- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- I1-5390-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01335-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki kreipimosi į teismą dienos buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1, 2 būriuose netinkamomis, nesaugiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad pareigūnų iškvietimo mygtukai neveikia, dūmų detektoriai neįrengti, gesintuvų nėra. Ant langų iš išorės pritvirtintos grotos, o naktimis nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami, todėl gaisro atveju nebūtų galimybės pasišalinti iš gyvenamųjų patalpų. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas skundu ne kartą kreipėsi į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, ko pasėkoje atsakovas buvo įpareigotas pašalinti nustatytus pažeidimus, tačiau nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti. Nesaugios kalinimo sąlygos sukėlė išgyvenimus, baimę, nemigą, nervinę įtampą, emocinę depresiją ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepimu (b. l. 8-12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis. Pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos pažymėtos. Pirminės gaisro gesinimo priemonės laikomos Kontrolės ir praleidimo punkte bei Saugumo ir valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto kabinete. Įstaigoje sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, taip pat sudarytos ir suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Nuteistųjų gyvenamose patalpose yra įrengiami dūmų detektoriai. Pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu į pataisos namų administraciją dėl skunde išdėstytų aplinkybių nesikreipė ir nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki kreipimosi į teismą dienos (2020-05-28), t. y. neužtikrinus jam saugių kalinimo sąlygų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad gyvenamosiose patalpose jam nebuvo sudarytos saugios kalinimo sąlygos, nes gyvenamosios patalpos naktimis buvo užrakinamos, o jose nebuvo gesintuvų, dūmų detektorių, atsarginių išėjimų, neveikė pareigūnų iškvietimo sistema.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2019-12-17 pareiškėjas buvo laikomas 11 būrio 1 brigadoje, nuo 2019-12-17 iki 2020-05-12 – 1 būrio 1 brigadoje, nuo 2020-05-12 iki 2020-05-28 – 2 būrio 3 brigadoje (b. l. 13). Atsakovo teigimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 4 dalį, 70 straipsnio 7 dalį, nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka gali būti užrakinami. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodyta, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus, jokių duomenų apie pareiškėjo rakinimą gyvenamosiose patalpose nepateikė, todėl teismas remiasi pareiškėjo argumentais ir konstatuoja, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpose naktimis buvo užrakinamas.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punktu, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai, kurie užrakinami nakčiai, įrengiami pagal šių Taisyklių 13–14 punktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Taisyklių 13.10 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad paprastosios grupės sąlygomis laikomų asmenų gyvenamosiose patalpose prižiūrėtojo iškvietimo sistema neįrengiama. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas naktimis buvo užrakinamas, pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo veiksmai dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo.
Bendruosius eksploatuojamų objektų gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys, nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kuriose numatyta, kad statiniai ir patalpos, be kita ko, turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (60 p.), dūmų signalizatoriais (88 p.), evakuacijos keliais, išėjimais, avariniais išėjimais, kurie turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu (68 p.).
Atsakovas nurodo, jog įstaigoje evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose, gesintuvai būriuose nėra laikomi, kadangi nuteistieji juos gadina. Pažymėjo, kad gesintuvai yra saugomi Kontrolės ir praleidimo punktuose, o dūmų detektoriai šiuo metu įrenginėjami. Iš atsakovo į bylą pateikto Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019-04-29 nurodymo „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje 2019-04-25 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai dėl dūmų signalizatorių neįrengimo, užrakintų evakuacinių išėjimų, nepakankamo gesintuvų kiekio ir kt. (b. l. 18-19). Nustatytas neatitiktis nurodyta pašalinti iki kito patikrinimo. Minėti duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus dėl gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstruotini atsakovo neteisėti veiksmai dėl skunde išdėstytų aplinkybių susijusių su gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymu.
Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Argumentus dėl pagalbos mygtukų neįrengimo, gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo pareiškėjas grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog įvykus nelaimingam atsitikimui galėtų kilti problemų. Duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti įrodymų nepateikė ir tokių duomenų byloje nėra.
Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo sistemos neįrengimu, priešgaisrinės sistemos reikalavimų nesilaikymu, nenurodžius, kad būtinybė pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema, gesintuvais, avariniais išėjimais buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius žalos atsiradimo fakto, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.