3.1; 2.1.15.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

2022 m. lapkričio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. kaltintas tuo, kad 2022 m. sausio 27 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – greitosios medicinos pagalbos automobilį ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną neblaivus nevairavo ir nevengė blaivumo patikrinimo, nes jo niekas neprašė tą padaryti. 2022 m. sausio 27 d. apie 19 val. gavo nurodymą vykti į iškvietimą (duomenys neskelbtini), kadangi nurodyto namo numerio nerado, skambino telefonu kvietėjui, prašė išeiti į kelią, kad jį pamatytų ir žinotų, kur atvažiuoti. Atsiliepęs kvietėjas buvo atžagarus, priekaištavo, kad jis blogas vairuotojas, jeigu neranda jo namo. Bekalbant pamatė į gatvę išėjusį asmenį, todėl nuvyko ten. Tą dieną dirbo su I. J., vairavo tarnybinį automobilį ,,Fiat Ducato“. Vos automobiliui sustojus, I. J. išlipus iš automobilio, kvietėjas pradėjo šaukti, kodėl nerandam kelio, po to pradėjo šaukti, kad jam nereikia jokios mūsų pagalbos, girdėjo, kaip kvietėjas šaukė ant I. J., kad ji girta ir jam nereikia jos pagalbos. Jis taip pat buvo išlipęs iš automobilio, vaikščiojo kieme, skambino kitam vairuotojui G. V., nes norėjo paklausti, ką jam tokiu atveju daryti, kai kvietėjas atsisako pagalbos. Su G. V. susikalbėti nepavyko, buvo vėjuota, blogas ryšys. Jis jautė didelį stresą, todėl nuėjo į kitoje kelio pusėje, už namo, maždaug už 400–500 m esantį miškelį, ten vaikščiojo, norėdamas nusiraminti, o kai nusprendė grįžti prie automobilio, išėjo nepažįstamoje vietoje ir suprato, kad yra pasiklydęs. Skambino savo žmonai, sakė, kad pasilydo, vėliau jam skambino kažkas iš policijos pareigūnų, sakė, kad jo ieško, jis pokalbio metu pasakė, kad gerai, kad jo ieško, nes jis yra pasilydęs Būdviečio miške. Pasakydamas miško pavadinimą tiesiog suklydo, pirmiausiai pasakė, kad Kapčiamiesčio miške, tačiau iš karto pasitaisė. Jo telefono baterija seko, todėl telefonas išsijungdavo, kartais jam jį pavykdavo įsijungti. Pakeleivinga mašina į Lazdijus sugrįžo apie 22 val., buvo šlapias, sušalęs, buvo vėlus metas, todėl nusprendė neiti į namus, negąsdinti žmonos, vaikų, nes jis dar turėjo dirbti iki ryto 8 val., todėl nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kurią buvo išsinuomojęs gimtadienio laikotarpiui. Ten užmigo. Ryte grįžęs namo, nuėjęs į darbą, sužinojo, kad jo ieško policija ir nuvyko į policiją. 2022 m. sausio 27 d. rytą jį sveikino su praėjusiu gimtadieniu, jis pavaišino atsineštu pyragu, tačiau jis alkoholio negėrė, nematė, kad kas nors gertų. Kad I. J. neblaivi, jis nepastebėjo. Išlipdamas iš greitosios pagalbos automobilio (duomenys neskelbtini), automobilio raktus paliko automobilyje, nematė, kad kvietėjas juos būtų paėmęs, negirdėjo, kad jis kviečia policiją. Iš darbo jis buvo atleistas, nes palikęs darbo vietą padarė šiurkštų darbo pažeidimą (t. 2, b. l. 193–195).

