Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal H. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2007 m. vasario 20 d. nutarimu H. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 51 ² straipsnio l dalyje numatytojo pažeidimo padarymą paskirta 750 litų bauda, nes jis, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimų protokole, pažeisdamas Statybos įstatymo IV skirsnio 12 straipsnio 3 ir 4 punktus, įvykdė savavališką statybą.

II.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Pažymėta, jog H. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, jog ūkinės ar kitokios veiklos objektą statė neturėdamas nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos. Taip sprendžiama nepaisant to, jog skundžiamame nutarime įrašyta, kad H. Ž. veiksmai kvalifikuotini kaip savavališka statyba. Pripažinta, kad jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 51 ² straipsnio l dalį, o ne pagal 159 straipsnio l dalį. Taip pat nutartyje nurodyta, jog H. Ž. pastatyta pervaža per griovą traktuotina kaip inžinerinis statinys (Statybos įstatymo 2 str. 9 p., STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 p.). Atsižvelgus į STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 11.1 p. ir STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.187 p., taip pat Reglamento 9.213 p., 18.1 p. nuostatas pripažinta, kad H. Ž. pastatytas inžinierinis statinys pagal funkcinę paskirtį priskirtinas ne užtvankai, o vandens praleidimo HTS. Kad statinys yra vandens pralaida pripažintina ir remiantis STR 1.01.09:2003 11.4 punktu. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2007 01 22 rašte Nr. 10.5-77 pažymėta, kad rajoninės reikšmės kelyje yra įrengta vandens pratekėjimo perlaida, o objektas kairėje kelio pusėje esančioje griovoje (matomai H. Ž. pastatytas statinys) yra įvardijamas kaip užtvanka, kuria formuojamas vandens telkinys, tačiau šis raštas negali būti pagrindu pripažinti statinį užtvanka. Institucija statinį pripažino užtvanka pagal 2007 02 08 Patikrinimo akto Nr. 11.23-25-07 duomenis. Šiame akte konstatuojama, kad statinys yra pakeliantis vandens lygį, tačiau nenurodyta, kokiais požymiais tai pasitvirtina, nenurodoma, ar tikrai vanduo toje vietoje kaupiasi dėl H. Ž. pastatyto statinio, be to vandens kaupimasis negali būti prilygintas vandens lygio pakėlimui. Toliau akte šis statinys jau įvardijamas tiesiog inžinieriniu statiniu, nepakliūnančiu į nesudėtingų statinių sąrašą, ir šis apibūdinimas atitinka nustatytus faktus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelėje pateikiamas baigtinis inžinerinių statinių, kurie gali būti priskirti nesudėtingiems, sąrašas. Nei užtvankų, nei vandens perlaidų tame sąraše nėra. Reglamento V skirsnyje nurodyti inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų statinių, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai, o 9 punkte nurodomi tokių statinių statybos proceso požymiai. Statinių techniniai parametrai pateikiami Reglamento prieduose (nagrinėjamu atveju vadovaujamasi 2 lentelėje pateikiamais techniniais parametrais). Tam, kad būtų galima pripažinti statinį nesudėtingu, būtina, jog statinys atitiktų tiek paprastų konstrukcijų požymius, tiek techninius parametrus. Pripažintina, kad H. Ž. pastatytas inžinierinis statinys atitinka paprastų konstrukcijų požymius, tačiau neatitinka techninių parametrų, išvardytų 2 lentelėje. Todėl šis statinys negali būti priskiriamas prie nesudėtingų statinių. STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai.Pagrindinės nuostatos“ 4 p. patvirtina, kad statant HTS rengiami projektai. Projektai rengiami vadovaujantis reglamentais, normatyviniais dokumentais ir kitais teisės aktais. Šio reglamento 11 p. nurodo, kad HTS statomi vadovaujantis šalies ūkio plėtros schema, teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į kompleksinio vandens išteklių naudojimo bei statybos objektų kooperavimo reikalavimus. Veiksniai, nurodyti Reglamento V skyriuje, į kuriuos turi būti atsižvelgta statant HTS, tik patvirtina, kad nei užtvankos, nei vandens perlaidos negali būti priskiriamos prie nesudėtingų statinių. Tą faktą, jog į minėtus teisės aktų reikalavimus statant HTS nebuvo atsižvelgta, patvirtina ir pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad griovoje formuojasi vandens telkinys, per pervažoje įrengtą vamzdį vanduo neprateka, nes šis vamzdis akivaizdžiai yra įmontuotas pernelyg aukštai. Pateiktos nuotraukos atitinka ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktoms nuotraukoms ATP byloje Nr. II-492-12/07. Teismo posėdyje institucijos atstovas taip pat nurodė, kad pervažoje vamzdis įrengtas pernelyg aukštai ir tai trukdo vandeniui pratekėti, dėl ko jis kaupiasi lauke. Šios aplinkybės patvirtina, kad tokio inžinierinio statinio statybai buvo būtinas projektas, kuriame vandens pratekėjimas būtų suprojektuotas taip, kad vanduo nesikauptų laukuose. H. Ž. savo paaiškinime pripažino, kad lyginant žemes įtaisė du vamzdžius vandens perlaidai, taigi jis pripažino, kad suformavo pervažą per natūralią griovą. Nors H. Ž. teigia, kad jo pastatytai pervažai nereikia turėti leidimo ir projekto, tačiau tam prieštarauja ir faktai, vykę po pirmojo 2006 11 29 nutarimo šioje byloje priėmimo. 2006-11-29 H. Ž. kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės architektą, prašydamas pateikti išvadą, ar įrengtai pervažai per griovą be techninio projekto gali būti rengiamas statinio projektas bei įvardyti kokias projektavimo sąlygas reikia nustatyti. Širvintų rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo tarnybos vyr.architektė parengė išvadą 2006-12-20, kurioje nurodė, kad galima rengti statinio projektą, prieš tai nustačius šias projektavimo sąlygas ir įrašius į projektavimo sąlygų sąvadą: Statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, Parengti statinio projektą ir teikti nuolatinei statybos komisijai. 2006-12-20 nustatytos Specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad surašant 2007-02-08 aktą jis nedalyvavo, apie patikrinimą jam pranešta nebuvo, o kai susipažino su nustatytais pervažos išmatavimais, jis pastebėjo, kad jie neatitinka realių dydžių. Nepakvietimas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens dalyvauti patikrinime laikytina procesiniu pažeidimu. Tačiau tokie pažeidimai gali būti ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. H. Ž. nagrinėjant bylą teisme buvo garantuotos visos ATPK 272 str. numatytos procesinės teisės, jis naudojosi advokato pagalba. Dėl to H. Ž. galėjo pasinaudoti teise teikti įrodymus, pavyzdžiui pateikti pervažos išmatavimus, specialisto išvadą ir kt. H. Ž. tokiomis teisėmis nepasinaudojo, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios būtų objektyviai jam kliudžiusios tai padaryti. H. Ž. nenuginčijo Patikrinimo akto Nr. 11.23-25-07 užfiksuotų faktinių duomenų apie statinio išmatavimus. Tačiau teismas daro išvadą, kad statinio išmatavimai šiuo atveju nėra reikšmingi, nes svarbu tai, jog tokio pobūdžio inžinerinis statinys nėra įtrauktas į išsamų ir baigtinį nesudėtingų statinių sąrašą, esantį STR 1.01.07:2002 2-je lentelėje, tai yra hidrotechnikos statinys, nes juo pertveriama natūrali vandens tėkmė, o tokiems statiniams bet kuriuo atveju būtina atitinkama dokumentacija. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad H. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 51² str. 1 d., numatančią atsakomybę už ūkinės ir kitokios veiklos objektų statybą, be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos. Pirmiau minėtų teisės aktų (STR ir kt.) vertinimu nei užtvanka, nei vandens perlaida nepriskirta statiniams, kurie gali būti statomi neturint jokios dokumentacijos. H. Ž. neneigia, kad pervaža yra ūkinei veiklai būtinas statinys. Dėl nurodytų aplinkybių H. Ž. argumentai, kad statinys jokiu būdu nėra užtvanka, nėra teisiškai reikšmingi kvalifikuojant jo veiksmus. Inžinerinio hidrotechnikos statinio tikslus pavadinimas būtent ir bus įvardintas jo projektavimo metu. Nors paskirta administracinė nuobauda atitinka ATPK 20 str. 30 str., 30² str. reikalavimus, tačiau teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais H. Ž. atsakomybės laipsnis neturėtų būti didesnis, nei buvo pirmą kartą išnagrinėjus šią administracinio teisės pažeidimo bylą. 2006 11 29 nutarimas buvo panaikintas nustačius institucijos, paskyrusios nuobaudą, atlikto tyrimo nevisapusiškumą, todėl antrą kartą nagrinėjant bylą bauda neturi būti padidinta, todėl paskirtoji bauda mažintina.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

H. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos administracinio teismo nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, tad teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir ją panaikinti nėra.

Nors apeliantas teigia, kad yra nubaustas nepagrįstai, tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ginčo statinys priskirtinas prie hidrotechnikos statinių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo pateiktą ginčui aktualių teisės normų aiškinimą bei byloje esančių įrodymų vertinimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Vadovaujantis statybos techninio reglamento 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.78 punktu hidrotechnikos statinys, HTS - inžinerinis statinys vandens ištekliams naudoti ir saugoti nuo žalingų vandens poveikių. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ginčo statinio paskirtį, taip pat atsižvelgus ir į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 11.4 punkto nuostatas, spręstina, kad ginčo statinys pagal savo naudojimo paskirtį pagrįstai priskirtas prie hidrotechnikos statinių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis statinys nepriskirtas prie nesudėtingų statinių. Apeliaciniame skunde nepateikta tai paneigiančių argumentų, o vadovavimasis vien bendraisiais teisingumo ir protingumo kriterijais, ginčo santykį tiesiogiai reguliuojant teisės normoms, nėra galimas. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad ginčo statinys negali būti vertinamas kaip užtvanka, tačiau pirmosios instancijos teismas priešingos išvados nepadarė, tad minėti argumentai nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u taria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, H. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Virgilijus Valančius