Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr.2-8633-713/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05337-2012-3Procesinio sprendimo kategorija:116.1; 128.2. (S)

2012 m.liepos 9 d.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. N., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, suinteresuotų asmenų Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau – LGGRTC), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF) įgaliotiems asmenims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: VSDFV Kauno skyriui, Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir,

nustatė: Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinį statusą, kad J. N. (S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimė 1952 m. (duomenys neskelbtini)d. Krasnojarsko krašte, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, motinai E. S. esant tremtyje.

Pareiškėja J. N. (S.), paaiškino, kad pareiškėjos motina E. S., g. 1928 m., buvo politinė kalinė. 1946-03-05 m. buvo suimta LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Raseinių apskrities skyriaus ir laikoma LTSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 9; 1946-08-27 nuosprendžiu pagal RTFSR BK 58-10str. ir 58-1 lstr. nuteista 5-riems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos darbų lageriuose su teisių suvaržymu 3 metams. Motina bausmę atliko Komijos ATSR (duomenys neskelbtini) pataisos darbų stovykloje, po įkalinimo buvo nukreipta į tremtį Krasnojarsko krašte, (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, kurioje 1952 (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja. Pareiškėjos gimimo dokumentai tremtyje nebuvo išimti. Motina E. S. su pareiškėja iš tremties į Lietuvą grįžo 1954 m. birželio mėnesį. 1957 (duomenys neskelbtini) motina susituokė su S. B. ir tapo B. Pareiškėja mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, jai sukako 16 metų ir reikėjo išimti pasą, todėl mokykloje pradėjo reikalauti dokumentų. Gimimo liudijime tėvu nurodytas S., tačiau kitų duomenų apie tėvą nėra, tėvo vardą ir gimimo vietą motina dokumente nurodė sąmoningai. Norėta apsaugoti pareiškėją ateityje, kadangi grįžus iš tremties buvo labai sunku įstoti į aukštąsias mokyklas, gauti padoresnį darbą. Dėl šios priežasties gimimo liudijime nurodyta tik pareiškėjos motinos pavardė S. - B. E., o gimimo vieta - Raseinių r., (duomenys neskelbtini) kaimas; gimimo faktas įregistruotas Raseinių r. CMB, akto eil.Nr.5.

Suinteresuoto asmens LGGRTC atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (29 b.l.).

Suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovė prašė teismą sprendimą priimti savo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (25-27 b.l.).

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (CPK 247 str. 2 d.).

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje esantis rašytinis įrodymas - santuokos liudijimas (15 b.l.). patvirtina, kad E. S., gim. 1928 (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. 1938 (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota 1957 (duomenys neskelbtini) Skaudvilės r., (duomenys neskelbtini) apyl., įrašo Nr. 18, žmonai pasirinkus vyro pavardę „B.“. Lietuvos Ypatingojo archyvo 2011-12-15 pažyma Nr. P2-5805, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1989-12-19 pažyma Nr. 8-6310/89, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-03-14 pažymėjimas Nr.2R-19 (9, 10, 11) ir šiuose dokumentuose nurodyti faktai patvirtina, kad pareiškėjos motina E. S. – B., 1946-03-05 m. buvo suimta LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Raseinių apskrities skyriaus ir laikoma LTSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 9; 1946-08-27 nuosprendžiu nuteista 5-riems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos darbų lageriuose su teisių suvaržymu 3 metams; bausmę atliko Komijos ATSR (duomenys neskelbtini) pataisos darbų stovykloje iki 1951-01-20, po įkalinimo buvo nukreipta į tremtį Krasnojarsko krašte, (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, tremtyje išbuvo iki 1954-06-04. Byloje apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad E. S. iš Sibiro į tėviškę grįžo 1954 m. birželio mėnesyje kartu su dviejų metukų pareiškėja J. S. –N., kuri neturėjo dokumentų. Liudytojas S. B. patvirtino, kad pareiškėjos mama E. S. iš Sibiro grįžo jau su dukra – pareiškėja. Liudytojas pareiškėjos motiną vedė.

Byloje esantis Atstatytas gimimo akto įrašas Nr. 5, išduotas 1968-05-24 (13 b.l.) tik patvirtina, kad iki šio dokumento išdavimo nebuvo išduotas joks kitas pareiškėjos tapatybę patvirtinantis kitas dokumentas.

Iš įstatymų ir teismų praktikos bei valstybės ideologijos seka, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymu siekiama atstatyti istorinį teisingumą. Nuo juridinio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas ir pasikeitimas. Kitokiu būdu nei teismo keliu, dokumentų gauti neįmanoma ir įstatymas nenumato kitos, negu teisminės tvarkos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos Ypatingojo archyvo 2011-12-15 pažymą Nr. P2-5805, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1989-12-19 pažymą Nr. 8-6310/89 ir 2012-03-14 pažymėjimą Nr.2R-19, suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pareiškimą, pareiškėjos J. N., liudytojų S. B. ir A. B. paaiškinimus, pateiktus kitus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagristas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 177 str., 197 str.). Juridinis faktas nustatytinas tikslu gauti nuo okupacijos nukentėjusių asmenų teisinį statusą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinį statusą, kad J. N. (S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimė 1952 m. (duomenys neskelbtini) d. Krasnojarsko krašte, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, motinai E. S. esant tremtyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.