Liudytoja I. J. patvirtino, kad įvykio metu ji dirbo viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios medicininės pagalbos (duomenys neskelbtini), jos darbo vieta buvo Lazdijų m. 2022 m. sausio 27 d. dirbo kartu su vairuotoju A. V., kitoje pamainoje dirbo B. K. ir D. M., pradėjo dirbti nuo 8 val. ir turėjo dirbti iki kito ryto 8 val. Darbo vietoje ji turi atskirą kabinetą, todėl tvarkydama dokumentus ji išgėrė brendžio, kurio, maždaug pusę 0,5 litrų talpos butelio, turėjo darbo vietoje. Gėrė viena, nematė, kad gertų A. V., vykdama į iškvietimą ji nepastebėjo, kad jis būtų buvęs neblaivus. Apie 19 val. vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini), iš karto nerado namo, A. V. skambino kvietėjui, prašė išeiti į kelią, kad pamatytų. Nuvykus, ji išlipo iš automobilio, kvietėjas pakeltu balsu pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad jie nerado kelio, vėliau priėjęs prie jos pradėjo šaukti, kad ji neblaivi, ją stumtelėjo, įlipo į greitosios pagalbos automobilį, išėmė raktelius, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, išėmęs raktelius skambino į policiją. A. V. tik atvažiavus buvo išlipęs iš automobilio, buvo atėjęs su skubios pagalbos priemonių krepšiu, kuriuo metu jis iš įvykio vietos pasišalino, ji nepastebėjo. Tuo metu, kai kvietėjas skambino policijai, ji apsidairė, tačiau jau nematė A. V., kur jis buvo, ji nežino. Ji bandė įtikinti kvietėją, kad gali suteikti pagalbą, tačiau jis neklausė. Ji, kaip medicinos darbuotoja, žino neblaivumo požymius, gali juos nustatyti, nepastebėjo, kad A. V. būtų buvęs neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai jai nustatė apie 1,80 promilės neblaivumą. Ji neprisimena, kad kas būtų kalbėję apie A. V. gimtadienį (t. 2, b. l. 184–185).

Liudytojas R. M. patvirtino, kad kvietė mamai greitąją medicinos pagalbą į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tikslios dienos neprisimena, buvo žiema, pūtė stiprus vėjas, krito šlapdriba, jau sutemus, antrą kartą iškvietė greitąją pagalbą. Dar prieš privažiuojant greitosios pagalbos automobiliui, jam paskambino vyriškis, kalbėjo nemandagiai, liepė išlįsti. Tokia kalba jį nustebino, bet pagalvojo, kad gali būti greitoji pagalba ir išėjęs į pagrindinį kelią pamatė apsisukinėjantį greitosios pagalbos automobilį. Jis priėjo prie keleivio durelių, durelės atsidarė, paramedikė jam pasakė, kad atvažiavo padėti, tačiau iš automobilio nelipo ir jį stebino, kad atvažiavęs paramedikas neskuba padėti. Su paramedike, jai sėdint automobilyje, bendravo apie 4–10 min., iš automobilio salono jautė alkoholio kvapą. Vėliau paramedikė išlipo, įsikibo jam į parankę, siūlėsi padėti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, paramedikė svirduliavo. Jis suprato, kad ji neblaivi. Kažkuriuo momentu priėjo ir vairuotas, kuris taip pat siūlėsi padėti. Suprato, kad ir vairuotojas neblaivus, nes akys buvo įdomios – buvo prisimerkęs, kalbėjo nerišliai, nes vis siūlėsi padėti. Jis kvietė greitąją medicinos pagalbą mamai, o jie vis siūlėsi jam padėti ir tai jam pasirodė neadekvatu. Alkoholio kvapo nuo vairuotojo jis nejautė, nes su juo bendravo mažai, vairuotojas tai prieidavo, tai nueidavo už automobilio. Vairuotojas nesureagavo, kai jis paėmė automobilio raktelius. Jam vairuotojo ir paramedikės elgesys atrodė neadekvatus: jis paėmė automobilio raktelius, neleido jų pas ligonę, o jie nereagavo; juk jeigu būtų buvę teisūs – būtų reagavę. Todėl skambindamas dėl kitos greitosios pagalbos brigados atsiuntimo nurodė, kad abu yra girti. Jam skambinant 112, paramedikė trukdė, bandė paimti telefoną. Laukiant policijos, paramedikė jam prisipažino, kad gėrė alkoholio, nes šventė vairuotojo gimtadienį (t. 2, b. l. 190–191, 200).

Liudytojas J. M. patvirtino, kad 2022 m. sausio 27 d., po 16 val., jo žmona V. M. M. pasijuto blogai, sūnus R. M. kelis kartus kvietė greitąją medicinos pagalbą, antrąjį kartą atvykusi greitosios pagalbos brigada žmoną nuvežė į ligoninę. Per langą matė, kad prie jų namų buvo atvykę policijos pareigūnai, bet jis su jais nebendravo. Tik vėliau sūnus pasakė, kad atvažiavusi greitosios pagalbos brigada buvo neblaivūs, todėl jis jų į namus neleido (t. 2, b. l. 192).

