- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-993-775/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11577-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. T., S. A., V. T., A. T., B. T.
- Pareiškėjas
- G. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. T., S. A., V. T., A. T. ir B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po tėvo P. T. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti (1 t., b. l. 1–3).
Pareiškėjas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad P. T. buvo pareiškėjo tėvas. Nurodė, jog butas adresu (duomenys neskelbtini) priklausė pareiškėjui, tačiau jam išvykus į Angliją, butą padovanojo tėvui. Pareiškėjui gyvenant Anglijoje tėvas mirė. Nurodė, jog P. T. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo butą adresu (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjui. Paaiškino, jog pareiškėjas nežinojo, kad turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymu nustatytą terminą. Tai, kad pareiškėjas, būdamas Anglijoje priėmė palikimą po tėvo mirties, patvirtina aplinkybės, jog po testatoriaus mirties bute adresu (duomenys neskelbtini) niekas negyveno, tik grįžęs į Lietuvą pareiškėjas apsistojo minėtame bute, sumokėjo visus mokesčius. Paaiškino, kad mokesčius pareiškėjas už butą mokėjo dar tėvui esant gyvam, kadangi iš Anglijos siųsdavo jam pinigus. Nurodė, jog pareiškėjui grįžus į Lietuvą tėvo draugė S. A. perdavė jam testamentą, buto raktus bei daiktus. Paaiškino, jog kiti įpėdiniai neprieštarauja, jog butas adresu (duomenys neskelbtini) atitektų pareiškėjui.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. T. ir B. T. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (1 t., b. l. 154), nurodė, kad pretenzijų dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) neturi.
Suinteresuotas asmuo S. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (1 t., b. l. 170), nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuoti asmenys R. T. ir V. T. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
R. T. bylos nagrinėjimo metu patvirtino pareiškėjo brolio nurodytas aplinkybes, su pareiškimu sutiko ir prašė jį patenkinti.
Suinteresuoti asmenys A. T., B. T., S. A. ir V. T. į 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai, byloje yra rašytiniai V. T. ir S. A. prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (1 t., b. l. 193, 198), todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims A. T., B. T., S. A. ir V. T. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjas G. T. yra P. T. ir O. T. sūnus (1 t., b. l. 6). Butas adresu (duomenys neskelbtini) registruotas P. T. vardu (1 t., b. l. 9–12). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) P. T. surašė testamentus (1 t., b. l. 17–19). (duomenys neskelbtini) testamentu P. T. butą adresu (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjui (1 t., b. l. 8). P. T. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 7, 25). Kauno rajono 5-ajame notaro biure paveldėjimo byla po P. T. mirties neužvesta (1 t., b. l. 81). Pareiškėjas pateikė į bylą duomenis, kad apmoka sąskaitas už butui adresu (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (1 t., b. l. 26–62). Byloje yra pateikti duomenys apie pareiškėjo gaunamas pajamas, jo sveikatą (1 t., b. l. 14–15). Byloje taip pat pateikta Kauno miesto 26-ajame notaro biure užvesta P. T. paveldėjimo bylos kopija (1 t., b. l. 87–133).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad P. T. mirė pareiškėjui būnant Anglijoje, tačiau pareiškėjas priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, kadangi bute adresu (duomenys neskelbtini) po testatoriaus mirties niekas negyveno ir į jį nepretendavo, pareiškėjui grįžus į Lietuvą tėvo draugė S. A. perdavė buto raktus ir pareiškėjas jame apsigyveno, iš karto sumokėjo visus mokesčius, kurie buvo susidarę po tėvo mirties. Be to, pareiškėjas mokesčius už butą mokėjo dar tėvui esant gyvam, kadangi iš Anglijos siųsdavo jam pinigus. Tai, kad G. T. po tėvo mirties perėmė ir pradėjo valdyti testatoriaus turtą patvirtina ir byloje esančios apmokėtos sąskaitos už butui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 26–62). P. T. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 13-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo butą adresu (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjui G. T.. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo brolis R. T. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad į minėtą butą nepretenduoja ir su pareiškimu sutiko. Suinteresuoti asmenys A. T., B. T. ir S. A. į bylos nagrinėjimą neatvyko, tačiau savo atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė ir V. T.. Teismas pažymi, kad testatorius buvo sudaręs dar keturis testamentus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau juose paliktas turtas nėra susijęs su turtu, kurį testatorius paliko pareiškėjui.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo, jo atstovės bei suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, kad kitų asmenų, pretenduojančių į testatoriaus (duomenys neskelbtini) testamentu pareiškėjui paliktą butą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. T. po tėvo P. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylą pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jog už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybė patyrė 221 Eur išlaidas.
Teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, suinteresuoti asmenys neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog G. T. po tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, 221 Eur bylinėjimosi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimą valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.