Liudytoja B. K. patvirtino, kad 2022 m. sausio 27 d. nuo 8 val. pradėjo darbą viešosios įstaigos Alytaus apskrities Greitosios medicinos pagalbos stotyje, kurios padalinys yra Lazdijų m. Ji pamainoje dirbo su vairuotoju D. M., kitoje brigadoje dirbo I. J. su vairuotoju A. V. Maždaug apie 19 val. ji girdėjo per radijo ryšį, kad I. J. brigadai buvo nurodyta vykti į iškvietimą (duomenys neskelbtini), kur jos brigada buvo nuvykusi tą pačią dieną, tačiau anksčiau. Apie 20 val. gavo nurodymą vykti tuo pačiu adresu, buvo pranešta, kad atvykusi greitosios pagalba brigada buvo neblaivūs. Tuomet į tą iškvietimą vyko jau su G. V., nes D. M. darbo metu pasijuto blogai ir išėjo į namus, jį pakeitė G. V. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), jų ekipažą pasitiko policijos pareigūnai ir patikrino jų blaivumą, jie buvo blaivūs. Moterį nuvežė į ligoninę, vėliau vyko į kitą iškvietimą. 2022 m. sausio 27 d. ryte sužinojo, kad buvo A. V. gimtadienis, jį pasveikino, A. V. virtuvėlėje įdėjo kelis gabaliukus pyrago. Kadangi buvo COVID-19 ribojimai, atskiroms brigadoms buvo draudžiama bendrauti, jie su D. M. atskiroje patalpoje pasidarė kavos. Tą dieną kelis kartus praeidama matė A. V. rūkantį prie garažo, vėliau matė sėdintį prie televizoriaus, tačiau nepastebėjo, kad jis būtų buvęs neblaivus, ji nematė, kad kas nors kuriuo nors metu vartotų alkoholį (t. 2, b. l. 190–191).

Liudytojas G. V. patvirtino, kad 2022 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, bet tai nebuvo jo pamaina, jis atėjo į darbą apie 18 val., nes jam paskambino D. M., pasakė, kad susirgo ir paprašė jį pakeisti. Netrukus po atėjimo, gavo nurodymą vykti į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Nuvyko su B. K. Nuvykus į įvykį, rado policijos pareigūnus, kurie patikrino jo blaivumą, jis buvo blaivus, ligonę nuvežė į Lazdijų ligoninę. Tiksliai neprisimena, ar tą dieną bendravo su A. V., gal ir bendravo, bet ryšys buvo blogas, trūkinėjo, tai jie nesusikalbėjo. Vėliau sužinojo, kad buvo įtarta, kad ankstesnė brigada pas ligonę atvažiavo neblaivi (t. 2, b. l. 191).

Liudytojai D. K. (t. 2, b. l. 185–187) ir G. B. (t. 2, b. l. 187) patvirtino, kad 2022 m. sausio 27 d. dirbo viename ekipaže, buvo Lazdijų r. sav. Miškinių k., tikrino vairuotojų blaivumą. Maždaug po 19 val. gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes atvyko greitosios pagalbos darbuotojai neblaivūs. Nuvykę rado kieme pranešėją ir paramedikę, vairuotojo nebuvo. Medikei alkotesteriu buvo nustatytas girtumas. G. B., iš kvietėjo gavusi greitosios pagalbos vairuotojo numerį, jį surinko, įjungė garsiakalbį, su vairuotoju kalbėjo pareigūnas D. K. Vairuotojas atsiliepė, paklausė, ar jo ieškom, nes jis pasiklydo Kapčiamiesčio miške, po to iš karto pasitaisė, pasakė, kad Būdviečio miške, prašė pagalbos. D. K. jam liepė laukti, pažadėjo atsiųsti kitą ekipažą. D. K. nurodė, kad jam pasirodė, kad vairuotojas buvo neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, tarsi sunkiai tardamas žodžius, suklydo dėl buvimo vietos, jautėsi, kad yra susijaudinęs. G. B. taip pat nurodė, kad jai pasirodė, kad vairuotojas neblaivus, nes suklydo dėl savo buvimo vietos, kalbėjo nerišliai, t. y. žodžiai trūkčiojo, tarsi labiau pabrėždavo vieną skiemenį. Abu liudytojai patvirtino, kad negali tvirtinti, kad vairuotojas buvo neblaivus, jų išvadą dėl jo neblaivumo galėjo įtakoti ir tai, kad pranešėjas nurodė, kad vairuotojas buvo neblaivus. Liudytojai buvo nuvykę į liudytojo gyvenamąją vietą, bendravo su jo žmona, kuri paaiškino, kad vyro nėra, jis dirba.

Liudytojai R. I. (t. 2, b. l. 187–188) ir G. S. (t. 2, b. l. 188) patvirtino, kad 2022 m. sausio 27 d. vakarą gavo nurodymą ieškoti greitosios medicinos pagalbos vairuotojo. Ieškojo netoli pranešėjo esančiame miške, bandė skambinti telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, vėliau telefonas buvo išjungtas. Skambino budėtojui, prašė nustatyti vairuotojo telefono buvimo vietą, bet nepavyko. Kažkuriuo metu kažkas sakė, kad lyg vairuotojas pasiklydęs, tačiau jiems jo nepavyko rasti. Jie žinojo, kaip atrodo A. V., matė informacinėje sistemoje jo nuotrauką, be to, pažinojo iš matymo.

Liudytoja R. M. patvirtino, kad dirba viešosios įstaigos Alytaus savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Lazdijų padalinyje (duomenys neskelbtini). Nuo ryto iki pietų būna darbe, 2022 m. sausio 27 d. dirbo, matė A. V., tačiau nepastebėjo, kad jis būtų buvęs neblaivus ar kad kas nors gertų alkoholį. Ar tą įvykio dieną bendravo su A. V. neatsimena, ji kartais tvarko A. V. namus, tai galėjo ir bendrauti (t. 2, b. l. 200).

Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties ir Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai patvirtina šias aplinkybes: R. M. iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrajam pagalbos centrui 2022 m. vasario 27 d. skambino 16.57 val., 18.44 val., 19.15 val.; 19.15 val. skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu R. M. nurodo, kad pas jį atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, tačiau ,,girti abudu“, ,,tiek vairuotojas, tiek ta moteris“, ,,...jie girti, iš manęs atiminėja telefoną, abudu girti“; pokalbio metu operatorei nurodė, kad jis iš automobilio spynelės paėmė raktus; operatorė sujungė su policija, policijos pareigūnui R. M. pakartojo, kad greitosios pagalbos ekipaže ,,abu girti“, kad jis paėmė raktelius; pareigūnas nurodė, kad policijos pareigūnai atvyksta patikrinti (t. 1, b. l. 50–51; t. 3, paketas Nr. 1, voke Nr. 1 esanti DVD+R laikmena); pokalbio su greitosios medicinos pagalbos tarnyba 19.21 val., operatorei atsiliepus, girdisi, kaip R. M. kalba: ,,tu važiuoji pas sergantį žmogų, motinai insultas“, ,,...jinai dabar gal numirs“, fone girdisi vyriškas balsas ,,mes jai padėsim“ (t. 1, b. l. 44; t. 3, paketas Nr. 1, voke Nr. 2 esanti DVD+R laikmena, failas 20220127_192110); pokalbio tarp greitosios medicinos pagalbos operatorės ir I. J. metu 19.58 val. I. J. patvirtino, kad vairuotojas ją paliko, kažkur išėjo (t. 1, b. l. 44–45; t. 3, paketas Nr. 1, voke Nr. 2 esanti DVD+R laikmena, failas 20220127_195841).

Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikti duomenys patvirtina, kad 2022 m. sausio 27 d. Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties pastotėje Lazdijų m. dirbo: brigada Nr. 0112, sudaryta iš skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistės I. J. ir vairuotojo–pagalbinio darbuotojo A. V.; brigada Nr. 0105, sudaryta iš skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistės B. K. ir vairuotojo–pagalbinio darbuotojo D. M.; vairuotojo–pagalbinio darbuotojo G. V.; į iškvietimą (duomenys neskelbtini), 18.50 val. vyko brigada Nr. 0112; automobiliuose, Lazdijų pastotėje nėra įrengtų garso ir vaizdo stebėjimo kamerų (t. 1, b. l. 39–41).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), netoliese nuo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), stovi baltos spalvos specialiais ženklais pažymėtas greitosios pagalbos automobilis ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros pradžios laikas – 20 val.; alkoholio butelių automobilyje nėra (t. 1, b. l. 19–22).

Nešiojamose pareigūnų kamerose užfiksuotos šios bylai reikšmingos aplinkybės: 2022 m. sausio 27 d. 19.38 val. atvyksta pareigūnų G. B. ir D. K. ekipažas, R. M. pasitinka, nurodo, kad vairuotojas pabėgo, reikalauja iškviesti kitą greitosios pagalbos ekipažą, pareigūnui nurodo: ,,vairuotojo šiandien buvo gimtadienis“; pareigūnas tikrina I. J. blaivumą, nustatytas 1,82 promilės neblaivumas (failas 20220127_193811_002;); R. M. bendrauja su pareigūnu, pasakoja, kad greitosios pagalbos vairuotojas jam skambino, nerado namo, liepė išeiti į gatvę; kalbėdamas nurodo, kad jis buvo ,,akivaizdžiai neblaivus“ (failas 20220127_194312_003); pareigūnas nurodo, kad surašys R. M. parodymus, šis sutinka, baiminasi ne taip kažką pasakyti, nes ,,labai nervuotas esu“; toliau kalbasi su pareigūnais apie pabėgusį vairuotoją, nurodo, kad ,,jisai smirdėjo, jaučiau“; vėliau R. M. pasako, kad kalbėjo su medike, klausė jos ,,tai jūs dviese gėrėt?“, ši atsakiusi ,,dviese“ (failas 20220127_194811_004); pareigūnas D. K. ruošiasi surašyti R. M. parodymus, jungia įrenginį, išaiškina, kad jis kaip liudytojas turi sakyti tiesą, negali meluoti (atsakomybė už žinomai melagingų parodymų davimą neišaiškinta) (failas 20220127_195310_005); 20.08 val. atvyksta kita greitosios pagalbos medikų brigada; pareigūnas D. K. paaiškina, kad jis turi patikrinti blaivumą (failas 20220127_200308_007); antrosios greitosios medicinos pagalbos vairuotojas G. V. blaivus – 0 promilės (failas 20220127_200807_008); 20.27 val. pareigūnas D. K. skambina A. V., šis atsiliepia, nurodo, kad yra miške, nesupranta, kur, prašo padėti; nurodydamas mišką nurodo, kad prie Kapčiamiesčio, tačiau tuoj pat pasitaiso, nurodo, kad kažkur Būdvietį; balsas tarsi užkimęs, iš balso vienareikšmiai spręsti, kad jis yra neblaivus, negalima (failas 20220127_202727_010); 22.17 val. pareigūnai nuvyksta į butą, duris atidariusi moteris prisistato esanti A. V. žmona K. V., nurodo, kad vyro namuose nėra, jis darbe; pasiūlo pareigūnams įsitikinti patiems, pareigūnai į vidų neužeina (failas 20220127­_221550_012) (t. 1, b. l. 55–58; t. 3, paketas Nr. 1, voke Nr. 3 esanti DVD+R laikmena).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad 2022 m. sausio 28 d. A. V. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną ,,iPhone“; telefonas apžiūrėtas, abonento Nr. +(duomenys neskelbtini); užfiksuoti jame esantys ryšiai (t. 1, b. l. 23–33). Fiksuoti ryšiai sulyginti su šio abonento mobilaus ryšio operatoriaus pateiktais duomenimis ir nustatyti šie nagrinėjamo įvykio kontekste reikšmingi faktai. 2022 m. sausio 27 d.: A. V. 19.18 val. skambino ir kalbėjo su G. V., 19.34 val. ir 19.35 val. skambino sutuoktinei K. V. (abonentas neatsiliepė), su ja kalbėjo 19.38 val. ir 20.23 val.; 23.30 val. A. V. skambino ir kalbėjo su D. M.; kitų ryšių, kurių iniciatorius A. V., nėra; nuo 19.10 val. A. V. skambino: 19.43 val., 19.46 val. ir 19.48 val. D. M., su kuriuo A. V. kalbėjo; 19.45 val. jam skambino G. V., su kuriuo A. V. kalbėjo; 19.46 val. A. V. kalbėjo su R. M., ryšys inicijuotas R. M.; 20.27 val. A. V. skambino liudytojas D. K., pokalbis trunka 26 s. (t. 1, b. l. 116–127; t. 3, paketas Nr. 1, voke Nr. 4 esanti CD-R laikmena).

Išrašas patvirtina, kad 2022 m. sausio 27 d. 20.42 val. duomenų apie mobilaus abonento, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini) (A. V.) buvimo vietą nėra; duomenų apie tikrinimus kitu laiku, nėra (t. 1, b. l. 17).

Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos pateikta 2022 m. sausio 27 d. įvykio tyrimo medžiaga patvirtina, kad šio tyrimo metu I. J. pripažino vartojusi alkoholio – brendžio; A. V. neigė buvęs neblaivus, tvirtino, kad iš darbo vietos pasišalino dėl kvietėjo agresyvaus elgesio; B. K. nurodė nemačiusi, kad kas nors iš tą dieną dirbusių būtų vartojęs alkoholį, į iškvietimą (duomenys neskelbtini) vyko su vairuotoju G. V., nes su ja dirbęs D. M. susirgo; 2022 m. sausio 27 d. prašymu D. M. paprašė leisti išvykti iš darbo nuo 2022 m. sausio 27 d. 18 val. iki 2022 m. sausio 28 d. 8 val. dėl ligos; G. V. šiuo laikotarpiu sutiko pakeisti D. M.; 2022 m. vasario 10 d. įsakymu A. V. atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nes: neatliko savo pareigų, darbo vietoje toleravo alkoholio vartojimą ir nesiėmė priemonių nutraukti kolegės neteisėtus veiksmus ir (ar) galimai vartojo alkoholį; 2022 m. vasario 8 d. įsakymu I. J. atleista iš darbo pagal jos prašymą (t. 1, b. l. 61–72).

Pažymos patvirtina, kad automobilio ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija; automobilio įsigijimo vertė 49 219,17 Eur (t. 1, b. l. 77, 80–85).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad A. V. apžiūrėtas viešojoje įstaigoje Lazdijų ligoninėje 2022 m. sausio 28 d., pagal neblaivumo nustatymo požymius – blaivus; pažymėta, kad mąstymas nenuoseklus, negali išvardinti nurodomų skaičių; paimti biologinės terpės bandiniai – 11.20 val. kraujas, 11.30 val. – šlapimas; specialisto išvadoje nurodyta, kad A. V. kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta; šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta, imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 1, b. l. 92–93).

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu neprisipažino, neigė kaltinime nurodytu laiku vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengęs jo neblaivumo patikrinimo.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamo asmens kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nenustatyta, kad A. V. 2022 m. sausio 27 d. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip pat nėra jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi spręstina, ar byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti įrodytu, kad A. V. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pažymėtina, kad nustatant šios nusikalstamos veikos požymius, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1375 redakcija, galiojusi įvykio metu) kontekste, nes būtent jose nustatyta, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumas ir kokie veiksmai turi būti atlikti, siekiant konstatuoti asmens vengimą tikrinti neblaivumą.

Taigi, transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas nustatomas Taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Taisyklių 4 punktas). Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, medžiotojas ar vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojas yra blaivus: 6.1. policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos ar Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka šių Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus; 6.2. policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai – medžiotojui prieš jį tikrindami ar kreipdamiesi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, Administracijos pareigūnai – prieš tikrindami vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją ar kreipdamiesi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; 6.3. policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį arba, atsiradus šių Taisyklių 3 punkte nurodytoms aplinkybėms, atlieka Taisyklių 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus veiksmus; Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrina medžiotoją arba, atsiradus šių Taisyklių 5¹ punkte nurodytoms aplinkybėms, atlieka šių Taisyklių 9 punkto trečiojoje pastraipoje nurodytus veiksmus; Administracijos pareigūnai tikrina vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją arba, atsiradus Taisyklių 5 punkte nurodytai aplinkybei, atlieka Taisyklių 9 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus veiksmus.

Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad Taisyklių 3, 6 punktuose nurodyti pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo yra neblaivus, išaiškina atsisakymo tikrintis pasekmes ir jo blaivumą patikrina Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka.

Bendros asmens būklės įvertinimo metodika nustato veiksmų, atliekamų siekiant nustatyti, ar asmenys yra blaivūs/neblaivūs, apsvaigę/neapsvaigę, eigą (Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika) 1 punktas). Ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: 2.1. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; 2.2. neadekvačią elgseną; 2.3. nerišlią kalbą; 2.4. nekoordinuotus judesius (Metodikos 2 punktas). Esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl asmens sveikatos būklės): 3.1. ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 3.2. ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3 punktas). Esant pagrįstiems įtarimams, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Metodikos 4 punktas).

Taigi, tik atlikus Metodikoje nurodytus veiksmus ir pagal nurodytus kriterijus nustačius asmens neblaivumo požymius, leidžiančius pagrįstai įtarti asmenį esant neblaiviam, Taisyklių 4 ir 6 punktuose nustatyta tvarka tikrinama etilo alkoholio koncentracija transporto priemonę vairavusio asmenio iškvėptame ore. Transporto priemonę vairavusiam asmeniui, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, nurodyti Metodikos 2–3 punktuose, ir kuriam Taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka išaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai, atsisakius tikrintis neblaivumą Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka, galima pripažinti, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir dėl to jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aukščiau aptarti liudytojų R. M., D. K., G. B. parodymai patvirtina, kad Taisyklių 3 punkte nustatyti pareigūnai nevertino A. V. neblaivumo požymių pagal Metodikos 2–3 punkte išvardintus požymius, o taip pat neatliko Taisyklių 6 ir 4 punktuose nustatytų veiksmų, nes policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), A. V. ten jau nebuvo. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad pareigūnams atvykus, apie 20 val. buvo rasta tik palikta, A. V. vairuota transporto priemonė, o liudytojai R. I. ir G. S. patvirtino, kad tą vakarą A. V. nebuvo surastas. A. V. blaivumas patikrintas tik 2022 m. sausio 28 d. ir tikrinimo metu jis buvo blaivus. Nustatyti A. V. veiksmai, dėl įvykio surinkti įrodymai, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, neleidžia pripažinti įrodytu, kad A. V. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nes remiantis Taisyklių ir Metodikos nustatyta tvarka A. V. nenustatyti neblaivumo požymiai, jam nepasiūlyta pasitikrinti alkoholio koncentracijos iškvėptame ore ir neišaiškinti atsisakymo teisiniai padariniai. Nenustačius, kad A. V. veiksmuose yra bent vienos iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių, jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį negalima ir jis negali būti pripažįstamas kaltu dėl šios, jam inkriminuotos, nusikalstamos veikos.

Teismas, įvertinęs tai, kad liudytojas R. M. nuo pat įvykio pradžios tvirtino, kad 2022 m. sausio 27 d. apie 19.10 val. pas jį atvykusios greitosios medicinos pagalbos brigados darbuotojai, kaip vėliau nustatyta I. J. ir A. V., abu buvo neblaivūs, pasisakys, ar liudytojas R. M. nustatė Metodikos 2–3 punkte nurodytus neblaivumo požymius A. V., o jeigu taip, tai ar A. V. veiksmai, kai jam neblaivumo požymiai nustatyti ne Taisyklių 6 punkte nurodytų pareigūnų, o jis iš įvykio vietos pasišalino nesulaukęs policijos pareigūnų, gali būti vertinami kaip vengimas neblaivumo patikrinimo BK 281¹ straipsnio 1 dalies kontekste.

Aukščiau aptartuose garso įrašuose, R. M. bendraujant su Bendrojo pagalbos centro, greitosios medicinos pagalbos operatorėmis, vėliau su atvykusiais policijos pareigūnais (nešiojamų kamerų įrašai) matyti, kaip jis tvirtina, kad atvykę abu buvo neblaivūs, kad ir vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, kad jis įtaria, kad abu buvo neblaivūs. Teisiamojo posėdžio metu paprašytas patikslinti, iš kokių konkrečiai požymių sprendė apie A. V. neblaivumą, liudytojas nurodė, kad jis buvo keistai prisimerkęs, elgėsi neadekvačiai, nes nereagavo į jo veiksmus, kai jis paėmė automobilio raktus ir jų neleido pas ligonę, be to, vis kartojo, kad jam padės, nors pagalbos reikėjo ne jam, o jo motinai. Aiškinantis, ar jis jautė alkoholio kvapą, sklindantį nuo A. V., nurodė, kad alkoholio kvapas sklido iš automobilio salono, bet nuo A. V. sklindančio alkoholio kvapo jis nejuto, su vairuotoju labai arti nebendravo, jis vis nueidavo už automobilio ir su kažkuo kalbėjo telefonu. A. V. neigia pastebėjęs automobilio raktų paėmimą, o atsižvelgus į tai, kad greitąją medicinos pagalbą kvietė R. M., liudytojo kaip neadekvatūs nurodyti, A. V. veiksmai, nepakankami pripažinti, kad šioje situacijoje jis elgėsi neadekvačiai. R. M. alkoholio kvapo sklindančio nuo A. V. nejuto, automobilio salone tvyrantis alkoholio kvapas galėjo atsirasti ir nuo I. J., kuriai nustatytas 1,82 promilės neblaivumas, todėl teismas sprendžia, kad liudytojas R. M. neįvardino nė vieno Metodikos 2–3 punktuose nurodyto požymio, pagal kurį būtų galima pagrįstai spręsti apie asmens neblaivumą.

Byloje yra pokalbio, įvykusio tarp A. V. ir liudytojo D. K., garso įrašas. Iš kaltinamojo kalbėsenos, negalima vienareikšmė išvada, kad jis yra neblaivus, jis nurodo pasiklydęs, prašo pareigūno pagalbos, pareigūnas jam liepia laukti, nenurodo, kad nori patikrinti jo neblaivumą, neduoda nurodymo atvykti į policijos komisariatą ar kitaip su pareigūnais susisiekti. Kaltinamasis neigia vartojęs alkoholį, liudytojai B. K., I. J., R. M. taip pat nepatvirtino matę jį vartojantį alkoholį ar pastebėję jį esant neblaivų. Taigi objektyviais duomenimis pagrįstų įtarimų dėl kaltinamojo neblaivumo nėra.

A. V. tvirtina negirdėjęs ir nesupratęs, kad R. M. kviečia policijos pareigūnus dėl jo galimo neblaivumo. Iš liudytojų R. M. ir I. J. parodymų neįmanoma nustatyti, kur buvo A. V., kai R. M. kvietė policijos pareigūnus, kuriuo metu jis iš įvykio vietos pasišalino. Liudytoja I. J. patvirtino, kad kai R. M. kvietė policiją, ji A. V. jau nematė. Kaltinamasis, taip pat liudytojai R. M. ir I. J. patvirtino, kad A. V. nebuvo nuolat šalia, jis nueidavo už automobilio ir su kažkuo kalbėdavo. R. M. patvirtino, kad jam skambinant policijai, būtent I. J. bandė atimti iš jo telefoną. Kitokių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, kad jis negirdėjo apie kviečiamą policiją, nėra. Aptartame kontekste nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. išvyko iš įvykio vietos po to, kai išgirdo apie kviečiamą policiją, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Vertindamas šią situaciją teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste nepakankamos pripažinti, kad A. V. vengė tikrintis neblaivumą po to, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl šių jo veiksmų negalima pripažinti nusikalstamais BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Priešinga išvada reikštų BK 2 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes norminis teisės aktas, reguliuojantis asmenų elgesio taisykles, nustatančias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygas, būtų aiškinamas tiek plečiamai, kad toks jo aiškinimas suponuotų asmens baudžiamąją atsakomybę net ir tais atvejais, kai įstatyme expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) ji neįtvirtinta.

Įvertinus visas aukščiau aptartas bylos aplinkybes, galima prielaida, kad A. V., kaip ir I. J., buvo neblaivus, o supratęs, kad liudytojas tai pastebėjo ir ketina iškviesti policiją, siekdamas išvengti teisinių padarinių, iš įvykio vietos pabėgo ir į policiją atvyko tik po to, kai išsiblaivė, bet nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis). Policijos pareigūnai turėjo galimybę šias abejones patvirtinti ar paneigti suradę A. V. ir įvertinę jo būklę nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta. Toks vertinimas atitinka ir nekaltumo prezumpcijos principą, reiškiantį, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

Atsižvelgęs į visus išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. V. padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturios kompiuterinės laikmenos, saugotinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturias kompiuterines laikmenas, saugoti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.